Ką studijavote Kolpingo kolegijoje ir kokios trys tradicijos, įpročiai čia jums labiausiai patiko?

Kolegijoje studijavau teisę ir dirbau Lietuvos kariuomenėje tuo pat metu. Svarbu atrasti save, būti motyvuotam pačiam ir motyvuoti kitus, nebijoti į įvairias situacijas pažvelgti naujai ir kūrybiškai. Tradicijų puoselėjimas suartina bendruomenes, skatina pozityvų mąstymą, bendravimą, kuris leidžia sukurti sėkmingą komandą. Kasdieniniame gyvenime vadovaujuosi tradicinėmis vertybėmis: disciplina, morale, sąžiningumu ir patikimumu. Manau, kad jas manyje sustiprino ne tik Lietuvos kariuomenė, tačiau didelį impulsą suteikė Kolpingo kolegijos aplinka. Susipažinęs su Kolpingo kolegijos administracija, sužavėjo jų bendravimas su kiekvienu studentu, įtraukimas į studijų ritmą, studentišką gyvenimą, nuoširdus dėstytojų noras išmokyti, galimybės įgyti daugiau praktinių žinių.

Ką šiuo metu veikiate Belgijoje? Ar čia praverčia studijų laikais įgytos žinios, vertybės?

Tęsiu darbus stipriausiame pasaulio gynybiniame Aljanse – NATO. Išvykau nusiteikęs pokyčiams, tiek kultūriniams, tiek socialiniams, tačiau su geru impulsu ir patirtimi, vengdamas minties, kad kaip populiariai vertinama pas mus, užsienis yra rojus, o Lietuvoje – visai ne taip. Viską kuria pats žmogus, tad prieš ką nors nuvertindami ir neigiamai atsiliepiant, reiktų pažvelgti į savo nuveiktus darbus ir įdirbį, aplinką, kurioje gyveni. Žinantis, ko siekia ir apie ką mąsto žmogus visad ras būdą savo mintį įgyvendinti. Tad svarbiausia turėti tikslą! Tą tikslą padėjo suformuoti studijos, tarnyba kariuomenėje. Tik pradėjęs studijuoti įgavau realios motyvacijos, susidomėjau naujomis žiniomis, mokslais. Kiekvienas jaunas žmogus, mano nuomone, po mokyklos turėtų arba studijuoti, arba pusmečiui, metams rinktis savanorišką darbą. Tokia praktika taikoma įvairiose šalyse. Manau, kad tai labai naudinga ir tikslinga veikla, skatinanti kūrybiškumą ir šiuolaikinės, dinamiškos aplinkos pažinimą. Pats tapau Krašto apsaugos savanoriu būdamas vos 16 metų, tas pakeitė mano kai kuriuos gyvenimo vingius, kurie drąsiai, nebijau prisipažinti, galėjo baigtis ne pačiose maloniausiose institucijose.

Kaip manote, ar mokslo ir švietimo srityje tradicijos svarbu, ar tai turi būti nuolat naujovių kupina sritis?

Tradicijos svarbios visose srityse, tačiau būtina atrasti tradicijų tąsos ir naujovių santykį. Paprasta kalba tariant, neužmiršti pamatinių vertybių  ir vizijos. Švietimo, mokslo institucijos turi turėti „veidą“, principus, netgi ideaologiją, kuriais remiantis veikla įgauna prasmę. Kolpingo kolegijos atveju, manyčiau, viena stipriausių ir gražiausių tradicijų – socialinė veikla. Pagalba likimo mažiau apdovanotiems, bet siekiantiems tikslų asmenims, krikščioniškomis  vertybėmis paremta kolegijos veikla taip pat yra didelė vertybė tarp kitų šiandieninių mokslo įstaigų.

Asmeninės Vytauto tradicijos

-          Keliaudamas lėktuvu visad pasiimate... lagaminą, knygą, kompiuterį bei teigiamą nuotaiką.

-          Geriausiai įsiminta studijų metų knyga - „Mąstyti, veikti, būti: Socialinis darbas organizacijoje“  -Lies Gualtherie van Weezel.

-          Išminties mokotės iš .... kūrybiškų kolegų ir nuolat besikeičiančios aplinkos, tėvų.

-          Darbo dieną tradiciškai pradedate .... aktyvia mankšta, žiniomis apie Lietuvą internete, kavos puodeliu bei perskaitau bent puslapį knygos, kurią esu pradėjęs.