Gegužės 9 dieną visoje Lietuvoje vyko Europos egzaminas. Klaipėdos universitete šį egzaminą geriausiai išlaikė Humanitarinių mokslų fakulteto Baltijos šalių istorijos programos pirmo kurso magistrantė Karina Endružytė, kuri gegužės 17 d. Europos namuose, Vilniuje, šio egzamino finale atstovavo Klaipėdos universitetui.
Klausiame Karinos, kas lėmė jos sėkmę.
Kodėl nusprendėte išbandyti savo jėgas Europos egzamine?
Tik pamačiusi skelbimą apie šį būsimą egzaminą iškart pagalvojau, kad norėsiu ten dalyvauti, nepaisant to, kad užsiregistruoti delsiau iki pat paskutinės minutės. Labiausiai skatinęs veiksnys ten dalyvauti buvo noras gerai praleisti laiką, pasižiūrėti, kokio pobūdžio būna tokie egzaminai, nes ne paslaptis, kad jis rengiamas ne pirmus metus, taip pat išbandyti savo jėgas ir, žinoma, patenkinti savo smalsumą ir įgyti naujų žinių.
Daugumą studentų išgąsdino tai, kad reikia nemažai žinių apie ES teisę. Ar Jūs specialiai ruošėtės Europos egzaminui? Koks Jums pasirodė šis egzaminas?
Na, manęs tai visiškai neišgąsdino, nes reikia sau pačiam atsakyti: ar tu nori dalyvauti, ar nenori. Jei nori – jokios išsigalvotos baimės, tam tikri neišmokimai, žinių trūkumas neatgrasys tavęs nuo šios idėjos – juk įdomu vis dėlto. Man įdomūs įvykiai Lietuvoje, ES, pasaulyje, tad nepajunti, kaip tos žinios ateina iš bendro išprusimo. Kalbant apie pačią ES teisę – tai buvo klausimų, susijusių su šia sritimi, tačiau jie nebuvo tokie sunkūs, kad nebūtų įmanoma neatsakyt. Iš dalies man pasisekė, kad prieš porą metų dalyvavau mokymuose apie būsimą Lietuvos pirmininkavimą Europos Tarybai, kuriuos rengė LR URM, tad ten pakankamai plačiai supažindino apie ES teisę, institucijas, jų funkcijas ir t.t. tad tą kartą kažką išmokus atsiminiau ir per patį egzaminą. Beje, pats egzaminas buvo sudarytas iš įvairialypių klausimų: pradedant nuo to “ar žinai?”, kaip, pavyzdžiui: kokios yra Liuksemburgo oficialios kalbos, kiek gyventojų yra ES; taip pat klausimai, reikalaujantys specifinių žinių, pvz.: kokios yra Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai prioritetinės sritys; na, ir žinoma loginio mąstymo reikalaujantys klausimai. Tad sumuojant – egzaminas buvo parengtas tikrai pakankamai gerai, o klausimų įvairumas, jų aukšta kokybė jį padarė dar įdomesniu.
Jūsų nuomone, kam apskritai reikia tokių iniciatyvų kaip Europos egzaminas?
Kadangi esame Europos Sąjungos nariai, turėtume žinoti, kokie procesai vyksta, nes vienaip ar kitaip tai paveikia ir mus – lietuvius. Tad ši iniciatyva kaip Europos egzaminas supažindina su tais įvykiais, kuriuos galbūt kažkada praleidome ar net apskritai nežinojome apie jų egzistavimą. Toks intelektualus renginys yra sveikintinas. Manau, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų jame, tuo būtų geriau jų pačių asmeniniam tobulėjimui ir savišvietai. O Europos egzaminas yra vienas iš tų renginių.
Ką Jums apskritai davė dalyvavimas šiame egzamine?
Gerą nuotaiką ir maloniai intelektualaus potyrio. To kitaip neina paaiškinti, nes iškart po egzamino visą dieną galvojau apie klausimus, jų galimus atsakymus. Tad labai džiaugiuosi dalyvavusi jame. Pasistengsiu jo nepraleisti ir kitais metais ir, žinoma, rekomenduoti draugams.
Ar papildomai ruošėtės egzaminui Vilniuje?
Kadangi susipažinau, kokio lygio būna klausimai minėtame egzamine, tai nagrinėjau įvairius faktus, susijusius su ES, Lietuva. Į Vilnių važiavau su tokia pačia idėja – kuo geriau sudalyvauti ir atstovauti Klaipėdos universitetui.
