Ar visada savo ateitį siejote su žurnalistika, žiniasklaida?
Ne. Prisimenu, kad norėjau būti teisininke. Buvo trumpas etapas, kai užsigeidžiau tapti gydytoja. Vėliau – studijuoti psichologiją, ekonomiką.
Kas paskatino pasirinkti ir kodėl pasirinkote žurnalistės kelią?
Dėl asmeninių savybių, matyt. Noriu būti įvykių centre ir pati mėgstu dėmesį. Gal adrenalino ir nuolatinės dinamikos troškimas?..
Nuo ko prasidėjo Jūsų, kaip žurnalistės, karjera?
Jei klausiate manęs apie pirmą mano darbą, tai jis buvo Panevėžio radijo stotyje „Aukštaitijos radijas“. Man buvo šešiolika. Savaitgaliais vesdavau įvairias laidas.
Apskritai – ar žurnalisto darbo pradžia turėtų prasidėti universitete? Jūsų nuomone, ar universitetas geba parengti gerus žurnalistus?
Taip. Universitete neišmoksi rašyti gero straipsnio, daryti gero reportažo ar interviu. O ypač tai daryti greitai ir gerai. Visa tai yra per nuolatinę praktiką įgaunami dalykai. Teorija yra svarbu, tačiau turėdamas rankoj diplomą, bet neturėdamas jokios darbo patirties, vargu ar kam būsi reikalingas. Universitetas duoda gaires. Visa kita priklauso nuo paties žmogaus. Nuo jo motyvacijos ir tikslų.
Lietuvoje tik du universitetai rengia žurnalistus. Kaip manote, kaip būtų galima patobulinti žurnalistikos studijų programas?
Nesu studijų ekspertė, tačiau logiškai pagalvojus universitetams reikėtų vadovautis elementariais rinkos dėsniais. Mano nuomone, labai svarbu, kad universitetai atsižvelgtų į jų rengiamų studentų būsimų darbdavių pastabas – kokias studentų spragas jie mato? Kokių įgūdžių, žinių jiems trūksta? Universitetai turėtų būti suinteresuoti, kad jų absolventai būtų paklausūs darbo rinkoje. Čia ne tik apie žurnalistikos studijas.
Esate baigusi žurnalistikos studijas Klaipėdos universitete. Jūsų grupė buvo viena pirmųjų laidų. Ar Jums bakalauro studijų metu gautų žinių pakako?
Asmeniškai man trūko dėstytojų praktikų. O žinių niekada nebūna per daug. Dar kartą pasikartosiu: universitetas duoda tik gaires. Patys studentai turi gilintis, domėtis ir prašyti dėstytojų pagalbos, kai jos reikia.
Tikiu, kad studijų metu nutiko ne viena linksma istorija. Kokie ryškiausi prisiminimai iš studijų metų?
Sunku dabar prisiminti konkrečias linksmas istorijas. Prisimenu tik tiek, kad puikiai sutardavome su tuo metu dar Socialinių mokslų fakultete studijavusiais istorikais. Jų grupėje buvo daugiausia vaikinai, mūsų – beveik vien žurnalistės. Vieni kitus „pašpilkuodavome“.
Jums dėstė visai kiti dėstytojai nei dabartiniams žurnalistikos studentams. Kokius prisimenate, kurių bijojote, gerbėte, nekentėte?
Yra ir likusiųjų. Puikiai atsimenu dr. Daivą Sirtautienę. Pagarbą jaučiau ir jaučiu visiems dėstytojams ir žmonėms apskritai. Baimės jausmo neprisimenu, o trumpalaikių nesutarimų juk pasitaiko visada. Kaip tarp draugų, taip ir tarp studentų su dėstytojais. Ypač, kai tu esi jaunatviškas maksimalistas pakeltais sparneliais ir kai tau atrodo, kad žinai daugiau ir geriau. Kai sparnelius pakerpa dėstytojai – nėr blogai. Tik spyris tobulėti (šypsosi).
Esate radijo ir televizijos žurnalistė. Šiuo metu – LNK žinių laidos vedėja. Kaip manote, kokia Jūsų sėkmingos karjeros paslaptis?
Užsispyrimas, motyvacija, noras eiti vis pirmyn (juk net dirbdamas tą patį darbą gali sau prisigalvoti milijonus iššūkių), velniškas savikritiškumas ir sėkmė. Juk į televiziją patekau laimėjusi viešai skelbtą konkursą.
Kas Jums artimiau – radijas ar televizija?
Nesu sentimentali. Stengiuos pasinerti į tai, ką darau šiuo metu. O šiuo metu tai yra TV.
Kas Jus labiausiai žavi šioje srityje?
Man visada reikia dinamikos ir adrenalino. Darbas naujienų laidose to duoda su kaupu.
Kaip manote, kokias charakterio savybes reikia ugdyti norint pasiekti žurnalisto karjeros aukštumų? Apskritai, Jūsų nuomone, kokios tos aukštumos?
Neišskirčiau žurnalisto karjeros. Manau, kad visiems, norintiems pasiekti, kaip jūs pasakėte, „aukštumų“, labai svarbus emocinis intelektas. O karjeros aukštumos – kai darai tai, ką mėgsti, esi geidžiamas darbdavių, kurie tavo darbą vertina ne tik žodžiais, bet ir puikia finansine išraiška.
Ką patartumėte studentams, kurie norėtų sekti jūsų pėdomis?
Niekada nesekite niekieno pėdomis. Tieskite savo unikalų kelią.
Kalbino Edita Valinčienė
