Pasaulis kasdien kinta. Visuomenė ir ūkis dėl globalizacijos poveikio patiria įvairių politinių, socialinių, ekonominių ir teritorinių transformacijų. Lietuvoje ryškėja nedarbo, emigracijos, socialinės atskirties, miestų susitraukimo, gyventojų regreso kaimuose, aplinkosaugos problemos. Spręsti šias ir panašias problemas yra mokomi jaunieji Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedros geografai.
Tobulėjanti ir kintanti katedra
Pokyčiai šalies darbo rinkoje, specialistų poreikis ir absolventų įsidarbinimo galimybės 2012 m. rudenį paskatino Socialinės geografijos katedros kolektyvą atnaujinti bakalauro nuolatinių ir tęstinių studijų programas. Visuomeninės geografijos bakalauro programa tapo socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos. Bakalauro nuolatinių studijų trukmė sutrumpinta nuo 240 iki 210 ECTS kreditų (7 semestrų). Atnaujintą studijų programą papildė ir nauji dalykai: socialinės ekonominės geografijos teorija ir tyrimų metodai, regionistika ir regioninių tyrimų metodai, regionų darnios plėtros pagrindai ir modeliai. Šių dalykų žinios stiprina geografo kvalifikaciją, praplečia mokslinį akiratį ir sudaro palankesnes sąlygas žinias taikyti praktikoje. Geografijos studijose siekiama skatinti ir tarptautiškumą. Visuomeninės geografijos magistro studijų programoje jau 5 metus Prancūzijos Versalio universiteto profesorius Sebastien Gadal dėsto urbanizacijos ir miestų geografijos dalyką taikydamas naujausius GIS (Geografinės informacinės sistemos) ir nuotolinio atpažinimo metodus (angl. remote sensing) ir programas. Paskaitos skaitomos anglų kalba.
Tolimoji praktika
Studijos neapsieina be tolimosios geografų praktikos. Jos tikslas – susipažinti ir tirti Lietuvos kaimyninių valstybių ir jų regionų socialinę ir ekonominę geografiją. 2007–2009 m. tolimoji praktika vyko Ukrainoje (Lvove, Kijeve, Odesoje), 2010–2012 m. – Lenkijoje (Gdanske, Gdynėje, Sopote, Kašubijos etnografiniame regione, Helio nerijoje). Šios vasaros praktika suplanuota Karaliaučiaus krašte (Rusija). Pasak katedros absolventų, ši praktika – tai viena iš labiausiai geografinį mentalitetą ugdančių studijų su neužmirštama patirtimi ir išliekamąja verte.
Karjeros galimybės
Šiais metais katedrą baigs šešiolikta bakalaurų ir dvylikta magistrų laidos. Katedros absolventai dirba GIS specialistais ministerijose, savivaldos institucijose, tarptautinėse organizacijose, kelionių agentūrose, regioninės plėtros ir investicinių projektų ekspertais, aplinkosaugos, žemėtvarkos, socialinės rūpybos įstaigose, darbo biržose, nemažai dirba privačiame versle. Dalis absolventų tapo katedros socialiniais partneriais, su jais palaikomi ryšiai įgyvendinant mokomosios ir specialiosios praktikos užduotis. Susitikimų metu absolventai konsultuoja, pataria studentams darbo paieškos ir geografo karjeros klausimais.
Studijos pastūmėjo verslo link
Gintarę Pučkorienę, kelionių agentūros „Tavo turas“ savininkę, geografijos studijos paskatino kurti nuosavą verslą. Geografo kvalifikacija leidžia jaustis kompetentinga pašnekove ir savo srities profesionale bendraujant ir dirbant su skirtingų profesijų ir kultūrų atstovais.
Geografijos svarba kitų mokslų kontekste
Geografija, kaip integruojantis mokslas, jungia daugelį mokslo sričių. Geografai savo žiniomis ir tyrimais kloja pagrindus ir kuria naujas erdves kitų specialybių profesionalų veiklai. Nors geografų darbo rezultatai dažnai būna nematomi, jie vienija ištisas struktūras ir teritorines sistemas, sąlygojančias visuomenės, atskirų socialinių grupių ir ūkio šakų progresą. Geografų vaidmuo ir žinios yra neatsiejama nacionalinio ir pasaulinio mokslo dalis.
