„Jauniesiems talentams pirmuosiuose kursuose gali būti nuobodu, nes daug žinių ir patirties savarankiškai jie įgyja dar mokydamiesi mokykloje. Todėl juos atrenkame į Sustiprintų studijų grupes (SSG), kuriose dalis bendrųjų dalykų dėstomi sustiprintai. Jie įtraukiami ir į mokslinę veiklą, taip pat savanoriškai padeda kitiems studentams, dėsto moksleiviams. Centre gabūs vaikai išnaudoja savo galimybes, nes jie gali daugiau nei eiliniai studentai“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų ugdymo centro (SUC) vadovė socialinių mokslų daktarė Vilija Dabrišienė.
2009 m. įsteigtame SUC taip pat veikia Vaikų universitetas, Moksleivių universitetas, moksleivių mokslinė laboratorija, teikiama akademinė ir psichologinė pagalba studentams, patiriantiems mokymosi, bendravimo sunkumų.
Kalbamės su centro vadove Vilija Dabrišiene.
– Kodėl atsirado poreikis įkurti Studentų ugdymo centrą universitete, kurio tikslas ir yra ugdyti jaunus, žinių ištroškusius žmones?
– Tai visiškai unikalus centras, nes ne taip paprasta suprasti, kas jame vyksta (juokiasi, – red. past.). Nors vadinasi Studentų ugdymo centras, pusė mūsų veiklų yra susijusios su moksleiviais. Kiek esame ieškoję internete, klausinėję, nieko panašaus į tokį centrą nesame radę.
Centro idėja gimė dr. Bronei Narkevičienei, kuri šiuo metu yra Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje direktorė. Ji visada domėjosi gabiais vaikais ir jų išskirtiniu ugdymu mokykloje, todėl pradėjo galvoti: „O ką gi daro mūsų gabiausi studentai universitete?“.
Jei mokykloje vaikai dar gaudavo išskirtinį dėmesį iš mokytojų, juos įtraukdavo į įvairius projektus, tai universitete jie yra įmetami į bendrą katilą ir kartais pasijunta nelaimingi. Jiems nėra ką veikti, neturi bendraminčių, nes fakultetai yra didžiuliai, juose daug studentų. Pajuokaujant galima prisiminti pasakymą, kad nėra didesnės nelygybės, negu lygybė nelygiems.
Todėl ir buvo sugalvota gabiausius studentus surinkti iš įvairių fakultetų ir sukurti Sustiprintų studijų grupę. Kiekviename iš keturių kursų mokosi po 25-30 žmonių.
– Ką studentai kartu veikia?
– Grupės yra mišrios, sudarytos iš įvairių specialybių – mechanikų, informatikų, elektrikų ir kt. – studentų. Jie surinkti draugėn tam, kad draugautų, pažintų vienas kitą, galėtų kurti bendrus projektus. Pirmuosiuose dviejuose kursuose bendri dalykai – matematika, fizika, informatika – jiems yra dėstomi kartu. Tik specialybės dalykus klauso su savo grupėmis.
Kiekvienam studentui stengiamės priskirti akademinį globėją, kad jį įtrauktų į tyriminę veiklą. Pavyzdžiui, viena tik pirmą kursą baigusi studentė jau yra parašiusi tris mokslinius straipsnius.
Po dvejų metų jie jau nebesimoko kartu, kiekvienas gilinasi į savo specialybę, bet stengiamės jų nepaleisti. Bendraujame, rengiame seminarus, finansuojame jų projektus. Jų eksperimentams ir idėjoms realizuoti kartais tenka pirkti pačius keisčiausius dalykus: cemento maišą, kiaušinius. Tai ne tik nepaprastai gabūs, darbštūs, bet ir linksmi studentai. Tik kad suprastum jų pokštus turi labai gerai mokėti algebrą, fiziką, chemiją. Kitaip nesugebėsi atskirti kur pokštas, o kur ištrauka iš mokslinio straipsnio.
O jų žinios ir pasiekimai tikrai įspūdingi. Moksliniai straipsniai, laimėjimai tarptautiniuose konkursuose, dalyvavimas įvairių mokslininkų grupių projektuose. Mūsų studentą Justą Andrijauską žymus Kembridžo universiteto profesorius pakvietė į savo komandą, vykdančią pačius novatoriškiausius mokslinius tyrimus Bonos universitete.
– Minėjote, kad daug Studentų ugdymo centro veiklų susijusios su moksleiviais.
– Centre įrengta Moksleivių laboratorija, į kurios įrangą investuota apie 200 tūkst. litų. Turime labai įdomių prietaisų, kurių tikrai nėra mokyklose. Taigi sulaukiame daugybės moksleivių, ar net darželinukų, atvykusių pasižiūrėti įvairių bandymų. Siūlome ir patiems juos atlikti.
Su moksleiviais dirba mūsų studentai. Jie nepaprastai kūrybingi – paruošia įdomiausių eksperimentų programas, pritaiko esamą laboratorijos įrangą visiškai netradiciniams bandymam atlikti. Pavyzdžiui, vaikai svarstė, kad jei ant vakuuminės patrankos uždėsime sietelį ir iššausime bulvę, turėtų iš karto gautis fri bulvytės. Eksperimentas vykdomas.
– Centre teikiama ir psichologinė pagalba. Kuo dažniausiai skundžiasi jauni žmonės?
– Pagrindinės problemos – mokymosi sunkumai, sunku išmokti valdyti savo laiką. Kita vertus, žmonės turi ir asmeninių problemų – artimųjų žmonių netektys, nesusiklostę santykiai. Juk tai jauni žmonės, dažnai atvykę iš kitų miestų, neturintys artimų žmonių, šeimos šalia. Psichologo konsultacijos padeda jiems įveikti nerimą, baimes.
Kartais tenka nukreipti studentus ir pas kitus specialistus, gydytojus. Be asmeninių konsultacijų, rengiame ir grupinius užsiėmimus – įvairius seminarus psichologiniais klausimais. Populiariausiai iš jų – apie streso valdymą.
– Kokios akademinės pagalbos prašo KTU studentai?
– Universitete turime įvairių studentų. Įstoja vyresnio amžiaus žmonės, kurių mokyklinės žinios jau primirštos. Įstoja jaunimas patyręs visas ,,profiliavimo“ pasekmes, visiškai nesimokęs kai kurių dalykų, su „skylėtu“ išsilavinimu. Įstoja nemažai užsieniečių, kurių išsilavinimo lygis labai skirtingas, priklausomas nuo jų tėvynėje esančios švietimo sistemos.
Jiems yra sunku, tačiau gali ateiti pas mus ir nemokamai gauti korepetitoriaus paslaugas. Nuolat veikia konsultacijų kambarys, kuriame dirba budintis dėstytojas. Studentas gali užeiti laisvu laiku, be jokios išankstinės registracijos ir sulaukti pagalbos. Nusižiūrėjau šį principą Anglijoje. Daugelyje universitetų tokia pagalbos forma ten teikiama jau dešimtį metų.
Įkūrus šį kambarį pirmas kelias savaites niekas neatėjo, o dabar nesutalpiname visų norinčių. Studentai labai teigiamai atsiliepia apie šią pagalbos formą, tik skundžiasi, kad jau trūksta vietos. Taigi, kitais metais žadame plėstis, siūlyti daugiau ir įvairesnių užsiėmimų.
