III kurso kariūnams organizuoto kurso tikslas – parengti lyderystės ugdymo vadovus, suteikiant jiems (kurso klausytojams) žinių, įgūdžių ir kompetencijų formuoti lyderystės kultūrą komandoje ir rengti lyderystės instruktorius.

Kurso metu karininkai ir puskarininkiai pateikė kariūnams daug naudingos informacijos, kaip valdyti, suburti komandą, motyvuoti ir padėti savo kariams, koks turi būti vadas, kad būtų sektinas pavyzdys ne tik savo komandai, bet ir visai kariuomenės bendruomenei.

Mjr. Alminas Sinevičius dalinosi įžvalgomis ne tik apie karininko tarnybos metu atliekamas funkcijas, bet ir apie lyderystę, kaip gyvenimo būdą. „Jei žiūrėsi į karybą tik formaliai, nepasieksi savo, kaip lyderio, išsikeltų tikslų“, – tvirtino karininkas.

Vrš. Vidas Padimanskas išskyrė komandos įvairumo svarbą ir jos pagalbą vadui, paaiškindamas, kad „kuo daugiau komanda turi įvairių spalvų, tuo geriau vadui, kuriam reikia atrasti kelią bendrauti su kiekvienu.“ Pasak plk. ltn. Pavelo Jelkino, „tarnauti su skirtingais žmonėmis yra sėkmė, nes galima išmokti įvairių dalykų. O nepasitikėti komanda ir kariais tiesiog neįmanoma, nes vadas negali būti visur. Kai reikia, pavaldiniai gali arba net privalo savo pareigas atlikti savarankiškai ir be vado komandų.“

Su šio kario nuomone sutiko ir srž. mjr. Darius Masiulis: „Visada stengiuosi išgirsti, ką sako karys, ir nebijau keisti savo sprendimo. Išgirdęs gerą pasiūlymą, nesivadovauju tik savo įsitikinimais. Gera komunikacija padeda sukurti gerą komandą.“

„Labiausiai komandoje pasiteisina abipusis pasitikėjimas, atvirumas ir sąžiningumas“, – teigė srž. mjr. Virginijus Molis. Ltn. Lukas Pavlikas akcentavo karių išklausymą ir abipusę pagalbą. Pasak plk. ltn. Vaidoto Šilansko, „Svarbu būti kantriam ir net sunkiose situacijose reikia kalbėtis su savo pavaldiniais.“

Plk. ltn. Eugenijus Lastauskas išskyrė komandos vienybę ir jos vadovo uždavinį. „Vadovo uždavinys yra surasti „klijus“, kurie komandą suvienytų“, – tvirtino karininkas.

Plk. ltn. Nerijus Kačkauskas išskyrė visko esmę bet kurioje situacijoje – tai yra žmogų: „Jei į pavaldinius žiūrėsime pirmiausia kaip į žmones, tada viskas bus gerai tiek jiems, tiek pačiam vadui.“ Karininkui pritardama vyr. ltn. Raminta Banišauskaitė paantrino: „Svarbiausia – žmogiškumas ir reikia nepamiršti, kad kiekvienas klysta, – tai yra kiekvieno iš mūsų mokymosi dalis.“

Lyderystės ir metodinio rengimo centro specialistai, apibendrindami kurso mokymus, džiaugėsi, kad lyderystės patirtimi ir įžvalgomis su kariūnais, būsimais karininkais, dalinosi ne tik Akademijos instruktoriai karininkai ir puskarininkiai bet ir kariai iš kitų Lietuvos kariuomenės dalinių, kuriuose Karo akademijoje studijas baigusių ir karininko laipsnį gavusių kariūnų laukia tarnyba.

Lyderystės kurso tęstinumas – Karo akademijos auklėtinių kariūnų praktika Kariūnų batalione – jų, kaip lyderių, ugdymas vykdomas ir studijų metu, ir po jų, kadangi yra skiriami į vadovaujamas pareigas, kurios dubliuoja esamų Kariūnų bataliono vadovybės karininkų pareigas. Kiekvienas iš kariūnų tam tikru studijų Karo akademijoje metu vykdo skyriaus vado, būrio vado pavaduotojo, bataliono vado pavaduotojo ar bataliono štabo skyrių viršininkų funkcijas. Toks pareigų suskirstymas padeda kariūnams geriau suprasti profesinės karo tarnybos ypatumus, skatina juos tobulinti savo planavimo įgūdžius, kurių prireiks tolesnėje tarnyboje.

Kariūnai pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonijos metu. Eimanto Genio asociatyvi nuotrauka