Kaip pavyko įstoti į užsienio universitetą, esantį aukštoje reitingo vietoje, apie pirmuosius įspūdžius svečioje šalyje, kaip sekėsi mokslai ir kitą patirtį, sutiko pasidalinti Greta Zlatkutė.
Studijų šalį nulėmė kalbos mokėjimas
– Kodėl pasirinkai studijas užsienyje ir būtent St. Andrews universitetą?
– Prieš išvažiuodama metus laiko mokiausi psichologiją Vilniaus universitete. Jau po pirmųjų studijų mėnesių įsitikinau, kad psichologija man patinka, bet mokytis noriu kur nors kitur. Tiksliai žinojau, kad noriu užsiimti meno psichoterapija, tai ir pradėjau ieškoti reitingų dešimtuke esančio universiteto, kur galėčiau sujungti meno ir psichologijos studijas.
Kadangi anglų – pirmoji mano užsienio kalba, rinkausi iš Didžiosios Britanijos, Amerikos ir Australijos. Apsistojau ties Didžiąja Britanija, nes ji daugeliu aspektų pasirodė patogiausia.
– Kaip sekėsi su dokumentais?
– Jokių problemų neturėjau, nes stojau į kitą Europos Sąjungos valstybę, tad reikėjo tiesiog užpildyti stojimo anketą internete – Didžiosios Britanijos UCAS stojimo sistemoje.
Registruodamasi nurodžiau, kad stoju iš mano baigtos gimnazijos – Vilniaus Licėjaus. Sulaukiau labai daug pagalbos iš Licėjaus direktoriaus pavaduotojos, kuri taip pat parašė ir gerą rekomendaciją.
Dėstytojai negaili dėmesio
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į naują vietą ir palikus namus bei draugus Lietuvoje?
– Jau pažinojau kelis St Andrews universitete studijuojančius lietuvius, tad pačioje pradžioje jie viską man aprodė. Tačiau tik atvykus viskas griūva vienu metu ir laiko galvoti nebelieka.
Ne veltui pirmakursiams siūloma atvykti savaitę prieš studijų pradžią į vadinamąją „freshers week“, kad ne tik spėtų susitvarkyti dokumentus, bet ir apsiprasti su universitetu, pačiu miestu bei visa aplinka.
O nauji draugai atsiranda labai greitai, ypač jei gyveni bendrabutyje ir nesėdi užsidaręs. Tereikia nueiti bent į kelis iš daugybės „freshers week“ renginių ir nebijoti šnekėti.
– Kaip sekėsi mokytis?
– Nors man ir siūlė pradėti studijas iš karto nuo antro kurso (nes jau vienerius metus buvau baigusi VU) – atsisakiau, nes humanitarinių mokslų egzaminai čia – rašinių (essay) rašymas.
Tarkim per dvi valandas turi parašyti tris rašinius. Tad normalu, kad dėl gramatikos klaidų kenčia bendras įvertinimas. Kita vertus, gerai rašyti nemoka dauguma pirmakursių, tai ne taip baisiai tarp jų jautiesi, o kuo toliau, tuo kalba pradeda gerėti.
Svarbiausia – išsirinkti įdomius dalykus. Mat čia labai daug savarankiško darbo ir dėstytojai negailės tau laiko net savaitgaliais ar per atostogas, jei matys kad tu iš tiesų nuoširdžiai domiesi. Tačiau turi mokytis ne dėl popierėlio, o todėl kad nori. Jei viskas taip, nebus jokių problemų.
Darbą susirasti nesunku
– O kaip dėl papildomų veiklų? Ar liko joms laiko?
– Laiko lieka, pirmame kurse ir gana nemažai. O veiklos gali susirasti kokios tik nori: nuo buriuotojų ar golfo žaidėjų iki pyragų valgytojų ir poezijos skaitymo klubo. Taip skatinama, kad studentai neapsiribotų vien tiktai studijomis, o atrastų laiko sau, sportui, draugams.
Nemažai studentų turi ir darbus. Laisvalaikio praleidimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir kiekvienas randa sau tinkamą būdą ir laiko tam. Aš jį dažniausiai leidžiu su draugais, keliauju, sportuoju, lankausi parodose, koncertuose ar tiesiog sėdžiu ant suoliuko pajūryje.
– Kaip planuoji savo biudžetą? Ar lengva pragyventi?
– Škotijoje mokslas Europos Sąjungos šalių piliečiams yra nemokamas, o tai daugeliui lietuvaičių ir ne tik jiems – didelis pliusas. St Andrews universitetas yra mažas, žiemą – vien tik universitetinis miestelis, vasarą – dar ir turistinis miestelis. Sezono metu kainos čia didelės, bet, kita vertus, tie, kas nori, lengvai gali susirasti darbą.
– Ar rekomenduotum lietuvaičiams savo universitetą?
– Rekomenduoti labai sunku, nes kiekvienas turėtų pats susirasti sau tinkamą mokymosi įstaigą. Man St Andrews patinka absoliučiai visais klausimais. Tai – gerą vardą ir puikius profesorius turintis universitetas, kur gali gyventi tiesiog ant jūros kranto.
Kita vertus, patys studentai vadina jį „St Andrews Bubble“, nes sustojęs vienoje iš trijų miestelio gatvių per dešimt minučių sutiksi visus savo pažįstamus. Daliai žmonių tai milžiniškas minusas, bent man užtenka žinoti kad iki Edinburgo autobusu pusantros valandos, o pusvalandžio atstumu yra ir didelis miestas Dundee.
Milena Puchova
