Tuo metu, kai kalbinome Rasą, ji studijavo Osle, BI Norwegian Business School (Handelshøyskolen BI) pirmus metus. Čia ji buvo pasirinkusi ekonomikos ir įmonės teisės (økonomi og forretningsjus) bakalauro studijas, kurios trunka trejus metus.
Į Norvegiją atvažiavo dirbti ir mokytis kalbos
Studijuoti Norvegijoje mergina pradėjo ne iš karto. Adolfo Šapokos gimnaziją geriausiais pažymiais baigusi uteniškė į Skandinaviją atvažiavo dirbti ir mokytis šios šalies kalbos.
„Atvažiavau į Oslą viena, iš pradžių prižiurėjau vaikus ir gyvenau norvegų šeimoje, pradėjau lankyti norvegų kalbos kursus. Vėliau dirbau kavinėje, po kurio laiko persikėliau gyventi į kalnų miestelį Hemsedalį, ten taip pat įsidarbinau kavinėje, vėliau dirbau degalinės operatore ir toliau lankiau kalbos kursus“, – apie savo viešnagės Norvegijoje pradžią pasakojo mergina.
Studijų „ragavo“ ir Lietuvoje
Į Norvegiją Rasa išvyko ne iš karto po mokyklos baigimo. Kaip ir dauguma abiturientų, sėkmingai baigusių mokyklą, ji svajojo įgyti aukštąjį išsilavinimą. Iškart po mokyklos baigimo Rasa įstojo į neakivaizdines studijas Mykolo Romerio universitete (MRU), studijuoti finansus ir ekonomiką. Šioje aukštojoje mokykloje Rasa studijavo apie pusantrų metų.
„Buvo sunku susirasti darbą pusei darbo dienos, todėl teko dirbti visą darbo dieną šalia studijų. Iš esmės man studijos patiko, tačiau šiek tiek trūko lygiavertiškumo tarp dėstytojų ir studentų. Taip pat nebuvo ir aiškios, visiems vienodai taikomos, vertinimo sistemos“, – apie studijas Lietuvoje prisiminė pašnekovė.
Paklausus, kokius skirtumus pastebėjusi tarp studijų Lietuvoje ir Norvegijoje, Rasa pagalvojusi atsakė, kad Lietuvoje, jos nuomone, yra aukštesnis matematikos lygis, o plačiausiai taikomas mokymosi būdas – „kalti teoriją“.
Norvegijoje, merginos nuomone, studentų darbai vertinami objektyviau. Studentai daug klausinėja per paskaitas ir yra skatinami tai daryti, o dėstytojai kantriai atsakinėja. Nors klausimai būna patys paprasčiausi, dėstytojai to niekada negatyviai nekomentuoja.
Į garsią ekonomikos mokyklą įstoti nebuvo sunku
Pragyvenus Norvegijoje dvejus metus, Rasa nusprendė aukštąjį mokslą įgyti būtent čia. Pasiteiravus, kas paskatino ar rekomendavo būtent tą aukštąją mokyklą, mergina atsakė, kad tai gana garsi, ir daugelio nuomone, viena iš dviejų geriausių ekonomikos mokyklų Norvegijoje. Kita yra NHH (Norges Handelshøyskole), įsikūrusi Bergene. Studijos nemokamos, tačiau čia įstoti labai sunku.
„Į Norwegian Business School (BI) įstoti nebuvo sunku, kitaip nei i NHH, kur iš visų stojančiųjų į bakalauro studijas įstoja vos 20 proc. studentų“, – tikino Norvegijoje gyvenanti lietuvė.
Stojant į BI, Rasai reikėjo pateikti brandos atestato kopiją su vertimu, patvirtintu notaro, taip pat norvegų kalbos egzamino išlaikymo pažymėjimą („Test i norsk-høyere nivå“, taip vadinamą „Bergenstest“).
Dar reikėjo pateikti anglų kalbos egzamino išlaikymo pažymėjimą TOEFEL arba IELTS, o jų neturint, pažymėjimą iš mokyklos, kad buvo mokytasi anglų kalbos 7 metus ir paskutinius metus – išplėstiniu A kursu.
Pradžioje – 10 dienų linksmybėms
– Kokia buvo pati studijų pradžia?
– Mokslų pradžioje, pirmąją savaitę, tiksliau 10 dienų, vyksta vadinama „Fadderuke“ (www.fadderullan.no), per kurią organizuojami įvairūs renginiai pirmakursiams, kad jie susipažintų su grupiokais ir mokykla.
– Kaip klostėsi pati pradžia, ar buvo iškilę kokių sunkumų?
– Mano pradžios sunkumai labiau susiję su darbo ieškojimu ir kalbos mokinimusi, nei su studijomis, nes į Norvegiją atsikrausčiau daugiau nei prieš dvejus metus. Dabar, pradėjus studijas, jau nebebuvo sunku susirasti gyvenamą vietą ar darbą. O labiausiai čia padeda vietiniai draugai ir kalbos mokėjimas.
Studijos – norvegų kalba
– Papasakok daugiau apie savo specialybę. Kokius dalykus studijuoji?
– Šiuo metu studijuoju ekonomiką ir įmonės teisę, o dalykus, kuriuos mokysimės visus 3 metus, tai: finansai ir ekonomikos valdymas, įmonės marketingo valdymas, įmonės teisė, matematika ir statistika ekonomistams, organizacinė elgsena ir lyderiavimas, mikroekonomika, makroekonomika, teisė, darbo ir mokesčių teisė, strategija, ekonomikos ir įmonės valdymas bei 2 pasirenkami dalykai.
– Ar nėra sunku mokytis, juk studijuoti tenka ne gimtąja kalba?
– Taip, mano studijos yra norvegų kalba. Sunku, bet labai įdomu. Kol kas viskas einasi labai gerai, nors dar nelaikiau nei vieno egzamino, tik testus.
– Ar esi patenkinta studijomis?
– Taip, man čia labai patinka.
Turint darbą išgyventi nesunku
– Sakei, kad pasirinkai Norvegiją, kaip vieną turtingiausių šalių pasaulyje, bet ir pragyvenimas čia labai brangus. Kaip sekasi pragyventi viename brangiausių pasaulio miestų?
– Manęs kainos nebešokiruoja, nes gyvenu Norvegijoje jau nebe pirmus metus. Svarbiausia čia yra dirbti. Dauguma studentų dirba kelias dienas per savaitę ir dauguma jų pasiima studijų paskolą (www.lanekassen.no). Lengviausias būdas lietuviams gauti paskolą yra – dirbti be pertraukų Norvegijoje 24 mėnesius, pilną darbo dieną ir mokėti mokesčius. Yra ir kitokių būdų, bet šis, mano nuomone, greičiausiai ir lengviausiai prieinamas.
– Ar už studijas tu moki?
– Taip, 50 000 Norvegijos kronų už metus (1 Norvegijos krona ~ 0,44 Lt).
– O kaip dėl stipendijos, ar yra galimybė ją gauti?
– Jei išlaikai visus egzaminus ir neuždirbi daugiau nei tam tikrą leistiną sumą per metus, iki 40 proc. paskolos iš Lånekassen perdaroma į stipendiją.
– Ar čia studijuoja daugiau lietuvių?
– Kiek žinau, iš viso yra dar 25 lietuviai, BI mainų programų studentai. Dauguma jų – magistrai iš ISM. Taip pat yra dar viena lietuvė, kuri studijuoja bakalauro studijas anglų kalba, ne pagal mainų programą.
Laisvalaikiu mėgsta slidinėti lygumų slidėmis
– Tai kiek kainuoja pragyventi viename brangiausių pasaulio miestų – Osle?
– Studentai dažniausiai nuomojasi kambarį ir bute gyvena po kelis. Nuoma žmogui parastai kainuoja nuo 3.500 iki 6.500 Norvegijos kronų per mėnesį (nuo 1540 iki 2860 litų). Aš pati gyvenu Oslo centre su 3 kitais studentais ir moku 4.000 Norvegijos kronų per mėnesį.
Maistui išleidžiu apie 3.000 kronų, transporto išlaidos siekia 350 kronų, ir dar mokymosi priemonės – apie 600 kronų. Tiesa, dar knygos vienam semestrui kainavo 3.000 kronų (apie 1300 Lt). Pusę jų pirkau naudotų internete, kitos pirktos naujos.
Prie išlaidų dar galima priskaičiuoti ir semestro mokestį – Handelshøyskolen BI kainuoja 25.000 kronų (~ 11.000 Lt). Tiesa, 1.000 kronų reikėjo sumokėti avansą, priėmus pasiūlymą studijuoti.
– Studijos norvegų kalba, darbas, o ar lieka laiko pramogoms?
– Žinoma, kad lieka (šypsosi). Turėdama laisvo laiko susitinku su draugėmis, einame į barus, savaitgaliais į klubus, žiemą slidinėju. Gyvenant Osle daugiausia slidinėsiu lygumų slidėmis, čia labai daug puikių trasų.
– O kokį darbą šiuo metu dirbi?
– Dabar dirbu kavinėje.
Norėtų gyventi kalnų slidinėjimo kurorte
– Gal jau kuri ateities planus?
– Dabartinė svajonė – baigti bakalaurą ir įstoti į magistro studijas NHH (Norges Handelshøyskole), gauti darbą arba treinee vietą „Sparebank1“ arba „DnB Nord“ Norvegijoje ir grįžti į nuostabų kalnų slidinėjimo kurortą Hemsedalį, ar kur netoli jo dirbti ir gyventi. Treinee – tai praktikantas įmonėje, dažniausiai ką tik pabaigęs magistrą. Taigi, man dar labai toli iki to...
– Jau nemažai laiko esi išvykusi iš gimtinės, ar bendrauji su Lietuvoje likusiais draugais ir artimaisiais?
– Žinoma, daugiausiai bendrauju Skype‘u, Facebook‘u, telefonu. Taip pat mielai kviečiu į svečius!
– Gal galėtum duoti vieną kitą patarimą būsimiesiems studentams, gyvenantiems Lietuvoje?
– Patarčiau studijuoti bakalaurą Lietuvoje ir mokytis kalbą tos šalies, kurioje norėtų studijuoti, o vėliau toje šalyje pabaigti magistrą!
Dar vienas praktinis patarimas, jei jau studentas žino, kad studijuos užsienyje – nuvažiuoti porą mėnesių prieš studijų pradžią ir susirasti darbą.
Kalbino Erika Vaitkūnienė
