Studijos – investicija į savo ateitį?

Ar studijos aukštojoje mokykloje yra investicija?

Kas yra investicija? Investopedia, internetinė finansų ir investicijų švietimo svetainė, investiciją apibrėžia kaip turtą, įsigijamą tikintis, kad jis ateityje uždirbs pajamas arba taps didesnės vertės. Ekonomine prasme investicija – tai pirkimas prekių, kurios šiandien nesuvartojamos, bet naudojamos kurti turtui ateityje.

Tai ar gali studijos aukštojoje mokykloje būti vadinamos investicija? Žinoma, kad taip. Studijos – tai investicija, nes joms reikia skirti ir laiko, ir finansinių išteklių. Ir nebūtinai tai turi būti suprantama siaurai – kaip vien mokestis už mokslą. O studijų nauda – ir finansinė, ir intelektualinė, ir profesinė – bus jaučiama dažniausiai tik po kelerių metų.

Per kiek laiko atsiperka studijos?

Koks bus oras 2025 metų balandį? O kiek procentų išaugs Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2030m. iki 2031m.? Kiek žmonių gyvens Lietuvoje po 30 metų? Suprantama, į šiuos klausimus tiksliai atsakyti neįmanoma. Galima bandyti prognozuoti, tačiau tam reikės daryti labai daug prielaidų. Tokios prognozės bus tik labai apytikslės. Pvz., 2025 metų balandį gali būti šalnų ir sniego, o gali pasitaikyti ir karštų dienų, kada temperatūra viršys 20 laipsnių. Prognozuoti Lietuvos BVP ar gyventojų skaičių dar sudėtingiau – juk per tokį ilgą laikotarpį gali visko būti: ir sparčių ekonomikos kilimo laikotarpių, ir nuosmukių, permainų Europos Sąjungoje, pasikeisti valstybių sienos ir t.t.

Nors tokios ilgalaikės prognozės nėra tikslios, kartais jų prireikia. Įmonės paprastai planuoja savo pajamas ir kitus svarbius rodiklius 3-5 metų laikotarpiui. Tada daro prielaidą, kad po šio laikotarpio pajamos augs tam tikru nedideliu procentu. Sudėtingesni modeliai įmonių ilgalaikėms prognozėms retai taikomi, nes jie negarantuoja didesnio tikslumo.

Tokių pačių problemų kils ir bandant apskaičiuoti, per kiek laiko jums atsipirktų studijos aukštojoje mokykloje. Taigi tiksliai apskaičiuoti studijų atsiperkamumo negalime. Smagu būtų turėti formulę, į kurią įvedę kelis skaičius sužinotume, kad studijos viename universitete Lietuvoje atsipirks per 10 metų, o kitame universitete Anglijoje – per 7 metus. Deja, tokios patikimos formulės nėra ir negali būti.

Tačiau tai nereiškia, kad negalime bent jau pabandyti. Yra įvairių būdų, pabandykime vieną paprasčiausių, finansuose vadinamą atsipirkimo laiko metodu. Tiesiog suskaičiuojame, kiek investavome ir per kiek metų atgausime investuotą sumą. Pvz., investavome 1000 Lt, po metų uždirbome 400 Lt, po dvejų metų – dar 600 Lt. Vadinasi, atsipirkimo laikas yra du metai.

Pavyzdys

Tarkime, Tomo pasirinktų studijų kaina yra 40 000 Lt (už visą 4 metų studijų laikotarpį). Vaikinas planuoja pradėti dirbti tik baigęs universitetą. Jis mano, kad pirmaisiais metais galėtų uždirbti 1500 Lt per mėnesį atlyginimą („į rankas“), antraisiais ir trečiaisiais darbo metais – po 2200 Lt per mėnesį, vėliau – po 2800 Lt per mėnesį. Tomas galvoja, kad studijos jam atsipirks per dvejus metus: pirmaisiais uždirbs 18 000 Lt (1500 Lt x 12), antraisiais – 26 400 Lt. Sudėjęs gauna: 18 000 Lt + 26 400 Lt = 44 400 Lt, o tai juk daugiau nei visų studijų kaina! Apsidžiaugęs, kad investicija taip greit atsiperka, papasakoja apie šį atradimą draugams. Tačiau jie abejoja, ar Tomas viską skaičiavo teisingai. Akvilė paklausia, o ką Tomas veiktų, jei nestotų į universitetą. Šis atsako, kad dirbtų... Ir tuoj pat supranta savo klaidą. Juk skaičiuojant, kada atsipirks studijos, reikia įvertinti ne tik tai, kiek galėtų uždirbti baigęs studijas. Labai svarbu, kiek didesnis gali būti jo atlyginimas baigus studijas. Karolis priduria, kad čia kaip tik tie alternatyvieji kaštai, apie kuriuos mokėsi per ekonomikos pamokas! Jei Tomas studijuodamas nedirbs, tai tuos ketverius metus praras pajamas, kurias galėtų uždirbti, jei įsidarbintų iškart baigęs mokyklą. Draugai pabando perskaičiuoti. Nutaria, kad nestudijuodamas Tomas pirmuosius ketverius metus galėtų uždirbti vidutiniškai po 1000 Lt per mėnesį „į rankas“, kitus penkerius metus – po 1500 Lt, vėliau – po 2000 Lt. Taigi studijų metais Tomas ne tik sumokėtų už mokslą 40 000 Lt, bet ir prarastų 48 000 Lt (1000 Lt x 12 mėn. X 4 metai), kuriuos galėtų uždirbti pradėjęs iškart dirbti nekvalifikuotą darbą už minimalų atlyginimą. Tokiu atveju investicija į mokslus atsipirks ne per dvejus metus, kaip iš pradžių skaičiavo Tomas, bet per dešimt metų po studijų.

Draugai pradėjo svarstyti visokius kitus variantus. O jei Tomas vietoj studijų išvažiuotų į užsienį ir ten dirbtų nekvalifikuotą darbą? Jei tai yra jo alternatyvieji kaštai, gal tokiu atveju investicija į studijas jam visai neatsipirktų net ir per 30 darbo metų? Akvilė mano, kad jos atveju skaičiuojant studijų atsiperkamumą tų 40 000 Lt nereikia vertinti, nes ji gerai mokosi ir universitete turėtų studijuoti nemokamai. Ir priduria, kad paprastai už studijas moka tėvai, kurie nesitiki, kad jų vaikai po to jiems grąžins sumokėtą sumą iš būsimų atlyginimų. Tai gal studijų kaina visai nesvarbi skaičiuojant, per kiek atsipirks studijos – reikia tiesiog lyginti, kiek gali skirtis atlyginimas dirbant nekvalifikuotą darbą ir turint aukštąjį išsilavinimą? Karolis pareiškia, kad jis planuoja studijuoti užsienyje. Jis mano, kad tokiu atveju reikia įvertinti ne tik studijų kainą ir atlyginimų skirtumą, bet ir pragyvenimo išlaidas. Tomas pagalvojo, kad pabaigęs studijas universitete ir įgijęs keletą metų darbo patirties norėtų tęsti studijas magistrantūroje. O jei vis dėlto nuspręstų pradėti dirbti dar studijuodamas, kad ir ne visą darbo dieną? Taigi vėl reikia viską perskaičiuoti!

Kuo daugiau diskutavo, tuo labiau moksleiviai pradėjo suprasti, kad tiksliai apskaičiuoti studijų atsiperkamumo neįmanoma. Ir ne tik todėl, kad sunku prognozuoti, koks vienu ar kitu atveju galėtų būti atlyginimas po 15 ar 25 metų. Šiuose skaičiavimuose labai daug nežinomųjų. Deja, bet nėra paprastos formulės, kuri duotų tikslų ir aiškų atsakymą.

Studijos – ne tik finansinė investicija

Galite paklausti, ar tokie skaičiavimai išvis reikalingi. Žmonės studijas renkasi ne vien pagal jų kainą ar atlyginimą, kurį uždirbs įgiję aukštąjį išsilavinimą. Jei taip būtų, atsakymas į klausimą „Kur stoti?“ būtų žymiai paprastesnis. Reikėtų informacijos, kokį atlyginimą galima uždirbti baigus įvairias studijas. Tada stoti į didžiausią finansinę naudą teikiančias studijas, į kurias galima patekti su savo stojamuoju balu. Bet jei norite studijuoti dailę, ar stotumėte į mediciną vien dėl galimo atlyginimų skirtumo ateityje?

Studijos turėtų būti įdomios jums patiems. Juk investuojate ne tik pinigus, bet ir brangiausią išteklių – savo laiką. Jei jau universitete per specialybės paskaitas nuobodžiausite, tai kaip ištversite visą darbo dieną tokiame darbe kelis dešimtmečius? Ar guos mintis, kad uždirbate dvigubai daugiau nei galėtumėte, jei dirbtumėte tai, kas jums iš tikrųjų patinka? Pvz., gal skaitydami aukščiau pateiktą pavyzdį apie studijų atsiperkamumą susidomėjote, puolėte skaičiuoti patys, svarstyti visokius variantus, gal net Excel lenteles ėmėte pildyti? Tokiu atveju jums turėtų tikti ekonomikos, finansų, vadybos bei matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų studijos. Ir atvirkščiai – jei Tomo, Akvilės ir Karolio diskusija jums pasirodė neįdomi ir nesuprantama, tai ir ekonomikos ar finansų paskaitose nuobodžiausite.

Taip, studijos yra investicija į savo ateitį. Tik investiciją reikėtų suprasti ne vien siaurąja prasme – pinigai, finansinis atsiperkamumas, alternatyvieji kaštai... Tai investicija, kuri atveria karjeros kelius, saviraiškos galimybes dirbant mėgstamą darbą. Studijos – tai ir išsilavinimas, mokymosi įgūdžiai, akiračio plėtimas. Ir, žinoma, draugai ir smagūs studijų metai.

Autorė: dr. Asta Klimavičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė