VDU Teisės fakultete veikiančioje klinikoje studentai turi galimybę dar studijų metais susipažinti su praktine teisininko darbo puse – savarankiškai ruoštis konsultacijoms, bendrauti su teisinės pagalbos ieškančiais žmonėmis ir ieškoti jų problemų sprendimo būdų. Pasak klinikos atstovų, tokia patirtis leidžia ne tik pritaikyti universitete įgytas žinias, bet ir ugdyti būsimam teisininkui būtinas savybes – atsakomybę, empatiją bei gebėjimą sudėtingus teisinius klausimus paaiškinti suprantama kalba.
Per metus suteikiama apie 200 nemokamų teisinių konsultacijų
2017 m. veiklą pradėjusi Teisės klinika yra universiteto Teisės fakulteto akademinis padalinys, kurio pagrindinis tikslas – suteikti studentams galimybę iš arčiau susipažinti su teisininko profesija ir įgyti praktinės patirties. Kaip pasakoja VDU Teisės klinikos vadovo dr. Alberto Milinio pavaduotoja Gabrielė Jurdonaitė, per beveik dešimtmetį klinikos veiklos forma šiek tiek keitėsi, tačiau pagrindinė misija išliko ta pati.
„Teisės klinika suteikia studentams galimybę dar universitete prisiliesti prie tikro teisininko darbo. Konsultuodami žmones jie ne tik gilina savo teisines žinias, bet ir ugdo dalykinės komunikacijos įgūdžius, mokosi sudėtingus teisinius dalykus paaiškinti paprastai ir suprantamai“, – teigia G. Jurdonaitė, studijų metais klinikoje pati atlikusi praktiką, o šiandien čia dirbanti.
Kasmet praktiką VDU Teisės klinikoje atlieka vidutiniškai apie 20 Teisės vientisųjų studijų studentų. Praktika trunka visus mokslo metus – nuo rugsėjo iki birželio – ir yra įskaitoma kaip privalomoji studijų praktika.
Viena svarbiausių klinikos veiklos sričių – nemokamų pirminių teisinių konsultacijų teikimas gyventojams, smulkiojo ir vidutinio verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovams. Kaip pasakoja klinikos atstovė, per metus klinikoje suteikiama apie 200 tokių konsultacijų. Tačiau, kaip pažymi G. Jurdonaitė, jų prioritetas yra ne konsultacijų kiekis, o kiekvieną iš interesantų pakonsultuoti kokybiškai ir profesionaliai.
„Dažniausiai į mus kreipiasi dėl kasdieniame gyvenime kylančių teisinių klausimų, susijusių su darbo santykiais, paveldėjimu, santuokos nutraukimu, mokesčiais ar kitais civilinės teisės klausimais“, – vardija ji.
Konsultacijoms studentai ruošiasi savarankiškai: pirmiausia susisiekia su besikreipiančiu asmeniu, išsiaiškina jo situaciją, surenka reikalingą informaciją ir parengia konsultacijos medžiagą. Ją peržiūri bei įvertina klinikos mentoriai, kurie taip pat dalyvauja konsultacijose ir prireikus padeda studentams.
„Visa Teisės klinikos veikla yra mokymosi procesas. Studentams suteikiame laisvę patiems išsiaiškinti situaciją, pasiruošti ir konsultuoti žmogų, tačiau jie niekada nebūna palikti vieni – šalia visada yra mentorius, kuris gali padėti ir užtikrinti konsultacijos kokybę“, – pasakoja klinikos vadovo pavaduotoja.
Mokosi ne tik taikyti įstatymus, bet ir suprasti žmogų
VDU Teisės vientisųjų studijų penktakursis Nedas Jonaitis, Teisės klinikoje praktiką atlikęs praėjusiais metais, pripažįsta, kad viena vertingiausių patirčių buvo galimybė pačiam įsigilinti į žmogaus problemą ir suprasti, kokio rezultato jis iš tiesų siekia.
„Teisiniame darbe, ypač kai esi pradedantysis, dažniausiai gauni konkrečią užduotį, kurią turi atlikti. O Teisės klinikoje nuo pat pirmojo skambučio žmogui pats turi apgalvoti strategiją, išsiaiškinti, kas jam svarbu, ir numatyti galimus sprendimo būdus“, – pasakoja studentas.
Pasak N. Jonaičio, net ir iš pirmo žvilgsnio panašios teisinės problemos gali reikalauti visiškai skirtingų sprendimų. Pavyzdžiui, sprendžiant ginčą tarp bendraturčių svarbu ne tik teisinės aplinkybės, bet ir tai, ar žmogus nori išsaugoti gerus santykius su kitais ginčo dalyviais.
„Jeigu neteisingai suprasi, koks yra žmogaus tikslas ne tik konkrečioje situacijoje, bet ir tolesniame gyvenime, gali pasiūlyti jam netinkamą sprendimą. Teisės klinika išmokė į kiekvieną situaciją pažvelgti plačiau ir labiau įsijausti į žmogaus padėtį“, – teigia N. Jonaitis.
Studentui ypač įsiminė pirmoji konsultacija. Nors prieš pradėdamas praktiką jis tikėjosi daugiausia susidurti su civilinės teisės, paveldėjimo ar šeimos teisės klausimais, jau pirmasis interesantas kreipėsi dėl baudžiamosios atsakomybės. „Tada supratau, kad žmonės į kliniką ateina su labai rimtomis problemomis ir turi būti pasiruošęs bet kokiai situacijai“, – prisimena jis.
Panašią patirtį išskiria ir V. Matiušovaitė. Pasak absolventės, vienas didžiausių iššūkių buvo išmokti teisinę informaciją perteikti žmogui suprantama kalba ir kartu išlaikyti profesionalumą net sudėtingose, emociškai jautriose situacijose.
„Labiausiai įsiminė konsultacija, kai mūsų pateiktas teisinis situacijos vertinimas nesutapo su žmogaus įsivaizdavimu, kaip jo problema turėtų būti išspręsta. Tai buvo vertinga pamoka, kad teisininko darbas nėra vien įtikti klientui. Kartais turi paaiškinti jam nepalankią teisinę realybę, kartu išlaikydamas profesionalumą ir empatiją“, – pasakoja VDU absolventė.
Praktika padėjo atrasti savo profesinį kelią
Teisės klinikoje studentų laukia ne tik konsultacijos, bet ir galimybė iš arčiau susipažinti su įvairiomis teisėsaugos ir kitomis teisinėmis institucijomis. Praktikos metu organizuojami vizitai į teismus, prokuratūrą, Kauno kalėjimą, Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir kitas įstaigas. Studentai taip pat dalyvauja kartu su VDU Teisės fakultetu ir ELSA Kaunas organizuojamose tarptautinėse konferencijose.
G. Jurdonaitės teigimu, tokios veiklos studentams padeda geriau pažinti skirtingas teisininko profesijos galimybes, o kartais – ir atrasti būsimas praktikos ar darbo vietas. „Studentai pamato, koks platus yra teisininko darbo spektras, susipažįsta su įvairių institucijų veikla ir gali įvertinti, ar norėtų ateityje dirbti vienoje ar kitoje srityje. Yra buvę atvejų, kai po tokių vizitų studentai susirado ne tik praktikos, bet ir darbo vietas“, – pasakoja ji.
V. Matiušovaitė pripažįsta, kad klinikoje atlikta praktika padėjo naujai atrasti anksčiau mažiau dominusias teisės sritis. Paskaitose kai kurie civilinės teisės klausimai jai neatrodė itin patrauklūs, tačiau konsultuodama žmones suprato, kad ją domina darbo, paveldėjimo ir šeimos teisė.
„Svarbiausia, kad ši praktika man suteikė pasitikėjimo savimi darbo rinkoje. Ieškodama darbo jau žinojau, kurioje srityje norėčiau specializuotis, ir galėjau pasiūlyti ne tik teorines žinias, bet ir realią konsultavimo bei teisinės analizės patirtį“, – teigia absolventė.
N. Jonaičiui praktika taip pat padėjo geriau suprasti, su kokia teisės sritimi norėtų sieti savo ateitį. Nors anksčiau svarstė apie baudžiamąją ar šeimos teisę, susidūręs su realiomis žmonių problemomis suprato, kokią didelę emocinę atsakomybę gali tekti prisiimti šiose srityse. Todėl šiandien savo profesinę ateitį jis labiau sieja su civiline teise.
G. Jurdonaitė pastebi, kad Teisės klinikoje įgyta patirtis vertinama ir darbo rinkoje. Buvę praktikantai neretai kreipiasi prašydami rekomendacijų ar pažymų apie atliktą praktiką, o potencialūs darbdaviai domisi jų konsultavimo patirtimi.
Ar DI gali konsultuoti teisės klausimais?
Kalbėdami apie šiuolaikinius teisininko darbo iššūkius, pašnekovai atkreipia dėmesį ir į vis dažnesnį dirbtinio intelekto (DI) naudojimą ieškant atsakymų į teisinius klausimus. Nors DI įrankiai gali padėti susipažinti su bendro pobūdžio informacija, pasak klinikos atstovų, aklai pasitikėti jų pateikiamais atsakymais nereikėtų.
„Esu susidūrusi su situacijomis, kai dirbtinis intelektas pateikia tokius įstatymus, kurie iš tikrųjų neegzistuoja. Skaitant atsakymą gali atrodyti, kad viskas idealiai atitinka tavo situaciją, tačiau pradėjęs tikrinti informaciją pamatai, kad tokio įstatymo apskritai nėra“, – pasakoja V. Matiušovaitė.
G. Jurdonaitė pabrėžia ir kitą problemą – žmonės, užduodami klausimą dirbtiniam intelektui, dažnai pateikia tik tas aplinkybes, kurios jiems patiems atrodo svarbios, nors teisiniam situacijos vertinimui gali būti būtina visai kita informacija.
„Būna atvejų, kai žmonės į Teisės kliniką atsineša dirbtinio intelekto pateiktus išaiškinimus ir stebisi, kodėl mūsų konsultacijos metu išgirsta kitokį atsakymą. Tuomet tenka paaiškinti, kodėl DI pateiktas vertinimas nėra tikslus. Kartais žmonės nusivilia, nes dirbtinis intelektas jiems būna pateikęs būtent tokį atsakymą, kokio jie tikėjosi“, – pastebi ji.
Pasak pašnekovės, būtent gebėjimas išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, įvertinti konkrečią situaciją ir suprasti žmogaus poreikius yra viena svarbiausių teisininko darbo dalių. Todėl Teisės klinikoje studentai mokosi ne tik ieškoti teisinių atsakymų, bet ir užduoti tinkamus klausimus.
Būtent galimybė susidurti su realiomis žmonių problemomis, pasak N. Jonaičio, ir yra viena vertingiausių praktikos Teisės klinikoje patirčių. „Kiekvieno žmogaus situacija ir problema yra reali, o ne teorinė, kokias esame įpratę nagrinėti paskaitose“, – pabrėžia studentas, primindamas, kad teisininko darbas reikalauja ne tik teisinių žinių, bet ir atsakomybės už žmogui pateikiamus patarimus.
