Dveji studijų metai Didžiojoje Britanijoje, vieneri – Kinijoje, išmokta kinų kalba ir – laisvos rankos ir galva ateities planams. Taip glaustai būtų galima nusakyti keletą pastarųjų kauniečio Pauliaus Turskio metų.
Iš tolimosios Kinijos vaikinas parsivežė ne vien kinų kalbos įgūdžių, bet ir platesnį akiratį, turtingesnę gyvenimo patirtį, vertingų tarptautinio verslo praktikai žinių bei įgūdžių.
Lietuvoje P.Turskis neužsibus: po keleto savaičių laukia mažiausiai vieneri praktikos metai Singapūre, verslo konsulatinėje bendrovėje. Vėliau dar teks pabaigti studijas Londone, Vestminsterio universitete. Ką veiks po to, vaikinas kol kas dar nesuka sau galvos.
Kinų kalba pas mus jau ne vienerius metus vadinama ateities verslo kalba – ir ją Lietuvoje kasmet apsisprendžia profesionaliai studijuoti kelios dešimtys jaunuolių, su šia kalba siejančių savo būsimosios karjeros planus.
Verta praleisti metus iki studijų
Tiems, kurie nelabai žino, kuo galėtų gyvenime užsiimti, kurie ketina baigę vidurinę mokyklą pasiimti laisvus metus ir apsispręsti dėl būsimos profesijos, P.Turskis patartų metams išvykti į Kiniją mokytis kalbos.
Ši šalis pastaruoju metu svetingai atveria duris jaunimui ir netgi padengia didžiąją dalį su studijomis susijusių išlaidų. Sąlygos geros, šalis įdomi, galima daug išmokti, todėl savo „gap year“ praleisti būtent Kinijoje apsisprendžia nemažai jaunimo iš Vakarų Europos šalių.
Mūsų pašnekovas, praleidęs Kinijoje vienerius metus, drąsina: ryžtis tokiai egzotiškai išvykai iš tiesų verta ir dėl gyvenimo patirties, ir dėl kalbos.
„Juk yra žmonių, kurie ir per vienerius metus išmoksta laisvai kalbėti užsienio kalba. Įsipareigojimų priimančiai valstybei jokių – tik metams baigiantis reikia išlaikyti kinų kalbos egzaminą“, - drąsino P.Turskis. Jis pats į Kiniją išvyko iš universiteto Londone, jau turėdamas kinų kalbos pradmenis.
Kinų kalbą krimto Londone
Baigdamas mokyklą Lietuvoje, P.Turskis jau apsisprendęs studijuoti užsienyje. 2011 metais jis pradėjo tarptautinio verslo bakalauro studijas Vestminsterio universitete (University of Westminster) Didžiojoje Britanijoje. Į studijų programą buvo įtraukta ir kinų kalba, kuri buvo dėstoma nuo pirmųjų studijų metų.
Be abejo, kiekvienam, atsidūrus naujoje, nepažįstamoje aplinkoje, kažkiek neramu – ar bus sėkmingos studijos, ar pavyks pritapti prie bendramokslių, susirasti draugų.
Pauliaus atveju didžiausiu iššūkiu pirmaisiais metais tapo ne žmonės, ne svetima aplinka, o būtent kinų kalba. Dauguma iš maždaug dešimties tą pačią specialybę studijavusių jo bendrakursių jau turėjo šios kalbos pradmenų – kai kurie jau buvo spėję Kinijoje ir pagyventi. O Paulius tuo metu kiniškai temokėjo pasakyti tik „labas“. Tad pradžia buvo tikrai nelengva – juolab kad vaikinas ne tik studijavo, bet dar puse etato ir dirbo.
„Iš esmės darbą su mokslais suderinti galima, bet kažkam kitam laiko jau mažai belieka. Kurį laiką kinų kalbos namų darbams ir savarankiškoms kalbos studijoms sugaišdavau ilgiausiai. Po kurio laiko pavyko „persilaužti“, mokytis tapo lengviau“, - pasakojo P.Turskis.
Užsieniečiams – itin palankios studijų sąlygos
Tokie buvo dveji studijų universitete metai. Verslo ir vadybos paskaitos buvo įdomios, santykiai su bendramoksliais susiklostė gerai. Greičiausiai pavyko susibičiuliauti su studentais iš Šiaurės Europos, Skandinavijos, Vokietijos.
„Bendraamžiai pakankamai draugiški, visi bendrauja be problemų. O štai dirbti iš pradžių teko ne pagal specialybę – vargiai įmanoma Rytų europiečiui Londone susirasti darbą pagal specialybę pusei etato, ir dar vos pradėjus studijas“, - šyptelėjo vaikinas.
Po dvejų mokslo metų Londone P.Turskiui teko krautis lagaminus ir, kaip buvo numatyta Vesminsterio universiteto studijų programoje, metams išvykti į Kiniją, į Pekino kalbos ir kultūros universitetą (Beijing language and culture university), kuriame pagrindinė studento užduotis buvo tobulinti įgytus kinų kalbos įgūdžius.
Sąlygos, kuriomis Pauliui teko išvykti vienieriems metams studijų, - išties geros: studijų kaštus dengia Kinijos vyriausybė, atvykti galima netgi visai nemokant kinų kalbos, studentui suteikiamas nemokamas būstas, o maistui ir pramogoms dar skiriama suma, prilygstanti maždaug 800 litų per mėnesį.
„Kadangi Kinija šiuo metu didina savo „minkštąją galią“ pasaulyje, stipendijos vieneriems studijų metams dalijamos kone masiškai, atvykusiems užsienio studentams suteikiamos išties geros sąlygos. Tie metai suteikia galimybių ne tik mokytis, bet ir šiek tiek pakeliauti, pamatyti šalį, pabendrauti su žmonėmis. Po to tereikia tik išlaikyti egzaminus“, - pasakojo Paulius.
Pekinas jaunąjį studentą pasitiko daugiamilijoninio miesto šurmuliu ir neįtikėtinu chaosu.
Pirmieji įspūdžiai
„Dažno lietuvio akimis, kiniečiai menkai kuo skiriasi nuo japonų. Bet tai tik toks stereotipas. Iš tiesų skirtumai tarp šių valstybių – tiek ekonominiai, tiek kultūriniai – milžiniški.
Kinijos miestus užplūdę minios įvairius nekvalifikuotus darbus dirbančių žmonių iš atokių provincijų kaimų. Jų kultūros stygius neretai tiesiog rėžia akį, būdavo nesmagu, net juokinga žiūrėti, kaip jie elgiasi viešose vietose. Didelę dalį chaoso, netvarkos miestų gatvėse ir keldavo ši besistumdanti, rėksminga minia.
Nors užsieniečiams stengiamasi sudaryti palyginti geras gyvenimo sąlygas, mūsų pastogė buvo ganėtinai senas bendrabutis, kurį prie geresnės studijų aplinkos pratę amerikiečiai pašaipiai pavadino Gvantanamu.
O patys kiniečių studentai glaudžiasi gana ankštai – penkiese viename kambarėlyje.
Drauge su mumis mokėsi ir būrelis Šiaurės korėjiečių. Buvo išties keista – ir kad juos apskritai išleido svetur, ir kad jie laisvai sau vaikštinėjo Kinijoje. Kartą užkalbinau, bet jie buvo nelabai šnekūs“, - įspūdžiais iš svečios šalies dalijosi pašnekovas.
Rytų mistikos per paskaitas nebuvo
Kinijoje studijos neužėmė visos dienos, likdavo daug laisvo laiko, mat užsiėmimai vykdavo tik pirmoje dienos pusėje, maždaug nuo 8 iki 12 valandos. Visos paskaitos studentams vyko tik kinų kalba.
Studijuojant Kinijoje, P.Turskiui neteko patirti to mistika apipinto, filmuose neretai vaizduojamo Rytams būdingo Mokytojo ir Mokinio santykio: visi dėstytojai – daugiausiai jauni specialistai, pasirengę dėstyti kinų kalbą būtent užsieniečiams. Jie buvo mandagūs, paslaugūs, mielai atsakinėdavo į klausimus – pasak Pauliaus, kartais net draugiškiau už mokytojus Lietuvoje.
Paskaitų formos buvo įvairios: atskirai vykdavo vien kalbos klausymuisi skirtos paskaitos, kai kurie dėstytojai naudodavo ir modernesnius žinių perteikimo būdus – tarkime, prezentacijas. Kiti, paaiškinę, jog naudojant Power Point, studentai dažniausiai miega, tiesiog kalbėdavo ir tekdavo užsirašinėti, bet sugebėdavo dėstyti įdomiai ir išlaikyti auditorijos dėmesį.
„Gal vienas kitas dėstytojas ir buvo kiek nuobodesnis, bet šiaip – geriau, nei tikėjausi“, – šypsojosi pašnekovas.
Paulius buvo patenkintas ir per metus Kinijoje pasiekta pažanga mokantis kinų kalbos.
„Kai bendrauji su tuo, kuriam kinų kalba – gimtoji, susikalbėti iš tiesų sunkiau. Bendraudamas su vietos žmonėmis, po truputį mokiausi šnekamosios kalbos, ir kai prieš mėnesį keliavau po Kiniją, problemų susikalbėti nebebuvo. Vis dėlto sudėtingomis temomis – apie politiką ar kultūrą, diskutuoti man dar būtų sunku“, – sakė jis.
Vertingiausias dalykas – patirtis
Antrojo semestro metu Paulius atliko dar ir praktiką – puse etato įsidarbino Kinijoje veikiančioje užsienio įmonėje. Tai padėjo iš arti susipažinti su verslo sąlygomis, suteikė vertingos patirties. Tad iš Kinijos vaikinas išvyko žinodamas ir gebėdamas gerokai daugiau, nei prieš metus, ir viešnagę šioje šalyje mini geruoju.
„Kai iš arti pamatai šalį ir jos kultūrą, pabandai galimybes, visai kitaip, nei Londone, atrodo ir perspektyvos. Beje, kitaip atrodo ir savas kraštas: dabar matau, kad savo šalies atžvilgiu mes, lietuviai, esame pernelyg kritiški. Iš taip toli grįžus, pamatai, kad nėra jau čia taip blogai, imi labiau vertini tai, ką čia turi gero“, - sakė studentas.
Viešint Kinijoje, Pauliui susidarė įspūdis, jog didieji šios šalies universitetai, dirbantys tiksliųjų, fizinių, gamtos, biomedicinos mokslų srityse, lygiu jau gerokai lenkia, tarkime, Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Jo žiniomis, tiems jaunuoliams, kurie planuoja tarptautinę karjerą ar tiesiog ieško nepramintų takų, nebūtų itin sudėtinga bandyti ieškoti ir nuodugnesnių studijų galimybių Kinijoje.
„Viskas gana paprasta – aplikavimo procedūra iš esmės vyksta per Kinijos ambasadą Vilniuje. Reikia parašyti motyvacinį laišką – esu girdėjęs, kad vien kalbai mokytis Lietuvai skirta kelios dešimtys stipendijų, tad iš esmės metams išvykti mokytis galėtų bet kuris mūsų universiteto studentas. O jau paskui galima pasidomėti ir tolesnių studijų galimybėmis – tereikia turėti noro“, – įvertino pašnekovas.
Pabandyti – verta
P.Turskiui dar liko vieneri studijų metai Londone, bet vaikinas ketina imti akademinių atostogų, nes susirado vertingą praktiką Singapūre, verslo konsulatinėje bendrovėje. Už darbą praktikos metu gaus užmokestį, prilygstantį maždaug 2 tūkst. litų.
Paklaustas, kuo įsivaizduoja save dirbant pasibaigus praktikai ir studijoms, vaikinas nusijuokė – taip toli sunku planuoti, nes išvykus svetur iš tiesų atsiveria nemažai galimybių. Kita vertus, jos turi savo kainą, tad atėjus laikui dar teks pagalvoti, ko norisi ir kas būtų geriausia.
„Tačiau pabandyti – verta!”, - įsitikinęs P.Turskis.
