Karinės minties forumas-diskusija subūrė Akademijos absolventus, dabar tarnaujančius įvairiose Lietuvos kariuomenės pajėgose ir įvairiuose jų daliniuose. Atvyko karininkų iš Karinių jūrų ir Oro, Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų vienetų, mokomųjų padalinių, taip pat įstaigų prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos. Dalyvavo tiek jaunesnieji, tiek vyresnieji karininkai – nuo leitenanto iki pulkininko. Jie diskutavo, koks karininkas buvo vakar, yra šiandien ir bus rytoj.

Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius susirinkusiuosius kvietė diskutuojant ieškoti atsakymų į klausimus, aktualius tiek Akademijai, rengiančiai Lietuvos karininkus, tiek patiems karininkams, ją pristatantiems šalies visuomenei.

Kokią kariuomenę ir Karo akademiją matė būsimi kariūnai

„Atstovauju vyresnei kartai, kuriai dabar taip pat naudinga sugrįžti į Karo akademiją, joje apsilankyti, – prisistato Karinių oro pajėgų štabo viršininko pavaduotojas personalui plk. ltn. Laimonas Čepulis. – Studijavome 1993 metais, kai buvo visiškai kitokia situacija, sudėtingu laikotarpiu – Lietuva buvo atkūrusi nepriklausomybę, todėl reikėjo kurti ir stiprinti jos kariuomenę. Buvo ir šiokios tokios avantiūros. Dabar matome, kuo gyvena jaunoji karta, kokių jai kyla iššūkių, ir visa tai galime palyginti. Palyginame ir sąlygas tarnybos savo daliniuose metu, kai į juos ateina tarnauti paskirti jaunieji leitenantai.“

„Man niekada nekilo klausimų, kodėl pasirinkau kario, o po to ir karininko profesiją, nes juo norėjau tapti nuo mažens, – iš karto nedvejodamas sako Gynybos resursų agentūros prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriaus vyr. specialistas mjr. Juozas Skaisgiris. – Nuo 16 metų buvau jaunasis savanoris ir tai buvo dar vienas mano atradimas. Todėl ir motyvacijos nestigo stojant į Lietuvos karo akademiją. Niekas daugiau – jokios kitos profesijos – nedomino. Jeigu būčiau neįstojęs, vis tiek ketinau rinktis kario – puskarininkio – kelią.“

Karininkas prisipažįsta, kad ne viskas čia „rožėmis klota“, bet buvo kas padėjo ir skatino nepasiduoti, atkakliai siekti tikslo: „Nusivylimo, taip, buvo tiek Akademijoje, tiek ją baigus. Bet tikrai buvo ir yra daug gerų dalykų ir žmonių. Svarbu, kas mus jungia ir motyvuoja, pirmiausia – karininko kelias.“

Tautos istorija padėjo apsispręsti

Juozas prisimena, kad ir šeima ne visai suprato jo pasirinkimą, nes jie, teigia vaikinas, dainuojančios revoliucijos žmonės, buvo už taiką ir prieš karą: „Bet dėl to nekilo klausimų mano seneliui, kuris buvo partizanas ir tremtinys – jis suprato kario rengimo svarbą.“

Tremtis ir partizanai artimoje aplinkoje buvo viena priežasčių rinktis karybos studijas ir Specialiųjų operacijų pajėgų karininkui Dariui. „Kaip beveik visi lietuviai, patyrėme daug skaudžių tamsiosios istorijos kirčių. Tai tremtinių ir partizanų likimas. Aš pats dar buvau ir neramus vaikas, lįsdavau ten, kur nereikia, slapčia klausiausi „Amerikos balso“ iš Vašingtono, ko nebuvo galima daryti, – prisimena Darius. – Ir man kildavo aibė klausimų. Augant gavau informacijos apie savo giminių tremtį ir pan. Tai padėjo suvokti, kodėl noriu būti karininkas.“

Kokią Lietuvos karo akademiją alumnai mato dabar

Karininkas kartu paaiškina, kad tauta, kuri įrodė galinti iki pergalės kovoti, ir kariuomenė – tai vienas dalinys, kurio nariai susitelkę veikia kaip kumštis. Kolektyvo ir bendrumo jausmas, pasak jo, „vežė“ ir studijų Akademijoje metais: „Tai jausdavau, kai padėdavo draugai, kai padėdavome vienas kitam. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu šios didelės šeimos, kolektyvo dalis. Ir esu dėkingas visiems savo vadams, kad ir kokie jie būtų, nes iš kiekvieno jų kažko išmokau ir vis dar mokausi.“

„Dabar matau, kaip Karo akademijos bendruomenė auga, ypač akademinė dalis, mūsų mokslininkai. Tai mane ir stebina, ir džiugina. Kai pamačiau juos čia sukviestus, pajutau didelę pagarbą Akademijai, kuri sugebėjo tai padaryti.“

Akademijoje vėl apsilankiusi džiaugiasi ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Valdymo grupės būrio vadė vyr. ltn. Raminta Banišauskaitė, dar visai neseniai baigusi šią aukštąją mokyklą. Mergina studijoms joje pradėjo ruoštis dar būdama moksleivė. Tuomet Raminta pasirinko Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų.

„Šiame licėjuje suteikiant bazinių žinių moksleivis rengiamas kaip karys. Todėl ten labiausiai sustiprėjo mano charakteris, tapau psichologiškai atsparesnė. Mokslai licėjuje motyvavo siekti kažko daugiau. Gal ir aiškiai nežinojau, ko tikėtis, bet nusprendžiau priimti šį iššūkį – išbandyti save Karo akademijoje“, – prisimena karininkė.

„Kodėl mano vaikas turėtų rinktis karininko profesiją?“

Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas ugdymui plk. ltn. Eugenijus Lastauskas prisiminė ne krašto apsaugos sistemos bendruomenei priklausančių žmonių svarstymus apie karininko profesijos pasirinkimo motyvus: „Kai diskutuojant sulauki klausimo, kodėl mano vaikas turėtų rinktis karininko kelią, ir pats sau jį iškeli – ką mes darome, ko kiti nedaro, kuo šis kelias ypatingas?“

„Tai – priesaika. Kiti taip pat prisiekia – Lietuvos Respublikos prezidentas, medikai, policininkai ir kt. Tai kuo mūsų priesaika išskirtinė? Lygindamas suvokiau – visi sakome, kad dėl Lietuvos negailėsime jėgų. Tačiau tik karys prisiekia negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Jis, galima sakyti, teigia: kad ir nesu pats geriausias, tačiau taip myliu šią valstybę, kad dėl jos nepagailėsiu net savo gyvybės. Mūsų atsidavimas savo valstybei ir jos žmonėms išskirtinis. Mes sakome, kad aukosimės dėl kitų Lietuvos žmonių, tarp jų – ir ne pačių geriausių“, – aiškina plk. ltn. Eugenijus Lastauskas.

Koks turi būti karininkas

„Profesionalumas ir lojalumas – vienos pagrindinių savybių, kurių ypač reikia Karinių oro pajėgų karininkui, – atsako plk. ltn. Laimonas Čepulis. – Kodėl taip yra? Galbūt mes esame pirmieji, kurie turime pasitraukti iš tam tikrų pareigų. O kartais reikia ir atsispirti pasiūlymams iš šalies, nes „už tvoros“ mūsų lakūnams siūlomi gerokai didesni atlyginimai, negu krašto apsaugos sistemoje. Todėl vienas svarbiausių dalykų – lojalumas savo tarnybai.“

Kitas kertinis dalykas, pasak karininko, – profesionalumas: „Pavyzdžiui, inžinierių, aviacijos technikų skraidančiojo personalo darbe labai svarbu kruopštumas, atidumas. Negali aplaidžiai atlikti pareigų, nes rizikuosi ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybėmis.“

Iššūkis, su kuriuo susiduria Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos, – ne visada ir mažiau nei kitose pajėgose išbandomos jaunųjų karininkų lyderio savybės: „Čia tarnauja karininkai, kurie neturi pavaldinių. Visi jie yra profesionalai, sėkmingai atlieka skirtas užduotis, nes jų tikslas – skraidyti. Tačiau karininkui to neužtenka, nes jo tarnyba tuo neapsiriboja. Todėl matome, kad mūsų srities karininko savybės truputį kitaip koreliuoja, nei tarnaujančio kitose pajėgose.“

Mokytojas ar mokinys?

Karo laivų flotilės štabo viršininkas kmdr. ltn. Nedas Ignatavičius sutinka, kad Karinės jūrų pajėgos susiduria su panašiais iššūkiais, nes jų karininkai turi mažiau pavaldinių nei Sausumos pajėgose ir daugiau – nei Karinėse oro pajėgose tarnaujantys kariai: „Mūsų išskirtinumas, kalbant apie „jūrinę liniją“, tai, kad laive paprastai tarnauja mažai žmonių ir pusė jų turi konkrečias specialybes – yra laivavedžiai, ryšininkai, mechanikai ir kt. Tokia mūsų šeima.“

„Tuomet kyla klausimas: kas yra karininkas – daugiau mokytojas ar mokinys? – sako kmdr. ltn. Nedas Ignatavičius. – Viena vertu, Karo akademijos absolventas – leitenantas būna parengtas kaip vadas lyderis, bet pradeda vadovauti seržantui, kuris turi 15 metų patirtį. Leitenantas yra žmogus, pasiruošęs mokytis iš pavaldinių, kurie yra tam tikros srities specialistai, ir kartu ugdyti savo komandą – ją mokyti. Jis kartu yra komandos narys, gerbiantis kiekvieną savo komandos narį, pasiruošęs ją ugdyti ir pats tobulėti.“

„Akademija turi rengti karininką, kad jis gebėtų vadovauti savo būriui ir kartu laisvai ir savarankiškai veikti, o ne tik vykdyti nurodymus, kuriuos duos aukštesnieji vadai. Todėl vėl kyla diskusija – ar visi specialistai turi būti karininkai ir kariai?“ – antrina mjr. Juozas Skaisgiris.

Komanda ir yra karinė galia

Specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Darius į klausimą, kas yra karininkas, atsako: „Tai žmogus, kuris nenustoja tobulėti kaip lyderis, profesionalas ir ieškoti kažko naujo. Aš kasdien mokausi iš vadų ir pavaldinių. Specialiųjų operacijų pajėgose kiekvienas yra asmenybė, bet kai reikia tam tikros galios ir sprendimo, visi susirenkame ir padarome, ko reikia, – vadinasi, tai – karinė galia.“

Vyr. ltn. Raminta Banišauskaitė priduria: „Karininkas yra žmogus, kuris geba komandą formuoti, atsižvelgdamas į jos karių stiprybes ir tobulintinas savybes. Būrio vadas sėkmingai dirbs savo darbą, jei mokės šiomis žiniomis pasinaudoti. Geras karininkas pastebi, ko trūksta būriui, ir šiuos profesinius dalykus stengiasi įtraukti į karinį ir personalo rengimą.“

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas „Trimitas“

Eimanto Genio nuotrauka