Šiuo metu abu Aurimas ir Ernesta sėkmingai dirba, domisi NVO ir verslo bendradarbiavimu ir yra visada pasiruošę patarti būsimiems ir esamiems studentams.
– Kodėl pasirinkote studijuoti užsienyje? Ar žinojote, ką renkatės?
– Aurimas: Iš tikrųjų nesirinkau studijuoti būtent užsienyje. Visada maniau (ir vis dar manau), kad reikia rinktis dalyką, o ne šalį. Aš norėjau mokytis ekonomikos, finansų ar dar ką šioje srityje, o pasižiūrėjus į programų pasiūlą Lietuvoje darėsi gana liūdna. Kadangi pora vyresnių pažįstamų buvo įstoję į SSE Rygą, mūsų mokykloje keletą kartų buvo rengtos ją pristatančios prezentacijos, tai buvo gana lengvas pasirinkimas. Nors, prisipažįstu, tikrai apie SSE Rygą daug nežinojau.
– Ernesta: Mano mama gal 10 kartų manęs klausė, ar tikrai Rygoje universitetinį išsilavinimą teikia. Pasirodo, kad teikia ir dar ne šiaip kokį. Tačiau daugiau apie SSE Rygą sužinojau tik atvažiavusi į testus. Iki tol tebuvau girdėjusi, kad tai labai „kieta“ mokykla, į kurią sunku įstoti. Iš tikrųjų testai įveikiami, bet po interviu jaučiausi prišnekėjusi daug nesąmonių. Buvo sunku patikėti, kai gavau laišką, kviečiantį studijuoti Rygoje.
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Rygą ir palikus namus bei draugus už poros šimtų kilometrų?
– Ernesta: Prisimenu, kaip apsiašarojusi žiūrėjau į nuvažiuojančią tėvų mašiną ir galvojau apie liūdną ateitį bendrabutyje tarp nuobodžių moksliukų. Tada koridoriuje sutikau porą nepažįstamų estų, kurie pasiūlė kartu pasidaryti vakarienę. Vėliau, kai susipažinau su kitais kursiokais, supratau, kad tiek daug įdomių ir skirtingais dalykais besidominčių žmonių vienoje vietoje nesu mačiusi. Pirmos dvi savaitės mokykloje buvo irgi nelengvos: tokio krūvio nesitikėjau. Taisyklės atrodė labai griežtos, dėstytojai – reikalaujantys neįmanomo, o dar troleibusas, kuriame kasdien praleisdavau po 2 valandas...
– Aurimas: Taip, troleibusą prisimenu ir aš. Tai buvo du papildomi šansai išsimiegoti. Tačiau gyvenimas buvo linksmas bendrabutyje. Kiekvieną dieną kuriame nors kambarių vykdavo vakarėlis, vaikinai grupėmis eidavo į lauką ieškoti bevielio interneto, o ką jau kalbėti apie pirmųjų darbų rašymą komandose – rašėm virtuvėje, ant palangių, koridoriuose, ryte, vakare, naktį. Įspūdžių iš pirmųjų mėnesių yra pasilikę tikrai daug.
– Tai kaip visgi sekėsi mokytis? Nauji dalykai, anglų kalba – neturėjo būti lengva.
– Ernesta: Dėl anglų kalbos man problemų nekilo – po vienuoliktos klasės metus mokiausi Danijoje pagal jaunimo mainų programą, tad buvau pratusi prie gyvenimo bendraujant ir galvojant ne lietuviškai. Kalbant apie mokslus – SSE Ryga mane sužavėjo savo mokymo programa. Vidurinėje mokykloje ekonomiką prisimenu kaip pamoką, kai galėdavau pasvajoti. Tačiau SSE Rygoje pirmasis kursas visiškai pakeitė mano požiūrį – pačią pirmą paskaitą sužinojome, kad mokysimės ne tik iš knygos, bet ir iš ilgo bei įdomaus straipsnių rinkinio, bendrausime su pasirinkta kompanija, apie kurią reikės parašyti kursinį darbą, su komandos draugais kursime verslą, iš mokyklos gavę 75 Lt įstatinį kapitalą.
.jpg)
– Aurimas: Aš prisimenu, kad pradžioje negalėjau lengvai kalbėtis su tėvais ir draugais telefonu – vis pynėsi liežuvis tarp dviejų kalbų. Vėliau šis įgūdis patobulėjo ir dabar gąsdinu kolegas savo anglų ir lietuvių kalbos mišiniu... Šiaip mokytis nebuvo lengva. Mikroekonomika buvo tas dalykas, kurio vadovėlį skaičiau sąžiningai nuo pradžios iki galo, nes niekaip nesugebėjau suprasti kai kurių dalykų. O kur dar visi seminarai, kuriems visada turi būti pasiruošęs, milijonas straipsnių, kuriuos reikia perskaityti... Sunkių akimirkų buvo, bet niekada dėl jų nesigailėjau – visgi gerosios mokymosi pusės atsvėrė sunkiąsias.
– O kaip dėl papildomų veiklų? Ar liko laiko joms?
– Aurimas: Studijuojant užsienyje laiko papildomoms veikloms visada lieka. Kai visą dieną praleidi mokykloje, nes ten visi tavo draugai, ten internetas, natūraliai kyla noras nuveikti ką naudingo. Aš kartais pagalvoju, kad per visus 3 studijų metus papildomoms veikloms skyriau gal net daugiau laiko nei studijoms. Bet SSE Ryga tikrai buvo ta vieta, kur papildomos veiklos labai skatinamos. Administracija paremia studentus, kurie susiburia ir pradeda naują veiklą, turime labai stiprią Studentų Asociaciją, dar bent penkias organizacijas, veikiančias jau kokius aštuonerius metus, ir vykdančias savo veiklą labai aukštu lygiu. Vienas didžiausių – verslumo turnyrų Europoje „Peaktime“, didžiausias Baltijos šalyse virtualus akcijų rinkos žaidimas „Invest-game“ (kurio atmaina veikia ir Swedbank „Zoom“ programoje), seniausias debatų turnyras Baltijos šalyse „SSE Riga IV“ – visa tai mūsų mokyklos organizacijų kūriniai, kuriuos rengia patys studentai, ir kurių visas finansavimas būna randamas pačių organizatorių.
– Ernesta: SSE Rygoje juokaujama, kad lietuviai mokykloje gyvena. Ir išties – latviai studijuoja savo šalyje, tad turi ką veikti ir be papildomų veiklų. Tuo tarpu lietuvių rasi bet kuriame užsiėmime. Net jei atvykęs mokytis nebūni tas, kuris be papildomų veiklų negali gyventi, po kurio laiko tokiu tampi. Man taip nutiko dar pirmame semestre, kuomet netikėtai buvau išrinkta Studentų Asociacijos Informacijos komiteto vadove. Tada ir prasidėjo daugybė darbų, labai įdomių, bet reikalaujančių daug laiko. O tu jauti, kad norisi dar kažko. Taip ir gyveni: sėdi mokykloje iki 2 val. nakties, ryte bandai atsikelti į paskaitas. Kartais būdavo sunku, bet tam ir yra kurso draugai, kurie mielu noru padirbės su tavim. Taip ir su Aurimu tapom draugais: kartu išleidom SSE Rygos metų knygą, sukūrėm mokyklos tinklalapį, nuveikėm dar ne vieną mažesnį darbelį.
– O mokslai nenukenčia, kai nuolat būnat užsiėmę ne vadovėlių skaitymu?
– Ernesta: Reikia sugebėti suderinti mokslus, asmeninį gyvenimą ir papildomas veiklas – SSE Ryga tam suteikia visas galimybes. Kartais gali būti sunku, ypač antrame kurse, kai prasideda „sunkieji“ dalykai: finansai, ekonometrija. Finansų ekonomika apskritai yra įspūdingiausias kursas mokykloje. Tuos du mėnesius laiko ne mokslams beveik nelieka, neretai nepajauti skirtumo tarp šeštadienio ir trečiadienio, desperatiškai bandai spėti perskaityti visus mokslinius straipsnius, suprasti uždavinius, suspėti į seminarus ir svečių iš užsienio vedamas paskaitas. Baigęs kursą pasijunti tarsi nubėgęs maratoną. Nerealus jausmas, ypač kai gauni egzamino rezultatus. Su tokiu žinių bagažu jau gali kalną nuversti.
.jpg)
– Aurimas: Be to motyvacija kyla ne tik dėl iššūkių, su kuriais nuolat susiduri, bet ir dėl stipendijų. Pavyzdžiui, jau minėtame finansų ekonomikos kurse geriausias studentas gali gauti iki 3000 eurų. Kiekvienais metais bent keliuose kursuose skiriamos stipendijos geriausiai pasirodžiusiems trims keturiems studentams. Galiausiai visa mokymosi aplinka labai padeda įveikti sunkumus. Mokymasis dažnai vyksta grupėmis, žmonės aiškina dalykus vieni kitiems, į procesą įtraukiami ir aukštesnių kursų studentai. Tai vyksta per seminarus, kuriuos patikima vesti geriausiai praeitais metais tame kurse pasirodžiusiems studentams (Teaching Assistants). Man teko būti dviejų kursų TA, iš kurių vienas buvo finansų ekonomika. Neapsakomas jausmas yra padėti 60 žmonių grupei spręsti uždavinius, motyvuoti juos prieš egzaminą, o po to tyliai džiaugtis jų sėkme.
– Lietuvoje studentai dažnai skundžiasi, kad nors mokytis ir nelengva, gautas žinias pritaikyti realiame pasaulyje labai sunku. Ar nebuvo ir jums taip?
– Aurimas: Visiškai ne. Kadangi kiekvienas SSE Ryga studentas turi atlikti dvi praktikas, su darbo rinka teko susidurti jau pirmųjų metų pabaigoje. Iš pradžių buvo nedrąsu – atrodo, ką gali pasiūlyti pirmo kurso studentas. Bet pirmųjų metų pabaigoje turėjau du praktikos pasiūlymus (rinkodaros skyriuose „Švyturyje“ ir „Omnitel“), pasirinkau telekomunikacijas ir per savo darbo mėnesį supratau, kad viskas, ką išmokau, tikrai buvo naudinga ir pritaikoma kasdieniniame verslo gyvenime. Antraisiais metais jokios baimės jau nebebuvo ir praktikai ieškojau didžiausio galimo iššūkio. Tokį radau ir antrąją savo vasarą praleidau Varšuvoje, konsultacijų kompanijoje „McKinsey&Company“ – vietoje, kuri dar prieš metus atrodė nepasiekiama ir prieinama tik žmonėms, turintiems London School of Economics ar Cambridge diplomus.
– Ernesta: Taip, SSE Ryga suteikia ne tik puikų išsilavinimą, bet ir pasitikėjimo savimi. Aš per kompanijų prisistatymus karjeros dienų metu antraisiais metais susižavėjau „Procter&Gamble“ darbuotojų pasakojimu apie jų „Information and Decision Solutions“ padalinį. Testas, pora interviu ir aš jau Varšuvoje, trims mėnesiams tapusi elektroninės komercijos projektų vadove. Net ten, kur praktikantų atranka gana griežta, buvau žmogus, kurio žiniomis ir gebėjimu jas pritaikyti buvo stebimasi. Į tokias praktikos vietas gali patekti ir studentas, besimokantis Lietuvoje, bet esu įsitikinusi, kad tik SSE Rygos suteikto išsilavinimo dėka man nekilo jokių problemų ir darbo metu.
– Pirmas ir antras kursas atrodo gana intensyvūs: papildoma veikla, sunkėjantys kursai, privalomos praktikos vasarą. O kada ilsėtis?
– Ernesta: Na, jei reikia poilsio, visada gali nuspręsti atiduoti mažiau jėgų papildomoms veikloms. Tačiau jei nesinori, su kaupu už visas pastangas atlyginama trečiaisiais metais: pirmą pusmetį studentai turi galimybę išvykti į užsienį pagal mainų programą, antrąjį pusmetį paskaitos nebevyksta – laikas skiriamas bakalaurinio darbo rašymui. Studijuoti užsienyje kasmet išvyksta virš 30 proc. trečiakursių. Šalių pasirinkimas taip pat gana įspūdingas – visa Europa, universitetai pietų ir šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje.
– Aurimas: Taip, aš, pavyzdžiui, praleidau pirmąjį pusmetį Honkonge. Mokslai tikrai nebuvo sudėtingi (matyt, SSE Rygos lygis daro savo), klimatas pasakiškas, galimybės keliauti po Kiniją, aplinkines salas, Malaiziją, Indoneziją – būtent tai, ko taip norėjosi po pirmųjų dviejų metų.
– Ernesta: Aš vis dar tyliai gailiuosi, kad neaplankiau Aurimo jam studijuojant Honkonge. Kad ir kaip šilta rudenį buvo Madride, žiemą su pavydu skaitydavau jo skundus, jog „atšalo, tik 20 laipsnių“...
– Minėjote, kad trečio kurso pabaiga skiriama bakalaurinio darbo rašymui.
– Aurimas: Visas procesas iš tikrųjų prasideda jau antro kurso pabaigoje, kai studentai renkasi savo bakalaurinio darbo partnerius (darbas rašomas poromis arba po vieną). Mes su Ernesta savo darbą rašėme apie akcijų rinkas Rytų Europoje ir vadinamąjį „pinigų iliuzijos“ fenomeną. Pamenu, iš pradžių buvo sunku. Reikia patiems sugalvoti temą, patiems surasti pagrindinius iki šiol rašytus mokslinius straipsnius ta tema, patiems gauti reikalingus duomenis... Nors ir skiriamas vadovas, visą procesą į priekį reikia tempti patiems. Ko tik nebuvo – duomenų rinkimo paskutinę dieną Honkonge, daug ginčų, klaidų metodologijoje... Bet galutinis rezultatas turbūt viską atperka.
– Ernesta: Rašant bakalaurinį darbą, turi visišką laisvę: pasirenki partnerį, su kuriuo gera dirbti, pasirenki temą, kuri tave domina, pasirenki net darbo vadovą, kuris, tavo manymu, turi daugiausia patirties tam tikroje srityje. Rašydama darbą dar kartą supratau, kad finansų ekonomika yra mano sritis. Net ir tada, kai su Aurimu ginčydavomės iki pažaliavimo ar bandydavome paryčiais pabaigti dar vieną dalį, būdavo gera.
– SSE Rygą baigėte. Kas toliau?
Aurimas: Šita mokykla uždeda ženklą ant asmenybės. Kad ir kaip nesinorėtų pripažinti, absolventų statistika, pagal kurią iki šiol susituokė ir turi vaikų gal tik kas dešimtas buvęs studentas, yra teisinga. Tie treji metai duoda labai daug patirties, suteikia daug galimybių, pripratina prie kasdienių iššūkių, bet kartu ir atima dalį asmeninio gyvenimo. Toks jausmas, kad paskutinis iššūkis, kuri tau iškelia mokykla – tai nepamiršti, kad beribės galimybės ir atviros karjeros durys yra ne visas gyvenimas. Ir už šitą iššūkį turbūt esu SSE Rygai labiausiai dėkingas.
