Kai tik atsirado galimybė studijuoti ir internete pradėjus ieškoti universitetų, Agnė iš karto įsimylėjo Liublianos universitetą. Įtakos turėjo ir studijų kokybė.
Slovėnija – mažutė šalis, slenkstis tarp Balkanų ir Vakarų (Italija, Šveicarija, Austrija). Iš čia patogu keliauti į visas Europos šalis.
 
Didysis pasiruošimas
 
Prieš stodama į universitetą mergina apie Slovėniją nežinojo beveik nieko: „Kaip ir daugeliui lietuvių, liežuvis nuolat pindavosi: tai Slovakija ar Slovėnija. Turbūt dar ir dabar dalis pažįstamų pasakytų, kad aš Slovakijoje“.
 
Pasirinkus universitetą, laukė daugybės dokumentų ruošimas. „Dokumentacija – labiausiai trikdantis dalykas, bet įveikiamas. Reikia tik kantrybės, punktualumo ir tiesiog norėti išvažiuoti. Noras – pagrindinis varikliukas. Net jei kas ir nesiseka, žinai, kad būtinai rasi išeitį ir būtinai pasiseks.
 
Svarbiausia nepraleisti terminų (DDL): laiku paruošti paraiškas, o paskui labai džiaugtis, jog praėjai atranką. Svarbu kuo greičiau susisiekti su užsienio universitetu, o paskui jau viskas savaime. Jei nevažiuojate į Ispaniją, Italiją ar kitas pietų šalis, galite būti ramūs, kad atsakymus gausite greitai ir lengvai. Jei vykstate į pietus, labai svarbūs yra nuolatinis priminimas apie save ir truputis kantrybės. Mano universitetas greitai ir kokybiškai tvarkė visus dokumentus, viską atsiuntė laiku ir net per daug skrupulingai. Tvarkant dokumentus, visada geriausia susirasti žmogų su panašia patirtimi. Tas, kuris viską praėjo, visada mielai padės mažiau patyrusiems draugams“.
 
 
Universitetas gražesnis už prezidentūrą
 
Džiaugsmo, kai Agnė sužinojo, kad išvažiuoja, buvo daug: „Tik nujaučiau, kad bus kažkas įdomaus, nors iki paskutinės minutės nesuvokiau, kad išvažiuoju ilgam“.
 
Visi artimieji ir draugai taip pat džiaugėsi, didžiavosi. Sunkiausias mėnuo buvo prieš išvažiuojant: „Visiems patarčiau susiplanuoti tą mėnesį kuo užimtesnį, kad liktų kuo mažiau laiko galvoti, nes paprastai galvojama, kaip sunku bus viską palikti, o ne kaip bus smagu ten. Pasaulis, o ypač Europa, tikrai labai maža, todėl visada galima rasti progų susitikti mielus žmones, kad ir savaitgaliais su draugais išsirinktame Europos mieste“.
 
Jausmą, kai Agnė pirmą kartą atvyko į universitetą, apibūdina kaip pirmakursio: „Žinai labai mažai, esi prisiruošęs daugybę klausimų. Bet po kelių dienų viskas pasidaro paprasta ir lengva. O kai pamatai, jog tavo fakultetas didžiulis, naujas ir labai modernus pastatas su daugybe paslaugų, nuostabių vietų, kai biblioteka turi didžiulę terasą, kurioje įkritęs į foteliuką gali skaityti literatūrą, o centriniai universiteto rūmai gražesni už prezidentūrą, jausmas tikrai geras. Viskas verčia šypsotis. Personalas maloniai bendrauja su naujais studentais. Net 65 metų linksmas besišypsantis rūmų budėtojas, mielai tau atsakys angliškai ir dar palinkės linksmos dienos. Tiesiog nebijok klausti ir prašyti“.
 
Į darbą – su riedučiais
 
Nors Agnė Liublianoje pažįsta apie 10 studijuojančių lietuvių, greičiau ir lengviau susidraugavo su slovėnais.
 
„Mes turime labai daug bendro: esame mažų šalių piliečiai, su gana panašia istorine patirtimi ir pan. Slovėnai labai draugiški ir tikrai labai gerbiu juose tai, jog jie stengiasi savo šalį parodyti tik iš gerosios pusės, bet, jei bendrauji, neslepia ir trūkumų. Tikrai atviri ir svetingi žmonės. Nesutikau nė vieno nenorėjusio ar neradusio laiko padėti“.
 
 
Kultūrinio šoko mergina Slovėnijoje nepatyrė. Slovėniją ji apibūdina, kaip nuostabią šalį studentams, mėgstančią daug sportuoti: „Parkuose sutiksi net mamą ar tėtį, stumiantį vežimėlį su naujagimiu, bėgte arba su riedučiais.
 
Moterys su dalykiniais kostiumėliais į darbą važiuoja su riedučiais. Ir visi pamišę dėl bėgiojimo, alpinizmo ir važinėjimo dviračiais.
 
Bėgioti pradėjau net aš. Ir kas be ko išnaudoju kiekvieną galimybę išeiti į kalvas ar kalnus. Čia jie kalvomis vadina darinius bent jau dvigubai ar trigubai didesnius už mūsų Juozapinės kalną“.
 
Tegyvuoja kuponai!
 
Darbo padėtis Slovėnijoje iš tiesų įdomi. Studentams įsidarbinti daug lengviau nei žmonėms su išsilavinimu ir visai ne dėl krizės. Dauguma studentų dirba apie 4 – 5 valandas per dieną, tad nesunku derinti su mokslais. Universitetas ne tik leidžia, bet ir skatina tai. Taip pat yra specialūs centrai, kurie padeda susirasti darbą, nuolat atnaujina pasiūlymų sąrašą.
 
„Aš nedirbau, bet jei nuspręsčiau, manau, tikrai nebūtų didelių problemų net būnant ne slovėnei. Tikrai girdėjau, jog daug užsieniečių jau naudojasi ar dar ruošiasi pasinaudoti šia galimybe“, – pasakoja Agnė.
 
Naujiems studentams taip pat visais rūpimais klausimais padeda Tarptautinių ryšių skyrius. Liublianoje labai aktyviai veikia studentų organizacija, atsakinga už užsienio studentus. Jie organizuoja viską: pažintinius turus, keliones, ekskursijas, vakarėlius, ėjimą į boulingą ar baseiną ir panašius renginius.
 
Slovėnijos edukacinė sistema puikiai subalansuota. Studentams čia nekyla problemų net dėl maitinimosi. Slovėnija – bene vienintelė šalis Europoje, kurioje galima pirki kuponus, už kuriuos su didžiulėmis nuolaidomis galima valgyti daugiau nei 150 kavinių, restoranų ir užkandinių labai pigiai, sočiai ir geros kokybės maistą. Taigi, paprasčiausiai nepasimoka gaminti namuose.
 
„Valgau viską, pradedant tradicine slovėniška virtuve, baigiant kinišku, meksikietišku maistu, kuris čia tikrai geresnis nei daugelyje brangių restoranų Lietuvoje. Kaip studentai mėgsta čia sakyti: Viva kuponams!“
 
Rasa Zauraitė