Tituluojamas geriausiu universitetu Baltijos šalyse
Matas baigė bakalauro studijas Stokholmo aukštojoje mokykloje Rygoje (The Stockholm School of Economics in Riga, (SSE Riga), kurioje studijavo ekonomiką ir finansus. Jis džiaugėsi turėdamas galimybę studijuoti ne tik netoli namų, bet ir dėl itin geros studijų kokybės. Kaip įprasta Skandinavijos aukštosiose mokyklose, bakalauro studijos čia truko 3 metus.
„Daug ką gąsdina mokyklos pavadinimas – jame nėra minima, jog tai universitetas. Bet baigus šią aukštąją mokyklą, yra įgyjamas aukštasis išsilavinimas. SSE Riga vadinama verslo mokykla, nes turi tik vieną fakultetą – Ekonomikos ir verslo (Economics and Business)“, – apie Rygoje įsikūrusią Stokholmo aukštąją mokyklą pasakojo M.Vala.
Rinktis studijas SSE Riga Matą paskatino draugų rekomendacijos, ne paskutinį vaidmenį vaidino ir tai, jog mokymosi įstaiga arti namų, palyginti su Didžiosios Britanijos universitetais. Taip pat ir išlaidos mokslui bei pragyvenimui Latvijoje daug mažesnės, palyginti su Anglija.
Matas teigė, jog ši aukštoji mokykla yra vertinama kaip geriausias verslo universitetas Baltijos šalyse (2010 m. „Financial Times“ reitingais), jos abiturientai dirba pagrindiniuose bankuose ir finansų institucijose, steigia sėkmingai veikiančias įmones Lietuvoje arba tęsia studijas geriausiuose Europos universitetuose.
Atrankos kriterijai – aukšti
Į Stokholmo aukštąją mokyklą Rygoje yra daug stojančiųjų, todėl atrankos kriterijai čia aukšti. Norintieji studijuoti Stokholmo aukštojoje mokykloje Rygoje, bet nepatekę pirmaisiais metais, vėliau čia įstoja metus ar net dvejus pasimokę Lietuvoje. Matas į SSE Riga įstojo iš karto baigęs mokyklą.
Nors vaikinas jau baigė bakalauro studijas, tačiau puikiai prisimena stojimo procedūrą.
„Pirmame atrankos etape reikėjo matematikos ir anglų kalbos valstybinių egzaminų rezultatų, 12-tos klasės pažymių ir užpildyti internetinę paraišką (pagrindinė informacija ir keletas motyvacinių klausimų). Antrajam etapui teko važiuoti į Rygą ir laikyti logikos, matematikos ir anglų kalbos (esė rašymas) testus anglų kalba. Trečiajame etape buvau pakviestas į pokalbį (tuo metu Rygoje, bet dabar pokalbiai organizuojami ir Lietuvoje), po kurio ir gavau pasiūlymą atvykti mokytis. Stojamųjų egzaminų mokesčio nebuvo“, – apie studijų pradžią pasakojo pašnekovas.
Matas dvejus metus mokėsi ekonomikos ir verslo (bendra programa), o paskutiniaisiais metais pasirinko ekonomikos ir finansų specializacijas, nes ateityje nori dirbti finansų sektoriuje, taip pat dar galima buvo rinktis verslumą ir marketingą. Visos studijos vyko anglų kalba.
Iš studijų gavo daugiau, nei tikėjosi
Adaptacinių sunkumų svečioje šalyje Matui pavyko išvengti.
„Latviai – mūsų broliai, todėl kultūrinio skirtumo nepajaučiau. Latvių kalbą labai lengva išmokti, be to, Rygoje visi supranta rusiškai. Tačiau labiausiai lavinau anglų kalbą, nes daugiausiai bendravau su kitais SSE Riga studentais. Taip pat iki Vilniaus tik trys su puse valandos kelio, todėl galėjau rinktis ar savaitgalį likti Rygoje ir leisti laiką su kurso draugais, ar grįžti namo“, – privalumus mokytis kaimyninėje šalyje vardijo studentas.
Pasiteiravus, ar Matas buvo patenkintas studijomis Rygoje, vaikinas net nedvejodamas pareiškė „Taip“.
„Gavau daugiau, nei galėjau tikėtis. Dauguma dėstytojų atvyksta iš motininio Stokholmo universiteto (the Stockholm School of Economics), mokomasi po vieną du dalykus vienu metu, ir iš karto laikomas egzaminas. Manau, tai priverčia nuolat mokytis ir neleidžia visko atidėti paskutinei dienai, nes sesijų nėra.
Universiteto vadovybė organizuoja susitikimus tiek su studentų atstovais, tiek su potencialiais darbdaviais. Todėl universitetas nuolat atsižvelgia į studentų ir darbdavių pastabas bei pageidavimus ir kasmet atnaujina studijų programą“, – tikino SSE Riga absolventas.
Už plagijavimą – pašalina iš mokyklos
Pasak Mato, mokymosi sistema Stokholmo aukštojoje mokykloje Rygoje paremta teorinių žinių taikymu – mokomasi ne tik sausą teoriją, bet ir beveik kiekvienam kursui rašomas projektinis darbas komandoje, kurį vėliau studentams reikia pristatyti.
„Porą kartų atlikome rinkos tyrimą bendrovėms, turėjome „šešėlio dieną“ skirtingose įmonėse. Taip pat buvo privaloma atlikti darbo praktiką (iš viso 10 savaičių – po pirmo ir antro kurso), kurią dažniausiai studentai gauna po karjeros dienų, kuomet atvažiuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautinės kompanijos į universitetą“, – apie studijas pasakojo SSE Riga absolventas.
„Šešėlio diena“ (angliškai „Job Shadow Day“) pasaulyje jau įprastas projektas, kurio metu studentai turi galimybę visą dieną praleisti kartu su įvairių organizacijų darbuotojais, tapti jų „šešėliais“, stebinčiais kiekvieną jų veiksmą ir girdinčiais kiekvieną jų žodį.
„SSE Riga labai griežtai baudžia už bet kokį nusirašinėjimą ar kopijavimą (plagijavimą) – kartais net sustabdomos studijos metams arba pasiūloma keisti mokymosi įstaigą. Todėl tiems, kas mėgsta rašyti egzaminus su „špargalke“ ar prie internete rasto straipsnio parašyti savo pavardę ir atiduoti dėstytojui, čia ne vieta“, – perspėjo lengviausiu keliu norinčius eiti studentus.
Universitetas siūlo mainų programas ir į egzotines šalis
– Papasakok daugiau apie SSE Riga ir savo specialybę.
– Pagrindiniai kursai buvo ekonomika, buhalterija ir finansai, vadyba, rinkos tyrimai bei verslo pagrindai. Be to, SSE Riga daug dėmesio skiria papildomiems kursams: galima mokytis užsienio kalbų – latvių, rusų, švedų, ispanų, prancūzų bei kitų, tobulinti prezentacinius ar derybų įgūdžius, gilintis į socialų verslą ar ekonomikos istoriją.
Po paskaitų galima dalyvauti debatuose, valdyti universiteto investicinį portfelį, organizuoti gerai žinomą verslo konkursą „Peak Time“, investavimo žaidimą, karjeros dienas, menų savaitę „Je Joue“, leisti universiteto žurnalą „Insider“ – išties ši aukštoji mokykla suteikia didelę laisvę ir atsakomybę patiems studentams.
Paskutiniais metais, universitetas siūlo mainų programas ne tik Europoje, bet ir Tanzanijoje, Argentinoje, Hong Konge, Meksikoje ir kituose egzotiniuose kraštuose.
– Ar lietuviai renkasi šią aukštąją mokyklą?
– Į pirmą kursą priimama apie 120 studentų, iš kurių apie 30 – 40 yra lietuviai. Visi labai draugiški ir aktyvūs, todėl savaitgaliai būdavo linksmi ir įsimintini.
Išmoko dirbti komandoje
– Kas labiausiai įstrigo iš studijų?
– Sunkiausia buvo pereiti nuo mokyklos modelio „mokausi viską ką duoda“, prie universitetinio – „turiu atsirinkti kas yra svarbu ir naudinga“. Taip pat, teko mokytis komandinio darbo pagrindų – mokykla ugdo individualistinį mastymą, o atėjęs į SSE Riga supratau, jog čia svarbi komandos harmonija ir bendras rezultatas – kaip tik tai, ko reikia dirbant bet kurioje įmonėje.
Pačios studijos... taip, buvo sunkių kursų, bet jei būtų buvę lengva, būčiau metęs šį universitetą po metų – taip kaip padarė kai kurie Lietuvoje studijavę studentai, vėliau tapę mano kurso draugais.
– Ar studijos mokamos?
– Taip, už studijas reikėjo mokėti 3.500 eurų per metus, tačiau papildomų mokslo mokesčių (pvz., už egzamino perlaikymą) nėra. SSE Riga duoda knygas bei reikalingą literatūrą, studentai turi nustatytą kiekį lapų spausdinimui.
Studijų kokybė tikrai verta šios kainos – ateityje atsiperka ne tik sukauptas žinių bagažas, bet ir glaudūs ryšiai su absolventais, be to SSE Riga vardas suteikia daug šansų gauti gerą darbą Baltijos šalyse ar tęsti studijas užsienyje.
– O kaip dėl stipendijų šioje aukštojoje mokykloje?
– SSE Riga absolventai suteikia keletą stipendijų, padengiančių visą mokestį už mokslą. Taip pat, kai kuriems kursams yra įsteigtos solidžios vienkartinės stipendijos – geriausiai išlaikęs studentas(-ė) gali gauti iki poros tūkstančių eurų. Be to, universitetas garantuoja paskolas gyvenimui ir studijoms palankiomis sąlygomis. Galiausiai, galima gauti vienkartinių darbo pasiūlymų, tokių kaip rinkos analizė, vertimas, duomenų apdorojimas.
Kaip Lietuvoje, tik padavėjos nešneka lietuviškai
– Kiek vidutiniškai per mėnesį reikia skirti pragyvenimui Latvijoje?
– Būstas kainuoja iki 120 latų (600 litų) žmogui, studentai dažniausiai dalinasi butu. Visi ką nors randa šalia mokyklos, todėl transporto išlaidų nėra, nebent važiuojama į Lietuvą (apie 60 litų iki Vilniaus).
Maistas kainuoja tiek pat kaip ir Lietuvoje: gretimoje gatvėje yra „Maxima“, kiek toliau – „Čili“ picerija – visai kaip Lietuvoje, tik padavėjos nešneka lietuviškai (šypsosi).
– Kaip leidai laisvalaikį Rygoje studijų metais?
– Laisvalaikiu lankiau debatų klubą, žaisdavau krepšinį, savaitgaliais važiodavome prie jūros ar eidavome į miesto klubus ar kavines. Žinoma, kartais grįždavau į Vilnių, kad susitikčiau su šeima ir draugais.
Po studijų Lietuvoje kurs savo verslą
– Kokie tavo tolimesni planai baigus bakalauro studijas?
– Po bakalauro studijų nusprendžiau mokytis toliau – studijuoti magistrantūrą Švedijoje, taip pat pasirinkau Stockholm School of Economics (finansų specializaciją), nes norėjau toliau gilintis į finansinius modelius, ir žinojau, kad Stokholme galiu tikėtis studijų tęstinumo.
Švediją pasirinkau dėl gero kainos ir naudos santykio – mokslas nemokamas, bet aukšto lygio. Baigęs planuoju dirbti Londone ir įgijęs patirties, grįžti į Lietuvą ir pradėti savo verslą.
– Ir pabaigai, ką patartum būsimiesiems studentams?
– Manau, kad yra labai gerai įgyti žinių bei gyvenimiškos patirties užsienyje, tuomet grįžti į tėvynę ir tai pritaikyti. Lietuvai reikia naujų, ryžtingų idėjų!
Kalbino Erika Vaitkūnienė
