Nerijus prisimena studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir visiems papasakoja, kaip sekėsi studijų metu ir jas baigus ir pradėjus karininko tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Truputi asmeninės Nerijaus istorijos ir patirties ;)

2001 m. su mama ir draugu nuvykau į Karo akademiją, kurioje buvo atvirų durų diena. Pristatymas buvo tikras INFOOPS. Sukrito viskas labai įspūdingai (sporto salės, naujos kareivinės, kompiuteriai). Na tik sportuok ir kažką „easy“ mokykis (kolegos iš 2003 metų laidos ir 033 būrio pritars, kaip viskas iš tikrųjų atrodė įstojus).

2003 m. po atrankos, kuri man pasirodė irgi „easy“, sveikatos patikros, kurią vos praėjau dėl lėto širdies ritmo ir egzaminų rezultatų liko tik laukti... vos įstojau... nes į Akademija konkursas buvo 11 žmonių į vieną vietą. Buvau pradėjęs galvoti, ką teks veikti, jei neįstosiu... Planas buvo – būčiau ėjęs į šauktinius, o po to vėl – į LKA ar likęs profesinėje karo tarnyboje (PKT), nes civiliniai universitetai neviliojo.

Pradžia buvo sudėtinga.. Jokių sporto salių, krepšinių, futbolų, tik disciplina, rutina, prakaitas, skausmas, šliaužimas, bėgimas, sužeistieji ir visi „karantino“ malonumai. Sunku buvo persilaužti, kad tau vadovauja 2-3 metais vyresni. Kodėl? Kam turiu jo klausyti? Kas jis toks? Ir t. t. Mokyklos/kiemo „kodai“, „programos“ lūžo sunkiai. Ar buvo pamąstymų eiti lauk? Taip, buvo, bet laikiausi principo, kad bus gėda, kad neatlaikiau, kad negaliu pakentėti. 3 mėnesių „karantinas“ baigėsi, bet grįžus į LKA po miškų nebuvo lengviau.

Daug naujų vadų, tarnybos, mokslai, pasiaiškinimai, teritorijų tvarkymas, miego trūkumas, savaitgaliai LKA ir t. t.

Visi LKA pliusai ir trūkumai paruošė mus sistemai, į kurią ateisi po 4 metų užsidėjęs žvaigždę. Ar daug išmokau? Tikrai taip! Disciplina, rutina, kariniai dalykai, civiliniai, laiko planavimas ir t. t. Mokiausi iš savo klaidų, gerų pavyzdžių, kolegų ir stengiausi nekartoti tų, kurie nebuvo pavyzdys.

Pirmas paskyrimas – Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione. Dvi šauktinių laidos, PKT būrys ir labai daug pamokų iš Baterijos vado, senų seržantų, pratybų net ir karių. Tuo pačiu ir dvi atrankos į Specialiąsias operacijų pajėgas, nes oro gynyba „karštam“ kraujui per lengva ir per nuobodi J

Antras paskyrimas – Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Visai kita patirtis, daug pamokų iš vadų, karininkų net ir karių. Manau, čia buvo pats didžiausias mano kaip karininko augimas, nes praėjau per 4 pareigas (S2 karininkas ir viršininkas, ir kuopos vadas). Pratybos, daug kursų, misijos Ukrainoje ir Afganistane, daug aplankytų šalių ir daug sutiktų gerų karių ir kolegų.

Trečias paskyrimas – LDK Butigeidžio dragūnų batalionas! Tai yra „desertas“, kai tu sukaupi patirtį ir papuoli į dalinį, kuris turi gilias tradicijas ir kurį žino net civiliai. Daug dar ką reiks padaryti ir daug ko išmokti, bet jau ir dabar aišku, kad tarptautinės pratybos, kursai ir kasdienė veikla duoda daug neįkainojamos patirties.

Trumpai tiek, nes reikia prieiti prie apibendrinimų J nes galiu rašyti prisiminimus keletą valandų ir neprieiti net prie svarbiausių „so what“?!

Ko išmokau per tą „pilnametystę“?

  1. Pagarbos, mokėjimo išklausyti ir suprasti (tai ateina tik dirbant su savimi);
  2. Disciplinos ir laiko planavimo (rikiuotės, rutina, pratybos... daug kartų vėluota, nespėta);
  3. Kantrybės;
  4. Karinių dalykų (kursai, pratybos);
  5. Plataus mąstymo (civ. dalykai, užsienis, misijos);
  6. Daug pažinčių ir draugų (jei per 18 metų to nebūtų, tai su manim būtų kažkas ne taip J);
  7. Mokėjimo mokintis ir mokinti (visuose kursuose yra ko išmokti ir mokinti kitus yra būtina);
  8. Tikslo siekimo ir nepasidavimo silpnajam „aš“ (vystomas buvo nuo pat „karantino“);
  9. Paprastų „žemiškų“ dalykų vertinimas, kai miegas, dušas, sausi batai, šokoladas yra aukso vertės (civiliai suprasit tik pamiegoję savaitę miške lyjant lietui, peršlapus ir turint mažai maisto ir miego ir, aišku, spalio/lapkričio mėnesį).

Patarimai jaunimui (karininkams, kariams):

  1. Tikėk tuo, ką darai!
  2. Būk griežtas sau!
  3. Klausyk ir įsiklausyk į daug patirties turinčius vadus!
  4. Važiuok į visus kursus ir pratybas (čia gaunama daugiausiai patirties)!
  5. Nedirbk kariuomenėje, o tarnauk (jei dirbi tik dėl pinigų, eik lauk)!
  6. Būtinai važiuok į misiją, būtinai (žinau, kad neišleidžia, bet išleis; aš pats išvažiavau į misiją tik po 10 metų tarnybos)!
  7. Skaityk knygas!
  8. Niekada nenustok tikėti savimi ir neabejok – tau pavyks!
  9. Būk žmogus!

Iš sukauptą patirtį ir daug gerų emocijų dėkoju: 033 būriui, 2OGBt, 21OGbr, 304PK, KASP-3R žvalgams, 301 PK, S2, S3 skyriams, vadams, viršininkams, kolegoms, draugams (visų neišvardinsiu, bet Jūs žinot)!

Už kantrybę, meilę ir supratimą – šeimai, mamai ir kitiems artimiesiems!

Thanks for my brothers in arms, who shared experience and knowledge during deployments and exercises!!!

  • P. s. ar bus 20 metų? Tikrai TAIP! Ar bus 25 metai most likely! Ar 30? Most dangerous.
  • P. s. s. sėdžiu dabar hameryje, vertinu vilkus ir semiuosi dar patirties, tikrai nebus per daug.