Kokios asociacijos kyla Jūsų galvoje, išgirdus žodį „turizmas“? Regite apsiskaičiusį, pavienį keliautoją, kulniuojantį pėsčiomis bei nakvojantį pakelės užeigose? Ar autobusu, automobiliu dardantį, tik lėktuvus kelionei besirenkantį bei brangiame viešbutyje su baseinu apsistojantį paplūdimių ir parduotuvių liūtą? Tikėtina, kad dažniau antrasis variantas šmėžuos akyse. Nenuostabu, nes būtent tokio turizmo „vartotojų“ šiandien pasaulyje daugiausia ir jei pasirinksite studijoms šią sritį, mokysitės organizuoti būtent tokį – masinį ir „pirk, išleisk, vartok“ – turizmą. Laimei, egzistuoja alternatyva. Tai Vakarų šalyse vis populiarėjantis ekologinis turizmas, kurio specialistus vienintelė Lietuvoje ruošia Kolpingo kolegija. Kolegijos dėstytoja Indrė Šikšnelytė pasakoja apie ekoturizmo vertę.
Kas tas „ekoturizmas“, kokie pagrindiniai jo principai?
Ekologinis turizmas - tai pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai besivystanti turizmo sritis. Tai aplinką tausojantis keliavimas ir lankymasis gamtinėse teritorijose, kurio tikslas yra pažinti, patirti, pasidžiaugti gamta bei kultūrinėmis vertybėmis, o ne jas išnaudoti. Ekoturistai stengiasi, jog neigiamas turizmo poveikis aplinkai būtų minimalus, o vietos bendruomenės gautų kuo daugiau ekonominės ir socialinės naudos. Daugelis pasaulio ir Europos šalių jau įvertino ekoturizmo privalumus ir skiria ypatingą dėmesį jo plėtrai. Lietuvos Nacionalinėje turizmo plėtros programoje ekologinio turizmo plėtra taip pat įvardijama tarp prioritetinių turizmo sektoriaus tikslų.
Kaip įvertintumėte dabartinę turizmo kultūrą Lietuvoje? Ar ekoturizmas Lietuvoje populiarėja?
Nors turime neįkainojamų gamtos ir kultūros vertybių, ekoturizmo kultūros Lietuvoje šiandien praktiškai nėra. Tiesa, pats terminas naudojamas, bet dažniausiai kaip rinkodaros priemonė įprastam turizmui organizuoti, siekiant patraukti aplinkos apsauga susirūpinusią visuomenės dalį. Kitaip tariant, užklijuojama etiketė „eko“ ir tiek. Piktnaudžiavimas ekoturizmo terminu ne tik klaidina vartotojus, apsunkina ekoturizmo termino suvokimą visuomenėje, bet ir smarkiai nuvertina pačią ekoturizmo idėją, apsunkina tolimesnę jo plėtrą. Mano akimis, ekoturizmo samprata visuomenėje dar nėra suformuota. Nors įdiegta ekoturizmo sertifikavimo, kontrolės ir monitoringo sistema, turizmo organizatoriai vangiai siekia savo veiklai juos įgyti. Nesunku suprasti kodėl, nes nejaučia spaudimo iš visuomenės pusės. Ko labiausiai trūksta, kad ekoturizmo samprata susiformuotų, tai organizuoto plataus visuomenės informavimo bei mokymų – savivaldybių atstovams, saugomų teritorijų direkcijoms, turizmo organizatoriams, bendruomenių atstovams ir pan.
Turbūt ir turizmo verslo organizatorių, kurie suprastų ir vadovautųsi Jūsų paminėtais ekologinio turizmo principais. Kokių dalykų mokysis Kolpingo studentai, pasirinkę ekoturizmo programą ir ką galės dirbti ją baigę?
Be bendrųjų dalykų ir ekologinio turizmo pagrindų, filosofijos, krikščioniškojo socialinio mokymo, užsienio kalbų, šios specialybės studentai gilinsis į visuomenės sveikatą, ekonomiką, bendrąją ekologiją, kraštovaizdžio ekologiją, žmogaus ekologiją, ES turizmo politiką, turizmo geografiją. Kadangi studentai bus ruošiami dirbti savo įsteigtoje ekoturizmo įmonėje ar kitose turizmo verslo įmonėse ekoturizmo organizatoriais, didelis dėmesys bus skiriamas ekoturizmo verslo planavimui ir organizavimui. Ekoturizmo programa tiks tiems, kurie domisi Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldu, myli bei rūpinasi gamta ir nori kitus to išmokyti.
