Jau mokyklos laikais Gerdas žinojo, ko nori iš gyvenimo
Tuo metu, kai buvo imamas interviu, Gerdas studijavo antrame kurse ir įsikūręs Danijos sostinėje Kopenhagoje ir studijavo University College of Northern Denmark (UCN). Prieš tai metus gyveno kitame Danijos mieste Aalborge, kuriame baigė pirmuosius studijų metus.
Gerdas teigė, kad niekada nebuvo pavyzdinis mokinys, bet tokiu ir nesistengė tapti. Tiesiog jau mokyklos laikais jis žinojo, ko nori iš gyvenimo ir darė tai, kas jam atrodė svarbiausia.
Baigęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Rasos“ gimnaziją Kaune, pirmiausia jis pasakė: „pagaliau“, nes vienas svarbus gyvenimo etapas buvo įveiktas. Kaip ir daugelis klasės draugų, Gerdas tapo studentu ir išvažiavo mokytis į sostinę. Vėliau mintys sukosi apie nuosavą verslą, tad su savo kolegomis pradėjo video reklamos verslą. Tačiau gyvenimo posūkiai pakoregavo taip, kad kaunietis pasirinko krimsti mokslus Danijoje.
Ragavo ir lietuviškų studijų skonio
– Kodėl pasirinkai studijuoti Danijoje ir būtent toje aukštoje mokykloje?
– Pasirinkau Daniją, nes čia aukštas pragyvenimo lygis, gerai išvystyta mokslo sistema, geros darbo ir verslo galimybės. O aukštąją mokyklą University College of Northern Denmark (UCN) pasirinkau, nes rekomendavo draugė, kuri ten mokėsi.
– 22-ejų buvai antrakursis. Ar teko studijų paragauti Lietuvoje?
– Taip, teko ir lietuviškų studijų skonio paragauti. Metus mokiausi Vilniuje.
– Tuomet gali palyginti, kokie pagrindiniai skirtumai tarp studijų Lietuvoje ir studijų Danijoje?
– Pagrindinis skirtumas yra tas, kad studijos Danijoje grindžiamos praktine dalimi, grupiniu darbu. Kiekvienas studentas turi dirbti grupėse. Tai tarsi kolektyvinio darbo treniruotė. Juk šiais laikais ypač svarbų vaidmenį vaidina tavo paties asmenybė, charizma, sugebėjimas bendrauti su įvairaus tipo žmonėmis.
Lietuvoje studijos buvo labiau orientuotos į teorinę pusę, bet nepaisant to, visada yra niša save atskleisti tokiose organizacijose kaip „Studentų atstovybė“. Pats buvau jos narys ir drąsiai galiu pasakyti, kad tai raktas į naujus horizontus: pažintys, bendravimas, organizavimas, galimybės, ir... praktika iš didžiosios raidės. Viskas priklauso nuo tavęs. Svarbiausia teisingai apsispręsti ir siekti užsibrėžto tikslo.
Sprendimas – po „broliško pokalbio“
– Ir vis dėl to, kodėl pasirinkai studijuoti užsienyje, juk mokslus buvai pradėjęs Lietuvoje?
– Tiksliau sakant, nepasirinkau, o pasirinkome. Lietuvoje studijavau kartu su savo broliu dvyniu Dainiumi. Studijavome tame pačiame universitete, tik atskirus dalykus. Vieną vakarą po studijų nuėjome į barą „broliškai pasikalbėti“.
Pamenu, kaip brolis tarsi žinodamas tos dienos rytą pasakė tokius žodžius: „nežinau kodėl, bet man atrodo, šiandien kažkas bus“. Tiksliai tada nesupratau, ką jis turėjo omenyje, bet nujaučiau, kad tikrai „kažkas bus“. Taip ir nutiko. Sėdėdami bare nusprendėme, kad metas plėsti horizontus ir kelti sparnus į užsienį. Juk pasaulis toks didelis, o mes turime tiek mažai laiko jį pažinti.
Sukirtome rankomis ir nusprendėme „užkariauti Daniją“, statistikos duomenimis – pačią laimingiausią tautą pasaulyje. Deja, išvykau vienas, broliui visas kortas sumaišė netikėtai užsimezgęs vasaros romanas, po kurio jis nusprendė pasilikti Lietuvoje. Kaip sakoma, meilei neįsakysi.
– Papasakok, kaip sekėsi įstoti? Kaip vyko stojimo procedūra?
– Procedūra labai paprasta, greita ir aiški, kas man labai patiko. Susisiekiau su agentūra „Kalba.lt“. Pasakiau, kad noriu studijuoti Danijoje. Pasirinkau specialybę, užpildžiau stojimo dokumentus: rekomendacijos, motyvacinis laiškas, studijų formos blankas ir išlaikiau anglų kalbos testą. To ir pakako. Pasakysiu taip: kas nori įstoti, tikrai įstos, svarbu laiku susitvarkyti dokumentus.
– Daugeliui būsimųjų studentų smalsu, kiek kainavo stojamųjų mokestis, mokymosi priemonės ir kitos būtinosios išlaidos?
– Stojimo mokestis buvo apskritas nulis (šypsosi). Mokymosi priemonės, jau kitas reikalas. Kiekvienas studentas turi nusipirkti knygas, kurios kainuoja gana didelius pinigus. Bet būna ir išimčių. Seni studentai perpardavinėja, kiti bando atsišviesti atskiras temas. Kas kaip moka, tas taip „sukasi“.
Lietuvių Danijoje netrūksta
– Kaip klostėsi pati pradžia: kokie buvo iškilę sunkumai, netikėtumai, kas padėjo juos įveikti ir adaptuotis svetimoje šalyje?
– Viena iš mano klasiokių mokėsi tame pačiame universitete, todėl supažindino su visa sistema, aprodė patį miestą, padėjo įsikurti. Dar kartą ačiū Justei. Išvengiau adaptacinių sunkumų.
– Ar esi patenkintas studijomis Danijoje – mokymų kokybe, dėstytojais, mokymo sistema, naujais draugais?
– Taip, esu patenkintas. Moderni aplinka, nauji draugai, grupiniu darbu paremta mokymosi sistema. Dėstytojų ir studentų santykiai paremti draugišku bendravimu, jokių oficialumų. Tiesiog draugiška aplinka. Susidariau tokį įspūdį, kad svarbiausia yra ne tai, koks tu protingas ir kaip gerai sugebi išspręsti užduotis, bet tai, kaip tu jas sprendi. Metodika pagrįsta bendravimu.
– Papasakok daugiau apie savo mokyklą ir specialybę, kurią studijuoji. Ar čia studijuoja daugiau lietuvių?
– Marketingo vadyba (Marketing Management). Vienu žodžiu tariant – reklama. Tik tas žodis turi platesnę reikšmę, kurį nagrinėja mano specialybės studentai.
Tuo tarpu lietuvių čia netrūksta. Manyčiau, kad net per daug (juokiasi). Vieną kartą teko dalyvauti vakarėlyje, kurį organizavo danai, bet vakarėlio muzikinis fonas buvo lietuviškos „senos geros dainos“ hitai. Likau nustebęs... Užteko kelių lietuvių, kurie sustygavo viską pagal savo natas. Bet svarbiausia, danai liko patenkinti, šoko ir net prašė pakartoti.
Į mokslus mina dviračiu
– Esi užsiminęs, kad kai yra šilta, į mokslus važinėji dviračiu. Koks atstumas nuo namų iki universiteto?
– Nei didelis, nei mažas – apie 3 kilometrus. Su dviračiais važinėja daugelis danų. Tam yra puikios sąlygos. Juk Danija – dviračių šalis. Net žiemos metu dviračių takai yra valomi, bet aš mieliau renkuosi viešąjį transportą. Dar nesu toks užsigrūdinęs važinėti spaudžiant šaltukui.
– O kaip sekasi mokslai? Ar nėra sunku?
– Jei nuosekliai skiri laiką mokslams ir sistemingai mokaisi, tuomet nėra sunku. Svarbiausia susiplanuoti laiką ir laikytis savo dienotvarkės.
– Ar už studijas reikia mokėti?
– Studijos Europos Sąjungos studentams yra nemokamos.
– Gal gauni stipendiją?
– Ne, stipendiją gauna tik danai, dar ne teko girdėti, kad tarptautiniai studentai gautų stipendiją.
– Ar lieka laiko pramogoms? Ir ką veiki laisvalaikiu?
– Žinoma lieka. Laisvalaikio net nereikia planuoti. Kai tik ateina savaitgalis, atsidaręs „Facebook“ puslapį gali surasti renginių išklotinę. Na tuomet ir renkiesi: vakarėliai, koncertai, piknikai, išvyka su dviračiais, futbolas, tinklinis, „cepelinų party“ – šitas vienas iš mano mėgstamiausių. Gali rinktis iš daugybės sąrašo. Svarbiausia turėti pakankamai laiko visur sudalyvauti.
Pragyvenimas Danijoje brangus
– Kiek lėšų reikia pragyventi Danijoje, pvz., mėnesiui? Kiek kainuoja būsto nuoma, maistas, transporto išlaidos, mokymosi priemonės, pramogos?
– Priklauso nuo žmogaus poreikių, miesto kuriame gyveni, gyvenimo būdo. Sakyčiau, panašiai, kaip renkantis kelionę. Ar tave tenkina 5 žvaigždučių viešbutis, ar lova hostelyje? Viskas remiasi į finansus, bet atsižvelgiant į tai, kad studentas dar tik kaupia savo finansų kišenėlę, tuomet patarčiau vieną iš jų užsiūti, nes nepastebėsite kaip greitai kišenėse pradės švilpauti vėjai.
Pragyvenimas yra tikrai brangus, todėl reikia išmokti taupyti, o tai jau didžiulė vertybė, kuri neabejotinai bus labai naudinga ateityje. Išmokus taupyti, pradėsite uždirbti.
– Ar bendrauji su Lietuvoje likusiais draugais?
– Taip, stengiuosi palaikyti kaip įmanomą glaudesnį ryšį, bet atstumas daro savo, todėl po truputį draugų ratelis keičiasi. Bet sugrįžus visuomet pasitinka seni geri draugai. Kalbu apie tuos, kurie yra tikri draugai.
– Kaip bendrauji su artimaisiais, šeimos nariais, ar neužklumpa liūdesys, gimtųjų namų ilgesys?
– Palaikau glaudų ryšį su artimaisiais, ypač su šeimos nariais. Tas ryšys visuomet turi būti stiprus, kad ir kokiame pasaulio kampelyje esi. Žymiai kitaip jaučiuosi, kuomet yra stiprus palaikymas iš šeimos narių. Tuomet ir tos vadinamos „liūdesio dienos“ nublanksta. Nors man jų dažnai nepasitaiko.
Su kolega įkūrė įmonę ir pradėjo reklamos verslą
– Kokie dabartiniai tavo studijų draugai?
– Visi, kurie trykšta optimizmu, ir lyjant lietui basi bėgioja per pievą (juokiasi). „Tautų katilas“ –todėl kiekvienas studentas vis su kita istorija, kuriai išklausyti užtrunka tiek laiko, jog nepastebi kaip patampa tavo draugu.
– Gal pasitaikė kokių kuriozinių situacijų, iš kurių dabar galėtum smagiai pasijuokti?
– Ant rankos pirštų nesuskaičiuočiau kiek jų buvo. Dar dabar juokinga kai prisimenu, kada vienai panelei prisistačiau, jog esu iš Prancūzijos, kol galiausiai supratau, kad ji pati kalba prancūziškai (šypsosi). Vaizdelis buvo ne koks.
– Ką planuoji veikti baigęs studijas? Ar grįši į Lietuvą, ar mokslus tęsi užsienyje, ar ieškosi darbo? Gal dabar dirbi?
– Žadu ateities planus sieti su Danija. Patinka man skandinaviška aplinka, žmonės, kultūra. Be to, pasimokęs pirmus studijų metus kartu su kolega įkūrėme čia savo kompaniją ir pradėjome reklamos verslą. Dėl verslui palankesnių sąlygų persikėliau į Kopenhagą ir, kaip jau minėjau, bandau „užkariauti“ Daniją. Nepaisant to, į Lietuvą visuomet miela sugrįžti, bet tai jau tampa savotiškos atostogos.
– Ką galėtum patarti iš savo patirties dabartiniams abiturientams, kurie planuoja studijuoti užsienyje?
– Studijos – tai maža dalis to, ką turėsite įveikti kurdami savo ateities viziją. Atsiminkite, kad jau studijų metu turite būti tokie, kokius save įsivaizduojate jas baigus. Nelaukite kol baigsite ir tuomet galėsite sau pasakyti: „aš baigiau, dabar eisiu ir susirasiu gerai apmokamą darbą“. NE. Gerai apmokamą darbą turite dirbti jau dabar, tik tas darbas bus matuojamas ne pinigine valiuta, o investicija į save, kuri vėliau duos vaisius. Užsienis tam puiki dirva.
Erika VAITKŪNIENĖ
