Tomas turi keletą patarimų, kurie, jo manymu, ne tik padės pakuojant lagaminą, bet ir gelbės sunkiu adaptacijos periodu svečioje šalyje.
TEISNGAI ĮVERTINK SAVO JĖGAS
Studijos užsienio universitete – tai didėlė laiko ir šeimos santaupų investicija, kuri gali ir neatsipirkti. Diplomas darbo negarantuoja, kaip ir diplomo stoka nereiškia, kad liksi be darbo. Ar verta studijuoti aukštojoje mokykloje, o ypač užsienio, gali pasakyti pažvelgęs į savo pažymių vidurkį.
Dauguma moksleivių neskiria didelės reikšmės įvertinimams, kurie neva atspindi jų žinių lygį. Palyginimui galiu pateikti faktą, kad iš 10 mano pažįstamų žmonių, kurie šiuo metu studijuoja užsienio aukštosiose mokyklose, visi mokykloje mokėsi gerai arba labai gerai.
Priešingai nei įprasta manyti, geras įvertinimas nerodo gilių žinių tam tikroje srityje. Aukštas balas – tai ženklas, kad žmogus sugeba efektyviai susidoroti su jam iškeliamomis užduotimis ir tinkamai įgyvendinti jam keliamus reikalavimus. Šios savybės yra svarbios tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe ir universitete. Lengva daryti tai, kas patinka, bet tinkamai ir teisingai atlikti tai, kas nėra taip malonu, reikalauja tvirto charakterio bei ryžto.
Žmonės nesikeičia, ir naivu tikėtis, kad vos teigiamą balą turintis moksleivis, stebuklingu būdu įgaus atsakomybės ir staiga pradės visą laiką skirti studijoms.
Nors Tomui kildavo įvairių abejonių, tačiau noras išvykti buvo stipresnis.
NEATSIGRĘŽK ATGAL
Jei jau nusprendei sieti studijas su kuria nors užsienio šalimi, tvirtai laikykis savo sprendimo. Kartais sunku rasti informaciją, daug kas nėra aišku, o ir paklausti nėra ko. Stojant reikia žinoti šimtą ir vieną dalyką, pradedant privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, baigiant registracijos ypatumais universitete.
Nėra tokio puslapio internete, kur rastum išsamias instrukcijas ir patarimus, kaip viską atlikti. Pasirodo, kad informacija yra prieštaringa, o dažnai jos tiesiog nėra. Labai tikėtina, kad prieš stodamas turėsi gerai išlaikyti IELTS anglų kalbos egzaminą, kuris yra kelis kartus sunkesnis už valstybinį anglų kalbos egzaminą ir kainuoja virš pusės tūkstančio litų.
Dokumentų pildymas, rekomendacijų prašymas, motyvacinio laiško rašymas ir visos informacijos rankiojimas dažnam gali nusverti rankas. Man taip pat kildavo abejonių. Paprasčiau vietoj viso to tiesiog stoti į kokį Kauno technologijos ar Vilniaus universitetą ir garantuotai gauti valstybės finansuojamą vietą, nei tiek daug vargintis stojant į užsienio aukštąsias mokyklas.
Priėmęs sprendimą būtinai laikykis jo. Visada paprasčiau nueiti lengvesniu keliu, bet juk sugalvojai stoti ne dėl to, kad tiesiog nori turėti popierėlį su užrašu „Diplomas“, ar ne?
APSISPRĘSK KUO ANKSČIAU
Stojant į Didžiosios Britanijos universitetus, užpildytus dokumentus turėsi išsiųsti dar iki 12 klasės Kalėdų atostogų. Jau tuomet turėsi žinoti, kokius egzaminus laikysi ir kokių įvertinimų tikiesi. O ruoštis studijoms užsienyje geriausia pradėti įpusėjus 11 metus mokykloje.
Vasarą galima skirti papildomam anglų kalbos mokymuisi ir IELTS egzamino laikymui. Reikėtų taip viską sudėlioti, kad paskutiniai metai mokykloje liktų tik egzaminų pasiruošimui, nes tik nuo jų rezultatų priklausys ar būsi priimtas, ar ne.
Anksti apsisprendus studijuoti užsienyje, daugiau laiko liks pasirinkti sau tinkamą ir norimą studijų kursą, universitetus, sužinoti daugiau detalių apie miestą, kuriame praleisi trejus ar ketverius savo jaunystės metus.
.jpg)
PASIRUOŠK KULTŪRINIAM ŠOKUI
Sėkmingai įstojus teks gyventi užsienio šalyje. Vienus šie pokyčiai paveikia mažiau, kitus daugiau. Žinok, kad visas bendravimas vyks užsienio kalba, o toje šalyse būsi tik emigrantas iš Rytų Europos. Susitaikyk su tuo.
Daugelyje šalių tik anglų kalbos mokėjimas nesukelia problemų, o ir bendruomenė supranta ir išklauso kilus bet kokioms problemoms. Prisitaikymas prie aplinkos taip pat nėra sunkus. Vakarų Europos universitetuose beveik pusę studentų sudaro imigrantai iš Eurazijos. Tad vietiniai yra įpratę prie įvairių tautybių, kalbų ir papročių. Tik ar tu tam pasiruošęs?
Tiesa, yra dar viena subtili detalė. Kalbos, kad vietiniai nemėgsta imigrantų ar laiko juos už save žemesniais socialinėje piramidėje, yra tik išsigalvojimai. Studentai yra malonūs, šilti ir nesvarbu iš kur tu, svarbiau koks tu žmogus ir kokias vertybes bei pažiūras turi.
Vis dėlto, tai nekeičia vieno fakto – esi iš Lietuvos ir užimi imigranto vietą. Niekas to neakcentuoja, bet kad ir kaip gerai kalbėsi angliškai ar kiek vietinių draugų turėsi, tas nematomas skirtumas išliks.
.jpg)
MĖGAUKIS
Besiruošdamas studijoms užsienyje praleidau ne vieną valandą įvairiose konsultacijose ar tiesiog bendraudamas su žmonėmis, padedančiais įstoti į aukštąsias mokyklas užsienyje. Man, žinoma, rūpėjo kaip gi ten yra, koks jausmas mokytis kita kalba ir toli nuo namų, nuo įprastos aplinkos.
Jūratė, trečius metus padedanti įstoti į užsienio mokymo įstaigas, mane nuramino: „Nei vienas dar nesiskundė. Kiek studentų grįžo pasipasakoti ar aplankyti, visi sakė, kad priimtas sprendimas išvykti mokytis į užsienį, buvo geriausias jų gyvenime“.
Nors tokie patarimai nuskambėjo gana pesimistiškai ir atgrasančiai, bet tai tik vienadieniai rūpesčiai. Visa tai galite vadinti kaina, kurią reikia sumokėti už bilietą į užsienio universitetą.
Galų gale, tokia patirtis – neįkainojamas dalykas, tiek pradedant informacijos paieška, tiek gyvenant su armėnu, kuris sugalvoja skraidinti lėktuvu į Armėniją čia pat nusipirktą automobilio padangą. Vos per vienerius metus susipažinau daugiau nei su puse Europos ir dalimi Azijos. Turiu draugų Dubajuje, Indijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir dar ne vienoje šalyje.
Mokymasis anglų kalba suteikia galimybę dirbti visame pasaulyje, o Vakarų Europos universitetai yra vieni iš geriausiai žinomų. Žinokite, kad universitete prabėgs jūsų geriausi gyvenimo metai, tad šansas juos padaryti dar įspūdingesnius – vertas pastangų.
Daugiau informacijos apie studijas užsienyje ieškokite knygoje „Kur stoti užsienyje“.
