Pajusti duonos skonį
Paskutinėje ciklo paskaitoje svečias supažindino būsimus LEU (o taip pat kitų universitetų) biologijos magistrus su bioinformatikos anotatoriaus darbu, kaip kuriamos duomenų bazės, leido netgi patiems pabandyti, kaip paimti reikiamą informaciją iš tūkstančių visos biologijos sistemos arba paskiros srities straipsnių, ją sisteminti ir įdėti į duomenų bazę, kad vartotojui būtų paprasta ir lengva surasti bei naudotis, pavyzdžiui, vienu puslapiu informacijos, kuriame yra tūkstančių puslapių informacijos koncentratas.
„Biokuravimas yra labai perspektyvi sritis, todėl keliu tikslą sudominti studentiją. Galbūt atsiras norinčių tapti biokuratoriais, pasiryš keliauti į Šveicariją arba į Angliją (ten, kur šie dalykai išplitę) pasisemti žinių, grįžti į Lietuvą ir čia kurti stiprius bioinformatikos centrus“, – kalba išeivis iš Lietuvos. J. Cicėnas 1997 m. gavo tuometinio VPU biologijos studijų bakalauro, 1999 m. magistro laipsnius. Dar studijų metais dirbo dr. Arūno Gineičio grupėje Biochemijos institute, susidomėjo biomedicina, vėžio tyrimais ir signalo perdavimu – kinazėmis.
Iš Lietuvos – į Šveicariją
Pirmiausia mūsų absolventas, kaip Lietuvos Biochemijos instituto darbuotojas, įstojo į Amerikos Rytų Karolinos universiteto doktorantūrą. Vėliau sugrįžo į Europą – į Miuncheno universitetą. Po to išvažiavo į Bazelio universitetinės ligoninės prof. Urso Eppenbergerio laboratoriją, apgynė biochemijos mokslų daktaro laipsnį (tyrė krūties vėžį). Vėliau dirbo imonologijos tyrimų srityje (Šveicarija, Berno universitetas), grįžo į Bazelį, paskui – į Lozanos universitetą. Dirbo Fribūro universitete... Pagaliau 15 metų laboratorinis darbas pasiekė kadenciją – norėjosi naujo. Pastebėjęs skelbimą, jog ieškomas kinazių srities specialistas, nutarė įgyvendinti seną savo patirtį. Suprato, kad ten tikriausiai ir bus jo ateitis. 2011 m. buvo įvertintos dr. J. Cicėno ekspertizės – jis buvo paskirtas kinazių ekspertu ir biokuratoriumi. Ekspertizės liko vėžio informatikos srityje. J. Cicėnas, tapęs vyresniuoju biokuratoriumi, dabar turi sąlygų tapti mokslo grupės, kuriose čia būna daugiau nei 70 mokslininkų, arba projekto lyderiu. Šveicarijos bioinformatikos institutas, remiamas valstybės ir fondų, ne pelno siekianti institucija, yra susijęs su visais šalies universitetais. Grupių lyderiai – beveik visų Šveicarijos universitetų profesoriai. J. Cicėno vadovas prof. Amos Bairoch, įkūręs žymiausią baltymų duomenų bazę Swiss-Prot, žmogaus baltymų duomenų bazę NextProt, yra Ženevos universiteto profesorius.
Daug dirbti ir atkakliai siekti tikslo
Šis LEU paskaitų ciklas – tik įžanga į tolimesnį mūsų Alma mater bendradarbiavimą ir nuotoliniu būdu. Kalbėdamas apie savo kelią į pasaulio mokslo bastionus, dr. J. Cicėnas sako, jog tai buvusi tarsi apsėstojo lemtis. Kai ieškojo doktorantūros, parašė į šimtą įvairiausių vietų. Gavo teigiamus atsakymus tik iš trijų... Mat Lietuva buvo dar mažai žinoma, todėl reikėjo pačiam atkakliai veržtis, siekti tikslo, kai studijavo universitete, dirbo institute, o kontaktų ieškodavo naktimis. Užversdavo savo pasiekimais, projektais, norais, informacija, ką geba, ko siekia ir t. t. Ir rado, kas tokiu atkakliu jaunuoliu susidomėjo. Svarbiausia, kad neigiami atsakymai nenuteiktų nuleisti rankų. Tik reikia labai tikėti ir daug dirbti. Neišsigąsti nesėkmių. Kai atliksi darbą, matysi rezultatą.
