Studijas perkėlė arčiau mylimojo
Tuo metu, kai buvo imamas interviu su Modestu Taranda, jis gyveno Škotijoje, Aberdyno mieste ir studijavo The Robert Gordon universitete antrajame kurse tarptautinio verslo vadybą (International business management). Agnė Bukavickaitė – ką tik apsigyvenusi Jorke (Anglija), kur tuo metu buvo pradėjusi studijuoti politiką ir tarptautinius santykius (Politics with international relations) The University of York.
Nors Agnė tuo metu buvo pirmakursė Yorko universitete, tačiau studijų skonį ji jau puikiai žinojo. Agnė taip pat tuo metu buvo ir ketvirto kurso studentė Vilniaus universitete (VU), kur studijavo Teisės fakultete.
Tuo metu porą skyrė daugiau nei pusę tūkstančio kilometrų, bet tai gerokai mažiau, nei tada, kai Agnė gyveno ir studijavo Lietuvoje.
„Kai Modestas atėjo į mano gyvenimą, lengviau pasiryžau sprendimui dėl studijų užsienyje. Pradėjome draugauti likus savaitei iki Modesto išvykimo į Aberdyną, kur turėjo prasidėti jo studijos. Tad visą draugystės laikotarpį bendravome per atstumą“, – tikino Agnė.
Universitetus rinkosi pagal reitingus
– Papasakokite, kaip atsidūrėte vienas Škotijoje, kitas – Anglijoje?
– Modestas: Nesinorėjo mokytis Lietuvoje, žinant, kad vadybos mokyklos Lietuvoje nėra tokios stiprios kaip užsienyje. Šalį rinkausi pagal tai, kad mokslas joje būtų nemokamas. Iš pradžių planavau mokytis Danijoje, tačiau visai atsitiktinai paskutinę minutę pasirinkau Škotiją. Universitetą rinkausi pagal reitingus. The Robert Gordon universitetas naujas, su puikia mokymosi baze, o reitingų lentelėse kasmet sparčiai kopia į viršų, pralenkdamas net tokias vadybos mokyklas kaip Leeds universitetą. Taigi, universitetas konkurencingas, sparčiai besiplečiantis, stiprėjantis, o svarbiausia – studentai patenkinti savo studijomis.
– Agnė: Mokiausi teisę VU, bet visuomet svajojau mokytis politikos ir tarptautinių santykių mokslus. Rinkdamasi specialybę ir studijų programas visgi pasirinkau „žemiškesnę“ specialybę – teisę. Po mokyklos baigimo į užsienį nestojau, nes buvau kupina vilčių ir pasitikėjimo Lietuvos švietimo sistema. Beje, būsiu tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės magistrante (vientisosios studijos, 5 metai, magistro laipsnis), tad ir politikos mokslų studijos Yorke yra natūrali ir logiška tąsa. Fakulteto vadovybė leido mokytis pagal individualų studijų grafiką, taip suteikdama galimybę išvykti mokytis politikos ir tarptautinių santykių į Angliją. Tad šiuo metu mokausi dviejuose universitetuose vienu metu. Abi programos yra „full-time“ (dieninės studijos).
Studijuoti Anglijoje pasirinkau ir dėl kalbos, nes norėjosi pagilinti anglų kalbos žinias, ir dėl to, kad čia universitetai vieni stipriausių pasaulyje. Universitetą rinkausi pagal reitingus: bendrąjį universitetų reitingą, kur reitinguojamos aukštosios mokyklos ir dalyko reitingus. Visuose Yorkas užima pirmaujančias pozicijas, o ir draugų atsiliepimai apie studijas šioje aukštojoje mokykloje buvo patys puikiausi. Be to, Jorkas vienas gražiausių Didžiosios Britanijos miestų.
Būsto per atstumą nenuomoja
– Papasakok, kaip sekėsi įstoti?
– Agnė: Stoti į Jungtinės Karalystės universitetus svarsčiau seniai, tačiau pradėti tvarkyti visus reikalus pradėjau ganėtinai ekspromtu, likus kelioms dienoms iki bendrojo priėmimo termino pabaigos (termino pabaiga – sausio 15 d.). Reikėjo užpildyti paraišką internete, parašyti motyvacinį laišką ir gauti rekomendaciją. Taip pat dar reikėjo suvesti duomenis iš brandos atestato (nes jau buvau baigusi mokyklą ir turėjau atestatą).
Yorko universitetas gavęs mano paraišką iškėlė tokias sąlygas: ne mažiau nei 6,5 iš IELTS. Mano pažymių vidurkis atestate buvo 9,7, o egzaminų – 94. Sulaukus IELTS egzaminų rezultatų, išsiunčiau į universitetą notariškai patvirtintą brandos atestato anglišką vertimą su kopija, paso kopiją ir IELTS sertifikato kopiją. Tad viskas labai paprasta, tikėjausi didesnių ir painesnių procedūrų.
– Kaip klostėsi pati pradžia?
– Agnė: Sunkiausia man buvo rasti gyvenamąją vietą, nes Jorkas nėra itin didelis miestas, tad būsto pasiūlos privačiame sektoriuje ne itin daug, o studentų begalė. Kainos prieš pat mokslo metų pradžią pasidarė itin didelės. Svarsčiau galimybę apsigyventi universiteto bendrabutyje, bet ten kainos buvo dar didesnės nei privačiame sektoriuje. Visiškai atsitiktinai radau mažą kambarėlį pačiame miesto centre už įkandamą kainą, tačiau iškilo kita problema – niekas nenuomoja būsto per atstumą. Tad labai pagelbėjo gero draugo klasiokė, kuri vietoj manęs nuėjo apžiūrėti būstą ir sumokėjo užstatą. Lieku jai amžinai skolinga, nes nukrito vienas pagrindinių galvos skausmų ir iškart atvykusi į Jorką galėjau išsimiegoti savo lovoje.
– Ar esate patenkinti studijomis?
– Modestas: Studijomis esu labiau negu patenkintas: puiki mokymosi bazė, biblioteka, įdomios paskaitos, puikūs dėstytojai.
– Agnė: Mokslai man prasidės tik spalio viduryje, tačiau jau dabar girdžiu vien tik puikius atsiliepimus. Be to, buvau maloniai nustebinta, kad Yorko universitete pirmakursiai gali nemokamai mokytis kitos užsienio kalbos. Tad suskubau užsirašyti į prancūzų kalbos kursus. Seniai svajojau pradėti mokytis šios kalbos. Taip pat buvau tiesiog sužavėta Jorko grožiu bei universitete tvyrančios itin draugiškos ir jaukios atmosferos.
Į paskaitas atvyksta pasaulinio garso žvaigždės
– Papasakok, Modestai, daugiu apie savo studijas.
– Modestas: Robert Gordon universitete trečiaisiais studijų metais visus mokslo metus studentai išvažiuoja į stažuotę kokioje nors kompanijoje užsienio šalyje. Dėstytojai – tikros asmenybės, daug gyvenime pasiekę profesionalai, tad paskaitos tikrai įdomios ir naudingos. Jeigu kas ir pasakoja paskaitos metu kaip uždirbti milijoną, tai tikrai jį yra uždirbęs (skirtingai nuo Lietuvos). Daug būna netradicinių paskaitų. Pvz., buvo atvykęs Richardas Bransonas (vienas žymiausių šio meto britų verslininkų, milijardierius) bei Donaldas Trumpas (vienas turtingiausių pasaulio žmonių, žymus amerikiečių verslininkas, realybės šou prodiuseris, grožio konkursų rengėjas).
– Ar jūsų universitetuose studijuoja daugiau lietuvių?
– Modestas: Yra, tačiau vos keletas Nors Aberdyno universitete (Škotija) lietuvių daugybė, tačiau Robert Gordon universitetas tarp lietuvių nėra labai populiarus, nors reitinge dvidešimt vietų aukščiau.
– Agnė: Yorke lietuvių studijuoja nemažai ir itin skirtingose specialybėse, pradedant meno istorija, baigiant finansais.
– Ar sunku studijuoti užsienyje?
– Modestas: Mokslai sekasi neblogai, bet sunkiausia rašyti kursinius darbus. Taip pat yra ir kalbos barjeras. Škotija tarsi kitas pasaulis... Jų šnekamoji kalba labai skiriasi nuo bendrinės. Sunkiausia buvo pradžioje.
– Agnė: Vyresni valiūkiškai šypsosi išgirdę pirmakursių dejones apie tai, kaip bijo mokslų. Suprantu tiek, kad studijuoti išties nebus sunku. Žinoma, teks įdėti nemažai pastangų, vien dėl anglų kalbos barjero.
Jei neišlaikai egzaminų – studijos tampa mokamos ir Škotijoje
– Kiek išleidžiat studijoms?
– Modestas: Už studijas mokėti nereikia. Tačiau jei neišlaikai daugiau nei poros egzaminų, tenka mokėti studijų kainą – 1800 svarų per metus.
– Agnė: Man studijos kainuos šiek tiek daugiau nei 3000 svarų per metus. Šiemet buvo paskutiniai metai, kai studijų kainos tokios. Anglijos vyriausybė pakeitė savo politiką studijų klausimais, tad nuo kitų metų stojantiesiems teks mokėti triskart didesnę studijų kainą.
– Kiek lėšų reikia pragyventi svečioje šalyje?
– Modestas: Škotijoje – pirmais metais nuomavau kambarį už 200 svarų pas škotą. Pigu, bet labai savotiškas buvo jo šeimininkas. Dabar nuomojuosi butą su trimis lenkais pačiame miesto centre už 225 svarų ir dar papildomai kainuoja komunaliniai mokesčiai. Tad viso sumoku apie 270 svarų per mėnesį. Maistui išleidžiu nemažai. Dar 45 svarus sumoku už mėnesinį autobuso bilietą. Labai „nespausdamas“ savęs, išgyvenu už 550 svarų. Tiesa, mokymosi priemonės brangios. Kartais prireikia knygų ar vadovėlių, kurie gali kainuoti net iki 100 svarų. Bet dažniausiai išsiverčiu ir be jų pirkimo – pasiskolinu ir atsišviečiu: pinigų nereikia, reikia tik išmonės.
– Agnė: Anglijoje – mano mažasis kambarėlis mėnesiui kainuoja 280 svarų. Jorko kainomis – normalu. Maistas, kosmetika, buities prietaisai čia pigūs – pavyzdžiui, šampūną gali nusipirkti už vieną svarą. Žinoma, jei pradedi viską versti į litus, gaunasi daug. Tačiau, jei dirbi, nors ir pusę etato, tuomet uždirbamų pinigų pragyvenimui tikrai užtenka. Aš puikiai susitvarkau su 500 svarų (2000 Lt) per mėnesį. Taupant, planuojant pirkinius, bet negyvenant skurdžiai, galima tikrai išgyventi už tokią sumą, gal net už mažesnę. Aš dar sutaupau, nes gyvenu pačiame centre, šalia universiteto, tad nereikia pirkti mėnesinio autobuso bilieto. Žinoma, išlaidų dydis visuomet labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai.
Lietuviai – labai vertinami darbuotojai
– Ar jau kuriate ateities planus?
– Modestas: Norėčiau užsiimti verslu, susijusiu su ekstremaliu sportu, naujų technologijų taikymu ir diegimu šioje srityje. Esu labai prisirišęs prie namų ir šeimos, tačiau neįsivaizduoju savęs Lietuvoje. Šiuo metu dirbu „Hilton“ viešbutyje. Jau pirmą darbo mėnesį buvau išrinktas mėnesio darbuotoju. Čia dirbu dar tik antras mėnuo, tačiau jau įrašė mane į tobulinimosi kursų programą, po kurios suteikiamos įvairios licencijos ir sertifikatai. Tų programų kainos milžiniškos, bet už viską apmoka darbdavys. Škotai tiesiog nėra pripratę prie lietuvių darbo specifikos: mes darbštūs, greiti, atsakingi ir labai vertiname savo darbo vietą. Kiek yra tekę girdėti, visi Škotijoje dirbantys lietuviai – labai vertinami darbuotojai.
– Agnė: Save įsivaizduoju dirbančią tik viešajame sektoriuje. Esu atlikusi praktiką LR Užsienio reikalų ministerijoje, tad ši patirtis tik dar labiau sustiprino žinojimą, kad studijų kryptį esu pasirinkusi teisingai. Planuoju vykti į stažuotę Europos Komisijoje. Baigusi studijas, norėčiau dirbti Europos Sąjungos institucijose.
– Kokia patirtimi galėtumėt pasidalinti su būsimaisiais studentais?
– Agnė: Jeigu aiškiai nežinote, ką norite veikti gyvenime (sunku pasirinkti tarp to, ar būti aktoriumi, ar gydyti gyvūnėlius), tikrai sveika padaryti metų pertrauką ir niekur nestoti. Žinoma, sunku įtikinti visą aplinkinį pasaulį (ypač tėvus ir senelius), kad tai tau išeis į naudą, nes galioja stereotipas, jog jeigu tu nesimokai, vadinasi su tavim kažkas blogai.
Aš manau, kad daug sveikiau išvykti kur nors, padirbėti metus, nei pulti mokytis bet ką ir bet kur. Aš pati mokyklą baigiau septyniolikos ir trejus metus besimokydama teisės bandžiau atrasti save. Kankinausi, nes vis svarsčiau, ar esu savo rogėse. Ir tik po trejų metų galiu pasakyti, jog jaučiuosi šiek tiek stipresnė ir brandesnė savo pasirinkimų atžvilgiu, aiškiau žinanti, ko noriu iš gyvenimo. Taip pat patariu dar pradėti dirbti, kad ir patį paprasčiausią darbą, nes keli savi litai kišenėje suteikia daugiau savarankiškumo, pasitikėjimo savo jėgomis ir neretai paskatina ryžtis didesniems pokyčiams.
