– Kodėl pasirinkai studijas užsienyje?
– Negalima sakyti, jog studijas užsienyje pasirinkau apgalvotai. Airijoje gyvenu jau daugiau nei 6 metus. Studijos Lietuvoje nebūtų buvusi gera išeitis. Dar besimokydama mokykloje nebūdavau Lietuvoje labai dažnai.
Apie The Open University pirmą kartą išgirdau iš vieno lietuvių bendruomenės Airijoje aktyvistų ir įkūrėjų. Jau tuomet kirbėjo mintis apie studijas. Metams bėgant tas kirbėjimas virto gana įkyriu riksmu, kad reikia eiti mokytis. Norėjosi savo buvimu kažką pakeisti. Tad nusprendžiau pasirinkti psichologijos studijas. Renkantis universitetą padėjo ne tik draugo patarimai, bet ir tai, kad The Open University pripažįsta Britanijos psichologų draugija, o tai svarbu vėliau ieškantis darbo.
– Kaip sekėsi stoti?
– Šiame universitete stojimo dokumentų tvarkymas yra labai paprastas. Užpildai anketa internetu, susimoki už studijas ir jau esi studentas. Nereikėjo net atestato.
– Kur studijavai prieš tai? Kokie įspūdžiai liko?
– Prieš išvykdama į Airiją pusantrų metų studijavau VDU. Studijos nepatiko. Pasirodė, kad jos perkrautos visiškai nereikalingais dalykais, o būsimos specialybės dalykams skiriama labai mažai dėmesio.
– O kuo labiausiai patiko The Open University?
– Labiausiai įstrigo studijų lankstumas. Paskaitos neprivalomos. Būna kursų, kur paskaitų iš viso nėra. Galiu pasirinkti, kada man patogiausia studijuoti. Jei reikia pagalbos, į dėstytoją galima kreiptis telefonu arba elektroniniu paštu. Veikia centralizuota studijų pagalbos linija.
Visa studijų medžiaga studentams siunčiama paštu. Ją sudaro ne tik knygos, bet ir DVD, CD. Papildoma medžiaga nėra būtina, tačiau jei įdomu – jos galima rasti ne tik vietinėje bibliotekoje, bet ir elektroninėje universiteto bibliotekoje. Labiausiai įstrigo, kad tuomet, kai susidomėjau kriminologija, papildomą kurso medžiagą radau ... eBay už vieną svarą (juokiasi).
The Open University retkarčiais ruošia televizijos programas kartu su BBC. Apie jas studentams pranešama iš anksto.
– Ar mokytis įdomiau nei Lietuvoje?
– Mokytis man sekasi gerai. Tikrai geriau nei Lietuvoje. Esu gerokai vyresnė, tad daug lengviau save motyvuoti, o kartais ir prisiversti atsiversti knygas ar pradėti rašyti darbą. Studijos man patinka. Jas matau kaip tunelį, vedantį mane prie darbo, kurį svajoju dirbti.
Studijuoti anglu kalba nėra sunku, jei ja bendrauji kiekvieną dieną metų metus. Aš skaitau laikraščius ir knygas, žurnalus, žiūriu televizorių ar filmus tik anglų kalba. Ja kalbėdama praleidžiu daugiau laiko per dieną nei lietuviškai. Bet kalbą mokant tik vidutiniškai ar silpnai, tikrai nepatarčiau stačia galva kibti į studijas.
– Ar turi laiko pramogoms? Kaip leidi laisvalaikį?
– Atrandu laiko ir savo mylimiausiam vyrui ir draugams. Laisvalaikiui jo taip pat užtenka. Atradusi laisvą minutėlę piešiu ar, norėdama palepinti vyrą Saulių, iškepu skanų pyragą. Taip pat kartais dalyvauju kulinariniuose kursuose, kuriuos rengia mano mėgstami restoranai. O žiūrint mėgstamą programą, puikiausiai sekasi megzti ar kurti papuošaliukus. Tiesa, retkarčiais tenka pasukčiauti ir knygą, kurią noriu perskaityti, perku audio knygos formatu ir klausausi jos pakeliui į darbą.
– Kodėl manai, jog studijuoti užsienyje labiau verta nei Lietuvoje?
– Manau, kad Lietuvoje studijos pernelyg apkrautos pašaliniais dalykais. Na, kam menotyrininkui reikalingos ekonomikos žinios? O anglų filologui statistika? Taip pat gąsdina studijų kainos bei tai, jog gabūs studentai negauna jokios paramos.
Kita vertus, aš vis dar prisimenu keletą dėstytojų iš VDU, kurie man kelia pačius šilčiausius prisiminimus: Vitalija Truskauskaitė mane sužavėjo teatrologija, Gediminas Jankauskas – kino istorija. Tačiau labiausiai dėkinga Visvaldui Legkauskui už įskiepytą susidomėjimą psichologija. Būtent šie dėstytojai ir padėjo nenusivilti aukštuoju mokslu ir nors parklupau lietuviškoje švietimo sistemoje, sugebėjau atsistoti ir siekti mokslo kitur.
– Ar rekomenduotum kitiems savo aukštąją mokyklą?
– Turbūt nustebinsiu, bet lietuvaičiai, norintys studijuoti The Open University, gali likti Lietuvoje. Taip, gali tekti kartą ar du per metus nuskristi į artimiausią studijų centrą, tačiau tai yra įmanoma. Juk visi referatai yra siunčiami elektronine sistema. O medžiaga gaunama paštu. Biblioteka pasiekiama internetu. Na, ar ne rojus (juokiasi)? O kur dar studijų lankstumas. Na, tiesiog idealu.
Milena Puchova
