Robotai-grynintojai ir nuotolinė sintezė
Kaip pristato pašnekovas, „SynHet“ užsiima įvairių, dažniausiai – biologiškai aktyvių junginių sinteze. Susintetinti junginiai tiekiami Vakarų kompanijoms. Didžiausią klientų dalį sudaro farmacijos kompanijos, tačiau kreipiasi ir tarpininkai, ieškantys tam tikrų molekulių RnD (Research and Development) tyrimams, savo MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) veikloms.
„Tos molekulės įprastai – heterociklai. Tyrimų konkretaus turinio nežinome, tačiau žinome, kad jie vienu ar kitu būdu susiję su biologiniu aktyvumu. Bendrovė labai aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, kurios rezultatais pasinaudoję rinkai bandome pateikti unikalius sprendimus.
Vykdydami kelis projektus, biologiškai aktyvias molekules bandėme vystyti patys. Tokiu atveju, pirma atliekame ikiklinikinius tyrimus su gyvūnais – šiuo metu vieno projekto rėmuose tai dar daroma“, – paaiškina L. Šlepikas.
Galiausiai, „SynHet“ skaitmenizuoja įvairius procesus, kurie, pašnekovo žodžiais, yra nuobodžiai varginantys. Vienas tokių projektų buvo adaptyvios robotinės gryninimo sistemos „RoboChrom“ vystymas. Kiekviena cheminio junginio sintezė reikalauja valymo, o gryninimo procesas atliekamas rankomis – jį įmonei pavyko robotizuoti.
„Paskutinis mūsų postūmis, kuriuo labai didžiuojamės – esame laimėję „Eurostars 3“ programą. Jai pateikta „SynHet“ idėja – platforma, kurioje cheminiai eksperimentai, t. y. molekulių sintezė būtų vykdoma nuotoliniu būdu. Vystome sistemos prototipą, kuris jau gali nemažai padaryti. Manome, per ateinančius metus tą prototipą jungsime prie interneto ir išmėginsime jo veikimą tinkle“, – svarbiu postūmiu dalijasi „SynHet“ vadovas.
Viena platformos vizijų – kad mokslinį personalą turintys klientai galėtų prisijungti per nuotolį ir cheminę sintezę atlikti patys. Tai pagreitintų junginio gavimą, palengvintų užsakymo, gamybos ir pristatymo procesą. Antras verslo modelis, kuriam pritaikytinas prototipas – „SynHet“ samdyti bet kur pasaulyje esančius specialistus, užduoti pagaminti tam tikrą molekulę ir už tai sumokėti atlygį.
Šis projektas pradėtas vystyti pernai rugsėjį ir dar yra tobulinamas.
Farmacija pasirodė teikianti lankstumo
„Aš labai racionalus – pasirinkau farmacijos studijas, nes iš darbo perspektyvos tai pasirodė esanti studijų sritis, kuri leidžia itin lanksčiai integruotis darbo rinkoje: nuo vaistinės iki įstatymų, nuo farmacijos industrijos iki akademinės karjeros“, – pastebi L. Šlepikas.
Jo požiūriu, kiti su chemija ir gamyba susiję pasirinkimai Lietuvoje gana riboti, nes nėra labai pažengusios pramonės. Pramonė koncentruota keliose šalies gamyklose ir dėl to produktų atžvilgiu suvaržyta – paminėtinas „Akmenės cementas“, „Achema“, „Lifosa“.
„Man farmacija pasirodė plačiausia sritis, todėl ją rinkausi ir sprendimo nesigailiu. Studijų metais, ypač pradėjęs magistrantūrą pastebėjau, kad labai daug kompanijų pardavinėja cheminius junginius ir tie junginiai brangiai kainuoja, nors jų sintezė būdavo elementari.
Susidomėjau, kaip rinkai būtų galima pasiūlyti dar daugiau skirtingų struktūrų junginių su įvairiausiomis panaudojimo galimybėmis. Viduje visuomet turėjau tokį klausimą, į kurį norėjau sau atsakyti“, – verslo užuomazgas prisimena pašnekovas.
Verslininkui teks klysti ir atrasti
L. Šlepiko manymu, LSMU suteikia įrankius vadybiniams įgūdžiams lavinti, kaip įvairios konferencijos, mokymai. Vis dėlto, kadangi medicinos verslo sritis labai specifinė, galiausiai kiekvienas savo rinkos specifikos turi išmokti pats.
Cheminėje sintezėje svarbu vieni dalykai, ląstelėse – kiti. Jei mausi juos ant vieno verslo modelio kurpalio, nėra garantijos, kad vadyba veiks.
Nemažai „SynHet“ turėjo projektų, kurie tiesiog nepasisekė, nes negali kontroliuoti gamtos. Atrodo, nori, moki ir gali, bet realybė, pasak pašnekovo, kartais būna daug žiauresnė. Kita vertus, L. Šlepiką labai nustebino, kad net turint projektų, kurių nesugebi įvykdyti, klientai vis tiek grįžta.
„Nekalbu apie visišką negebėjimą, bet jiems toleruotina, jeigu dėl racionalių priežasčių feilini kokį trečdalį savo projektų. Klientai grįžta, vadinasi, rinkoje yra tendencija, kad ir kiti negali padaryti, ir visi gyvena su tuo stygiumi.
To negalėtum pasakyti apie kitus pramonės, prekybos sektorius – jeigu vienoje parduotuvėje kažko negauni, nueini pas konkurentus ir daugiau į aną nebežiūrėsi. Mūsų pasaulyje visi supranta, kad yra tam tikras nesėkmės procentas, kurio paprastai tiesiog nepakeisi. Net jeigu susimauni, gali toliau vykdyti veiklą ir išlaikyti klientą“, – paaiškina L. Šlepikas.
Sėkmingai verslą norintis vystyti studentas ar absolventas pagal savo domėjimosi sritį turi išmokti konkrečios rinkos dėsnius, specifiką. „SynHet“ vadovas duoda savo pavyzdį – nors baigė farmaciją, vaistinėje niekada nedirbo ir artimiausiu metu nesiruošia.
Kaip pagaminti daugiau iššvaistant mažiau?
„Matau bendrą tendenciją mažinti nuodingų, lakių, degių, sprogių tirpiklių panaudojimą cheminių junginių gamybos procese. Cheminė reakcija diktuoja, ką gali ir ko negali daryti, tad ieškoma būdų sumažinti neigiamą šalutinį gamybos poveikį“, – teigia pašnekovas.
Verslininkas atviras – kartais pagamindamas kilogramą aktyvaus farmacinio preparato gali sugeneruoti šimtus kilogramų atliekų, tai neigiamai veikia gamtą, o išlaidos automatiškai didėja.
„Ateinantys 50 metų, manau, bus labai rimtai tiek iš politikos, tiek iš verslo pusės skirti spręsti ekologines gamybos atliekų problemas, kiek įmanoma mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Nemažai gaunu projektinių šaukimų iš Europos ir visos, ypač didžiosios kompanijos skiria daug lėšų, jei sugebi spręsti CO2 emisijų ar kitų atliekų, susidarančių stambiose pramonės įmonėse, klausimus“, – aktualiausius iššūkius įvardija L. Šlepikas.
