Tačiau pratybos ir komandinis darbas, paskaitos ir svarbiausi praktiniai užsiėmimai jam žinomi, kariui reikalingų pradinių įgūdžių jis jau turi, nes yra šaulys. Lietuvos šaulių sąjunga, sako Kristupas, jį ir atvedė į Lietuvos karo akademiją, padėjo apsispręsti, kur nori studijuoji ir kokią profesiją pasirinkti – t. y. tapti Lietuvos kariuomenės karininku.
„Apie studijas Akademijoje pradėjau galvoti būdamas gal 12-14 metų. Galima sakyti, anksti, nes jaunųjų šaulių stovyklos man buvo pati pradžia, kada gyvai susidūriau su labai panašiu kario gyvenimu, – prisimena vaikinas. – Tada ir pradėjau galvoti, ieškoti perspektyvos, ką galėčiau veikti ir kuo noriu tapti baigęs mokyklą. Nusprendžiau, kad geriausiai save realizuočiau būdamas karininku, kurio vertybės man artimos, griežtesnė rutina ir taisyklės manęs negąsdina. Vadinasi, man reikia mokytis Akademijoje, kur įgyčiau karininko profesiją ir baigčiau universitetines studijas. Viskas vienoje vietoje!“
Tapęs šauliu toliau važiuodavau į Lietuvos šaulių sąjungos stovyklas, lankydavau paskaitas, kuriose mokėmės topografijos, karo medicinos, inžinerijos ir kitų kariui reikalingų pradinių įgūdžių. Taip pat dalyvaudavome pratybose bei įvairiose varžybose, kurios man asmeniškai būdavo smagiausios, nes jos reikalaudavo komandinio darbo.
Dabar Kariūno bazinis kario kurso pratybose Kristupas taip pat dirba ir mokosi komandoje: „Į Lietuvos karo akademiją įstojome keli draugai, čia taip pat jų susiradau. Esu ne vienas. Tai mane motyvuoja dar labiau stengtis“.
Didžiuojamės kariūnų motyvacija – iki šiol Kariūno bazinį kario kursą einantys pirmakursiai kryptingai laikosi šio tikslo ir palaiko vieni kitus kaip vienas kumštis.
Eimanto Genio nuotrauka
