Tai – jau antrasis nuotoliniu būdu vykęs renginys, pristatęs studijų LSMU galimybes, studijų programas, priėmimo reikalavimus. Per dvi renginio dienas besidomintys moksleiviai susipažino su visais Universiteto fakultetais, sužinojo apie studijų programas ir apie studentišką gyvenimą.
Šiųmetė LSMU Studijų mugė skirta ateities technologijoms ir tendencijoms sveikatos, gyvybės, veterinarijos ir žemės ūkio mokslų srityse atskleisti. Prisijungę moksleiviai sužinojo apie naujausius sveikatos mokslų tyrimų metodus, genų „medžioklę“, trimačių spausdintuvų naudojimą farmacijoje ir odontologijoje, apie naujoves veterinarinėje medicinoje, gyvūnų moksluose, taip pat atlikę specialų testą, aiškinosi, kuri LSMU studijų programa jiems tiktų geriausiai.
Renginys išsiskyrė itin nuoširdžiu ir kruopščiu visų Universiteto fakultetų pasirengimu. Skaityti pranešimai buvo itin profesionalūs, aktualūs, atspindėjo aukštą Universiteto dėstytojų, mokslininkų kvalifikaciją, ir drauge – buvo pateikti gyvai, moksleiviams suprantama kalba.
Sveikatą studijuoti – verta!
Studijų mugės pranešimus įžangine kalba pradėjęs LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis akcentavo koncepcijos „Viena sveikata“ svarbą atsižvelgiant į pasaulinius pastarųjų metų įvykius ir aptarė, kodėl verta studijuoti sveikatą LSMU.
„Viena sveikata“ pagrįsta įvairių sektorių ir sričių specialistų bendradarbiavimu siekiant optimalių sveikatos rezultatų, pripažįstant žmonių, gyvūnų, augalų ir bendros aplinkos tarpusavio ryšį. Šį ryšį garantuoja visos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų programos“, – pabrėžė prorektorius.
Pasak prorektoriaus, dėl COVID-19 pandemijos tapo svarbios įvairios jungtys tarp aplinkos veiksnių, žmogaus vidinių veiksnių, ekonominių ir politinių aktualijų, teisinių argumentų, kelionių. Vieningas kompleksiškas požiūris į sveikatą padeda užkirsti kelią gyvūnų ir žmonių ligų protrūkiams, sumažinti antibiotikų vartojimą žmonėms ir gyvūnams, gerinti maisto saugą ir bendrąją sveikatą.
„Neretai studijos LSMU sunkios – bet labai įdomios. Po tam tikro studijų etapo įmanoma keisti ar papildyti specializaciją, pavyzdžiui, medicinos gydytojas gali rinktis per 50 įvairių specializacijų, dirbti darbą, susijusį su informacinėmis technologijomis, dirbtiniu intelektu, farmacijos ar medicinos prietaisų pramonėje, netgi tapti politiku – nes įgauna plačių, įvairiapusių žinių apie žmogų, išmoksta lyderystės, atsakomybės, darbo komandoje.
Visos Universiteto studijų programos rengia specialistus, kurių poreikis didelis, ir kurie savo žinias gali laisvai ir kūrybiškai taikyti daugelyje juos dominančių sričių“, – apibendrino prorektorius studijoms, paraginęs nenuleisti rankų pirmuoju bandymu nepatekus į norimas studijas, ir pasidairyti tarp gretimų studijų programų. LSMU studijų įvairovė – plati.
Visapusė informacija apie ateities studijas
Šiųmetė LSMU Studijų mugė pažėrė įdomių pranešimų, įžvalgų apie naujausias sveikatos ir kitų sričių tendencijas, kuriomis fakultetų atstovai dalijosi tiesiogiai iš savo darbo vietų Universitete.
Prof. Mindaugas Stankūnas ir lektorius Tomas Vaičiūnas įtraukiai pristatė Visuomenės sveikatos fakulteto studijų programas ir pabrėžė, kad sveikata šiandien tampa ypatingai svarbia sritimi – tiek dėl COVID-19 pandemijos, tiek ir karo akivaizdoje.
Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profesorius M. Stankūnas, pasakojęs, su kokiomis visuomenės sveikatos problemomis susidursime artimiausioje ateityje, priminė skaudžią šių dienų aktualiją: net pasibaigus karui Ukrainoje, ilgalaikėje perspektyvoje šalyje išliks daugybė su sveikatos priežiūra susijusių problemų.
„Pernai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardino pagrindinius globalius iššūkius sveikatai. Tarp jų – sveika aplinka, sveikatos paslaugos konfliktų zonose, sveikatos nelygybė tarp atskirų šalių ir netgi šalių viduje, vaistų prieinamumas, infekcinių ligų kontrolė, pasirengimas galimoms epidemijoms, apsauga nuo sveikatai pavojingų produktų, paauglių apsauga, visuomenės pasitikėjimo didinimas. Kertinis dalykas, kuris padeda suteikti svarbiausias sveikatos paslaugas – investicijos reikiamiems specialistams rengti: skaičiuota, kad 2030 m. pasaulyje stigs net apie 18 mln. sveikatos priežiūros specialistų“, – kalbėjo prof. M. Stankūnas.
Personalizuoti vaistai – jau netrukus?
„Mūsų dinamiškas, kintantis, dažnai nenuspėjamas dabartinis gyvenimas, kuriame pilna įvairių pasirinkimų, informacijos ir informacinio triukšmo, gali kelti didelių psichologinių iššūkių. Dėl COVID-19 pandemijos ir dabartinio neramaus laikotarpio visuomenė jau patiria psichologinių pasekmių, dalis jų – ilgalaikės. Tokiame kontekste psichologo specialybė įgyja dar didesnės vertės.
Svarbu žiūrėti į žmogų visapusiškai: suvokti jį kaip visumą, per jo emocijas, elgesį, mintis ir fizinį kūną – taip LSMU rengiami sveikatos psichologai“, – kalbėjo Psichologinės gerovės ir sveikatos mokymų centro lektorė Vaida Šūmakarienė, papasakojusi, kaip atrodo dinamiškas, įdomus ir prasmingas psichologo darbas.
Vien per 2020 -uosius metus Lietuvoje buvo parduota daugiau nei 80 mln. pakuočių vaistų. Vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės kasdien vartoja vaistus pagal 5 ar daugiau gydytojo paskirtų receptų. Kas būtų, jei reikiamas veikliąsias medžiagas iš tų 8-10 kasdien vartojamų skirtingų tablečių surinktume į vieną? Tai jau vyksta, ir farmacijoje žada revoliuciją.
Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja profesorė Jurga Bernatonienė intrigavo įžvalgomis apie farmacinį trimatį tablečių spausdinimą, ir papasakojo, kokios šio vaistų gamybos būdo galimybės dabar ir ateityje.
Ateities medicina: naujovės ir tendencijos
Ar Lietuvoje išsilavinimą įgijęs veterinaras gali dirbti su drambliais? Nuotaikingą temą išsamiai aptarę Veterinarijos fakulteto L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojai lektoriai Martinas Jankauskas ir Dovilė Malašauskienė dar papasakojo ir apie veterinarijos studijas ir neįprastus savo pacientus – nuo afrikinių ežiukų iki voverių ar vandeninių vėžlių.
Medicinos fakulteto Genetikos ir molekulinės medicinos katedros lektorius Marius Šukys pranešime „Kas užkoduota tavo genuose?“ aprėpė daugelį su genų tyrimais susijusių naujovių ir įdomybių. Naujausios technologijos žmogaus genomą gali nuskaityti jau per parą – o štai pirmieji šios srities darbai truko net 13 metų. Tačiau vieno žmogaus genomo duomenims išsaugoti prireikia net 100 gigabaitų. Be to, reikia galingų kompiuterių, kad būtų galima išanalizuoti šiuos duomenis ir pateikti juos suprantama forma.
Kauno klinikų vaikų ligų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė išsamiai aptarė ne tik kasdienį gydytojo darbą su pacientais, bet ir papasakojo apie gydytojo – mokslininko, gydytojo-inovatoriaus kelią ir duomenų medicinos plėtrą.
„Galimybės medicinoje – labai didelės. Su medicinos studijomis galima derinti ir fundamentinį mokslą, dirbti su ląstelėmis – tada reikalingi ištyrinėti procesai pamatomi daug greičiau – taip pat galima užsiimti inovacijomis, ypač srityse, kuriose dirbant gydytoju matoma kokia dažniausia problema. Inovacijų ir inovatorių yra visose medicinos srityse: duomenų medicina, telemedicina, lėtinio skausmo valdymas, ir pan., kai bendradarbiaujama, neretai drauge dirba didžiulės komandos“, - kalbėjo gydytoja.
Tai – tik nedidelė dalis įdomių šiųmečių pranešimų, kurie gyvumu, naujumu ir įdomia pateiktimi – iš savo darbo vietos, aplinkos – patraukė būsimųjų studentų dėmesį.
