Tuo metu, kai Ingrida davė interviu žurnalui „Kur stoti užsienyje“, ji gyveno Airijos sostinėje Dubline ir studijavo koledže – Senior College Dun Laoghaire (www.scd.ie) interjero dizainą trečiajame kurse. Tai paskutinieji studijų metai, kuriuos baigus gaunamas diplomas – Higher National Diploma (HND) in Interior Design. Tai jau trečiasis koledžas, kuriame studijavo Ingrida.
Nesėkmė Lietuvoje atvėrė kelią į Europą
„Studijos užsienyje buvo visiškai neplanuotos. Neįstojusi Lietuvoje, užsispyriau išvykti į Airiją, pabūti metus, susitaupyti mokslams ir grįžti į gimtąją žemelę. Anglų kalbos nemokėjau visiškai. Laikui bėgant, sutikau daug nuostabių lietuvaičių, gyvenančių šioje šalyje, pradėjau dalintis savo svajonėmis, o jie paskatino mane pabandyti siekti mokslų čia, Airijoje“, – pradėjo pasakojimą Ingrida.
„Dabar juokinga prisiminti, kai į pirmąjį koledžą ėjau su labai minimaliomis anglų kalbos žiniomis. Tai buvo meno ir dizaino metų kursai, trumpiau ir aiškiau – „suieškok savo kelią mene ir paruošk savo portfolio“ (autorinių darbų pavyzdžių rinkinį). Komisija nusprendė mane priimti su sąlyga, kad mokysiuos ir anglų kalbą. Beje, pabaigusi šitą metų kursą, anglų kalba nelabai patobulėjo: buvau labai nedrąsi ir bijojau apsijuokti, tad nekalbėjau su niekuo, tik šypsojausi“, – prisiminė viešnagės pradžią Airijoje buvusi Telšių „Atžalyno“ mokyklos abiturientė.
Bet nepaisant to, Ingrida gavo „Metų Studentės“ diplomą, kuris Airijoje labai vertinamas ir smarkiai pakelia studento „kartelę“. Tad po šio netikėto įvertinimo mergina pradėjo „skraidyti“.
Padėjo įstoti „Metų studentės“ apdovanojimas
Gyvendama Airijoje lietuvė nusprendė, kad reikia deramai išmokti kalbėti angliškai. Susirado nebrangiai kainuojantį koledžą – Ballsbridge College of Further Education (www.ballsbridgecollege.com), kuriame tikėjosi studijuoti.
„Buvo stojamieji egzaminai, aš jų neišlaikiau, ir neįstojau. Tačiau nesusitaikiau su šia mintimi ir kitą dieną vėl nuėjau į tą patį koledžą. Žinoma, pasiėmiau visus savo apdovanojimus, susiradau direktorę ir pasakiau: „vakar neišlaikiau egzamino, bet man vis tiek labai reikia čia patekti“ ir parodžiau ką atsinešiau. Ji, patylėjo, o po to paklausė, kada galiu pervesti pinigus už mokslą“, – pasakojo mergina.
Už mokslus tuo metu Ingrida mokėjo išties nedaug – tik 200 eurų už metus. Vėlgi, tai buvo tik metų kursai, kuriuose ji studijavo anglų kalbą ir biznio komunikaciją.
Tačiau anglų kalbos diplomo Ingrida negavo. Pastudijavusi tik iki kovo mėnesio, netikėtas pačios sprendimas pakeliauti, nutraukė jos studijas. Mergina panoro pabūti savanore ir išvyko iš šalies. Bet ilgai netrukus sugrįžo į pokalbį dėl dabartinių interjero dizaino studijų.
„Mano anglų kalba jau patobulėjusi, tačiau baiminausi, kad manęs reikalaus anglų kalbos sertifikato, kurio aš jo taip ir neįgijau... Todėl eidama į interviu nusinešiau viską, ką turėjau – nuo portfolio iki dokumentų. Bet koledže užteko parodyti mano „Metų studentės“ apdovanojimą, net portfolio nežiūrėjo – priėmė“, – apie gyvenimo posūkius svečioje šalyje pasakojo pašnekovė.
Į dizaino studijas tenka investuoti
– Kodėl pasirinkai būtent Airiją?
– Kodėl Airija? Net nežinau, matyt, tuo laiku buvo „bumas“ keliauti i Airiją. Kaip tik tuo metu šalis kilo į viršų. Čia dar gyveno pažįstama, kuri pažadėjo padėti man atvykus.
– Kas paskatino rinktis būtent šį koledžą, kuriame studijuoji?
– Labai norėjau studijuoti interjero dizainą, tad teko gerai paieškoti kur būtų galima studijuoti šią specialybę, mat airiams, mano požiūriu, nelabai aktualus dizainas. Tad suradau tik dvi mokymosi įstaigas: DIT – Dublin Institute of Technology (www.dit.ie), bet ši man pasirodė per brangi. Todėl pasirinkau dabartinį koledžą – SCD. Beje, dėl pastarojo, buvau jau gavus rekomendacijų iš pirmojo koledžo dėstytojų.
– Kiek investicijų reikėjo į dizaino studijas?
– Realiai interjero dizaino studijos ES studentams pastarajame koledže yra nemokamos, bet egzistuoja Fees – tai registracijos mokesčiai, egzaminų mokesčiai, pirmais metais dar reikėjo sumokėti už knygas, įsigyti piešimo įrangą.
Tad pirmaisiais metais išleidau apie 1000 eurų. Antraisiais metais nebereikėjo knygų, todėl „sutilpau“ į 500 eurų, o šiais metais – tik registracijos mokestis 200 eurų. Reikia tikėtis, kad niekas nepasikeis, nes pokyčiai vyksta bene kasmet.
Žinoma, buvo ir daugiau išlaidų – tai prezentacinės lentos ir kiti meno reikmenys, kurie čia tikrai nėra pigūs. Kaip pavyzdys, prezentacijas mums reikia daryti ant vadinamųjų „Foam board“ (tai putos lenta). A3 formato lenta kainuoja apie 6 eurus, o vienai prezentacijai reikia nuo 4 iki 7 lentų. Bet vėlgi, tai yra interjero dizaino studijos, kitoms studijoms tie pinigėliai būtų skiriami sąsiuviniams ir pan.
Svarbu nepraleidinėti paskaitų
– Ar esi patenkinta studijomis Airijoje?
– Net neabejodama galiu sakyti, kas esu labai patenkinta. Tiesa, negaliu su niekuo lyginti, mat Lietuvoje neteko studijuoti. Čia žavi mokymo sistema – projektai. Visą gautą informaciją per paskaitas iš karto pritaikai projektams su kuriais dirbi, tad nėra tokio dalyko kaip egzaminai. Vietoje jų yra projektų prezentacijos.
– Papasakok daugiau apie pačias studijas. Tai gana nedažna specialybė.
– Dėstytojai visada pasiruošę padėti, ypač jei mato, kad esi stropus studentas ir stengiesi. Jie nori matyti tobulėjimą su lyg kiekvienu nauju projektu. Tempai ypatingai dideli, tad labai svarbu neužsibūti viename taške, bet taip pat nepalikti nežinomybėje tai, kas neišsiaiškinta. Tai galima padaryti koledže, ar dirbant savarankiškai su projektais. Dėstytojas, kad ir neskaito paskaitos, visada yra klasėje, ir jei kas neaišku – galima kreiptis pagalbos.
Ypatingai svarbu nepraleisti paskaitų, tvarka čia yra labai griežta. Jei praleidi tam tikrą valandų skaičių (tiksliai nepamenu kiek), gali atsisveikinti su koledžu. Taip pat ir su projektais, užtenka vieno neatsiskaityti, ir kaip pradinukas, pasilieki antriems metams.
Mokytis tikrai įdomu, nekantriai laukiu kiekvieno projekto. Visi projektai tokie skirtingi: tenka lankytis įvairiose įstaigose, daryti išmatavimus, greitus erdvės eskizus, o po to koreguoti ir kurti kam tikrą dizainą. Taip pat organizuojami įvairūs vizitai mieste architektūros požiūriu, jei pasitaiko įdomi paroda – apsilankome muziejuose.
Dar labai džiugina, kad koledžas kiekvienais metais organizuoja Dizaino departamento ekskursijas užsienyje. Pavyzdžiui, pirmaisiais metais keliavome į Berlyną, pernai į Romą. Taip pat organizuojami įvairūs renginiai pačiame koledže, po paskaitų galima lankyti įvairius užsiėmimus.
Pačios studijos tikrai vertos dėmesio, nes viską gali atlikti praktiškai, taip įgaudamas pasitikėjimo savimi ir daug lengviau perprasdamas visą ne tik gražiąją dizaino / kūrimo dalį, bet ir techninę dalį, kuri, jei esi labiau menininkas, nėra lengvai įkandama.
Lietuvių, studijuojančių dizainą, nesutiko
– Kokie tavo draugai koledže? Ar čia studijuoja daugiau lietuvių?
– Mano koledžas yra atviras visiems norintiems studijuoti, nesvarbu ar tu airis, ar lenkas, ar lietuvis ir pan. Jie net laimingi, kad yra daug skirtingų tautybių ir tradicijų studentų – taip plečiasi mąstymas ne tik mūsų atkeliavusių, bet ir pačių airių.
Per visą Dizaino departamentą, įskaitant ne tik interjero dizainą, bet ir sodo, bei kraštovaizdžio dizainą – kol kas aš tik viena lietuvė. Bus treti metai, bet lietuvaičių nesutikau.
– Ar studijos lengvai „įkandamos“?
– Kadangi lankau paskaitas, stengiuosi neatsilikti nuo „plano“ – labai sunku nėra. Bet žinoma, pasitaiko visko, kartais užstringi su vienu ar kitu dalyku. Ko čia išmokau – visada kalbėti ir klausti, jei ko nesuprantu ar nesigauna. Ne tik dėstytojų, bet ir kitų studentų.
– O kaip dėl stipendijos? Ar yra galimybė ją gauti?
– Su stipendija komplikuota. Nuo pat pirmųjų studijų metų pradėjau teirautis apie jas. Bet sistema čia tokia: turi būti 23-ejų metų, kad gautum stipendiją. Tad nurimau. Kai sukako tas amžius, vėl bandžiau gauti ją. Bet tada man pasakė, kad turiu būti 24-rių metų. Man jau tiek suėjo, todėl visai neseniai užpildžiau dokumentus ir laukiu atsakymo.
Įsikūrė lietuviškas „teatriukas“
– Kiek lėšų per mėnesį reikia pragyvenimui Airijoje?
– Oi, čia tai sudėtingas klausymas (šypsosi). Būsto nuoma nuo 350 eurų ir daugiau, jei nori turėti savo kambarį. Paskutiniu metu aš gyvenau studijoje viena, tai mokėjau 380 eurų. Bet galima ir pigiau, pavyzdžiui, jeigu daliniesi kambariu su kitu žmogumi (apie 250 – 300 eurų).
Transportas – 100 eurų per mėnesį, bet aš nusipirkau dviratį, tad viešuoju transportu retai naudojuosi.
Maistą perku pigiausioje parduotuvėje „Lidl“ ar „Aldi“ (vokiečių kompanijos). Tai užtenka 100 eurų. Žinoma, kartais ir pasilepinu – nusiperku kavos mieste, ar šviežiai spaustų sulčių.
Mokymosi priemonėms išleidžiama įvairiai, priklausomai nuo to, ko reikia. Kartais užtenka ir 50 eurų, o kartais susiimi už galvos ir galvoji, 100 eurų sumokėjau, o už ką?
Tad apytiksliai pragyvenimui išleidžiu apie 1000 eurų per mėnesį. Tiesa, dar mokesčiai – irgi priklausomai nuo sezono. Bet Airijoje dažniausiai šalta ir vėjuota, tad būna, kad net ir ankstyvą rudenį pasijungi krosnelę.
– O kaip su pramogomis?
– Pramogoms visada norisi atrasti laiko, net reikia. Koledžo ir darbo rutina išsekina, tad norisi pakeisti aplinką ir daryti nors vieną dieną kažką kitaip, kad atitrūktum nuo kasdienybės. Mano didžiausia pramoga – teatras. Čia yra susikūręs lietuviškas „teatriukas“, kurio dalis aš ir esu.
Pragyvenimui užsidirba pati
– Ar bendrauji su Lietuvoje likusiais draugais, juk nemažai jau laiko prabėgo, kai išvažiavai iš gimtinės?
– Jau penkeri metai, kaip gyvenu Airijoje. Iš visų draugų kiek turėjau – beliko viena. Bendraujame, bet gana retai. Bet kai grįžtu i Lietuvą, visada žinau, kad su ja tikrai susitiksiu. O su šeima bendraujame telefonu, dažniausiai aš skambinu, nes man pigiau.
– Ką planuoji veikti po dizaino interjero studijų?
– Mano svajonė – tęsti studijas Malaizijoje. Iš tikrųjų šitą idėją „pasigavau“ iš Dailės Akademijos tinklapio, kažkada seniai, ten studentė dalinosi patirtimi apie Limkokwing University of Creative Technology.
– Kaip susimoki už studijas ir pragyvenimą Airijoje?
– Šiuo metu dirbu, bet šis darbas yra tik pragyvenimo šaltinis, visiškai nesusijęs su dizainu. Dienas leidžiu koledže, o vakarais dirbu laboratorijoje, esu asistentė. Dirbu puse etato.
– Ką patartum dabartiniams abiturientams, svajojantiems apie studijas užsienyje?
– Didžiausias linkėjimas, gal ir banalus, bet tikėti savimi, niekada nenuvertinti, o svarbiausia – niekada nenustoti svajoti.
Erika VAITKŪNIENĖ
