Atsiveria daugiau galimybių
Besimokydama mokykloje I.Kudirkaitė žinojo, kad būtinai sieks aukštojo išsilavinimo – stos į universitetą. Neabejojo ir dėl specialybės – traukė odontologija.
„Nuo mažens iš plastilino lipdydavau dantis ir juos taisydavau, gręždavau. Mėgau lankytis pas odontologus – man patiko net to kabineto kvapas. Vis dėlto įstojau į LSMU Odontologijos fakultetą studijuoti burnos higienos. Tai galima studijuoti ir kolegijoje, tačiau norėjau studijuoti universitete– neabejojau, kad gausiu ir daugiau bendrųjų žinių apie gyvenimą ir mokslą, ir tuo, kad baigusiam universitetą žmogui atsiveria daugiau galimybių, jis gali siekti aukštesnių tikslų“, – įsitikinusi I.Kudirkaitė.
Mergina prisipažino, kad prieš dešimt metų stodama į universitetą apie palyginti naujas burnos higienos studijas žinojo nedaug. „Pradėjusi studijuoti, gilintis į burnos higieną, supratau, kad esu ten, kur labiausiai norėčiau būti. Ši specialybė yra labai konkreti, tačiau, studijuojant burnos higieną LSMU, studentai gauna daug bendrų medicinos žinių. Man labai patiko tai, kad mes išsamiai susipažinome su žmogaus kūnu. Per anatomijos užsiėmimus mes galėjome matyti žmogaus organus iš arti ir juos pačiupinėti, stebėjome operacijas. Taip mes įgijome ir bendrą suvokimą apie mediciną, ir konkretų amatą“, – studijų procesą prisiminė LSMU Odontologijos fakulteto absolventė.
Kaip vieną studijų šiame universitete privalumų I.Kudirkaitė įvardijo ir daugiatautę aplinką. „Su LSMU užsienio studentais bendraudavome ne tik per įvairius renginius. Jų buvo ir mano draugų rate. Tai praplėtė mano pažiūras“, – pastebėjo mergina.
Ieva iki dabar išsaugojo ryšius su studijų laikų mentorėmis LSMU docentėmis Jūrate Zūbiene ir Kristina Saldūnaite. „Šias savo dėstytojas labiausiai vertinu. Jos ne tik vadovavo mūsų burnos higienos praktikai, supažindino su darbo specifika – jos vedė mus studijų kely. Į jas visada buvo galima kreiptis prireikus pagalbos. Žinau, kad į jas mes galime kreiptis ir dabar – ryšys išlikęs“, – įsitikinusi šešerius metus burnos higieniste dirbanti jauna profesionalė.
Studijuodama universitete ji gavo ir tarptautinės patirties. Ieva tapo viena pirmųjų šios specialybės studenčių, su mainų programa „Erasmus“ išvažiavusių į užsienio universitetą. „Studijuojant trečiame kurse, su kursioke išvykome į Turku universitetą Suomijoje. Keturis mėnesius ten sėmėmės patirties. Grįžusios visiems sakėme: jei tik yra galimybė studijų metais pastudijuoti užsienyje, pasinaudokite ja. Tai labai praturtina. Pamatai ne tik tai, kaip žmonės mokosi kitokiame universitete, kaip ir kokios paskaitos bei praktiniai užsiėmimai ten vyksta, bet ir pamatai kitos šalies žmones iš arti, su jais susipažįsti“, – pasakojo mergina, šią patirtį apibūdinusi kaip smagią, įsimintiną, naudingą.
Įgijo patirties Londone
Baigusi bakalauro studijų programą, I.Kudirkaitė išvyko dirbti į Londoną. „Baigusi studijas, svarsčiau, nuo ko galėčiau pradėti savo darbo karjerą. Sužinojau, kad Jungtinėje Karalystėje vyksta OPRO projektas. Su dviem kolegėmis keliavome po įvairias Anglijos mokyklas, nuimdamos atspaudus apsauginėms kapoms gaminti. Ten labai populiarūs sporto būreliai, apsauginėmis kapomis per juos nuo traumų apsaugomi vaikų dantys. Tai buvo labai įdomi patirtis. Kiekvieną dieną mes vykdavome vis į kitą miestą. Taip aplankėme keliolika Anglijos miestų – Liverpulį, Mančesterį, Blakpulą ir kitus“, – vardijo mergina ir džiaugėsi tuomet turėjusi laiko susipažinti su tais miestais.
Pasibaigus projektui, Ieva pasiliko Londone. „Man pasisekė – per dvi savaites susiradau burnos higienistės darbą privačioje odontologijos klinikoje prabangiame Londono Mill Hill rajone. Labai gerai prisimenu savo pirmąjį pacientą. Jis skundėsi, kad jam skauda lyg ir dantį, lyg ir danteną. O ten dantis dėl ištirpusio kaulo tapęs paslankus ir prasidėjęs didžiulis uždegimas. Atlikau tam žmogui burnos higieną, ir jis po poros savaičių atėjo kupinas dėkingumo. Sako: man nieko nebeskauda, aš galiu kramtyti! – teigiamas paciento emocijas prisimena I.Kudirkaitė. – Kai pamatai, kokie gali būti tavo darbo rezultatai, apima didžiulis pasitenkinimas. Supranti, kad atlieki gerą, prasmingą darbą.“
Pasitenkinimą darbu didino ir tai, kad Ievos, kaip ir jos kolegių burnos higienisčių, darbą aukštai vertino klinikos vadovai. „Galbūt dėl to aš ir grįžau į Lietuvą tokia kupina pasitikėjimo ir supratimo, koks turi būti burnos higienistas. Šį darbą klinikoje mes dirbome trise ir klinikos savininkai pabrėždavo: visi pacientai pirmiausia turi patekti pas jus, jūs turite turėti daugiausiai darbo. Siekiamybė – kuo mažiau gydymo ir kuo daugiau prevencijos“, – Ievos įsitikinimu, tuo reikėtų vadovautis visose sveikatos apsaugos srityse.
Po metų Londone mergina nusprendė grįžti į Lietuvą – įgytą patirtį ir klinikinius įgūdžius panaudoti gerinant savo šalies gyventojų burnos sveikatą.
Iš pradžių ji iš Kauno važinėjo dirbti į Alytų. Ievą nustebino, kad čia dažnas jos pacientas nežinojo, nei kas tas burnos higienistas, nei kokią procedūrą jis atlieka ar kam ji reikalinga. Vis dėlto I.Kudirkaitė pastebi, kad dabar visuomenės požiūris į šias procedūras keičiasi. Atsiranda vis mažiau svarstančių, kas ta burnos higiena ir kam ji reikalinga, ir vis daugiau tokių, kurie tiksliai vykdo specialistų rekomendacijas.
Papildo vieni kitus
Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojų burnos sveikatos būklė yra prastesnė nei vidutiniškai ES šalyse. Daugiau kaip 50 proc. lietuvių savo dantų ir dantenų būklę vertina kaip blogą ir vidutiniškai blogą, 80 proc. Lietuvos vaikų serga kariesu. „Vyresniame amžiuje jo paplitimas kiek mažesnis, tačiau situacija dar nėra tokia, kokios norėtume. Vyriausybės nutarimuose, valstybinėje sveikatos programoje numatytas vienas iš uždavinių – gerinti gyventojų burnos sveikatą“, – pasak I.Kudirkaitės, visa tai rodo, kad darbo nei burnos higienistams, nei odontologams Lietuvoje nepritrūks.
„Jau dabar ši specialybė paklausi, bet ateityje ji taps dar paklausesnė. Visos mano kursiokės, norėjusios dirbti burnos higienistėmis, dirba šį darbą. Tačiau baigus burnos higienos studijas LSMU galima siekti ir kitų tikslų. Aš ir dabar, būdama 28-erių, mąstau, kuria kryptimi gyvenime norėčiau eiti. Steigti savo kliniką, studijuoti doktorantūroje, vėliau – užsiimti moksline veikla? O galbūt visiškai keisti kryptį: pasukti į politiką?“ – svarsto pašnekovė.
Prieš ketverius metus Ieva įsteigė savo įmonę, nuo to laiko nuomojasi kabinetą ir dirba savarankiškai. Prieš porą metų ji LSMU baigė visuomenės sveikatos vadybos magistro studijas. „Dabar man atsiveria keliai į platesnį veiklų ratą. Studijuodama magistrantūroje, įgijau ir vadybinių žinių. Jos pravers, jei ateityje nuspręsiu steigti savo kliniką“, – įsitikinusi I.Kudirkaitė.
Paklausta, koks yra geras odontologas ar burnos higienistas, pašnekovė trumpam susimąsto. „Nesvarbu, ar tu – odontologas, ar burnos higienistas, svarbiausia yra žmoniškumas, rūpestingumas ir sugebėjimas bendrauti. Mūsų darbe labai svarbus sugebėjimas išklausyti ir perprasti pacientą. Praktiniai įgūdžiai svarbūs, tačiau jie įgyjami. Mes dirbame prevencinį darbą – profesionaliai atlikdamos burnos higienos procedūrą, padedame išvengti odontologinių ligų. Pašalindamos apnašas ir akmenis, sumažiname blogųjų bakterijų kiekį, sumažiname riziką dantų ir dantenų problemoms. Be to, mes turime šviesti visuomenę, kaip tinkamai rūpintis savo dantimis ir bendra burnos sveikata. Jei nerasime bendros kalbos su pacientu, jis mūsų neišgirs“, – įsitikinusi sėkmingai dirbanti pašnekovė.
Anot jos, burnos higienos specialisto profesinės žinios ir bendravimo įgūdžiai padeda keisti pacientų požiūrį į burnos sveikatą. „Labai malonu, kai žmogus įsiklauso į rekomendacijas, kai pamatai, kad iki tol nesirūpinęs burnos higiena, po keleto vizitų pas mane pradeda ja rūpintis. Taip keičiasi žmonių požiūris į odontologinių ligų profilaktiką“, – pokyčius pastebi Ieva.
Pasak I.Kudirkaitės, burnos higienistai yra tapę lygiaverčiais odontologijos klinikų specialistų komandos nariais. „Odontologai ir burnos higienistai papildo vieni kitus. Jei pacientas pirmiausia ateis pas odontologą, šis, matydamas, tarkim, dantenų uždegimą, nukreips pacientą pas burnos higienistą. Vėliau tai palengvins darbą ir pačiam odontologui, nes bus mažiau bakterijų, mažesnis kraujavimas, geresni gydymo rezultatai. O jei pacientas lankysis pas burnos higienistą, šis, matydamas kariesą ar sąkandžio problemą, nukreips pas odontologą ar ortodontą“, – apie bendradarbiavimo svarbą užsiminė jauna profesionalė.
