„Studijomis ankstesniame universitete labai nusivyliau, nes paaiškėjo, kad tai net ne universitetas, o paprasta aukštoji mokykla, kurių Olandijoje yra begalė. Šio periodo net nenoriu prisiminti. Todėl visi planuojantys studijuoti užsienyje, prieš išvykdami turėtų atidžiau rinktis mokymo įstaigas, nes gali tekti nusivilti. Tie metai buvo tikra gyvenimo mokykla, tačiau dabar galiu tik džiaugtis, kad mokaus mėgstamą specialybę puikiame universitete“, – tuo metu kai davė interviu žurnalui „Kur stoti užsienyje“ pasakojo Evelina.
Užsienyje matė daugiau perspektyvų
Likus porai metų iki vidurinės mokyklos baigimo, Evelina jau žinojo, kad aukštojo išsilavinimo sieks užsienyje.
„Sprendimas išvažiuoti mokytis į užsienį tikrai nebuvo neapgalvotas. Nors ir Lietuvoje yra nemažai universitetų ir profesionalių dėstytojų, deja, įgytas išsilavinimas gimtinėje negali garantuoti darbo vietos jauniems specialistams. Dar viena svarbi priežastis – Lietuvos universitetuose vis dar gausu studijų programų, kurios neatitinka šiandieninių darbo rinkos tendencijų. Galėčiau vardinti ir vardinti priežastis, kurios skatina jaunimą mokytis užsienyje, bet aš norėjau ne tik įgyti gerai vertinamą išsilavinimą, bet ir pažinti kitas kultūras, išmokti daugiau kalbų, įvertinti savo pajėgumo ribas ir leisti formuotis asmenybei“, – apie priežastis, kodėl nenorėjo studijuoti Lietuvoje pasakojo Evelina.
Kaip pasakojo Evelina, vos atvykusi į Olandiją ji suprato, kad gyvenimas prasidėjo nuo nulio. Tačiau naujus gyvenimo iššūkius padėjo įveikti ne tik pačios užsispyrimas, bet ir draugiškumu pasižymintys olandai.
„Atvykimas į svetimą šalį reiškia ne tik aplinkos pokyčius, bet ir didelius jaunai asmenybei tenkančius išbandymus. Išgyventi adaptacinį periodą Nyderlanduose ir namų ilgesį palengvino tai, kad olandai puikiai kalba angliškai ir yra labai geranoriški žmonės. Nebaisu pasiklysti, nes kiekvienas sutiktas žmogus mielai padeda ir dar pataria. Žinoma, norint artimiau pažinti olandus ir jų kultūrą, reikėtų mokėti vietinę kalbą“, – teigė Evelina.
.jpg)
Motyvuoja būti geriausiais
Tačiau su dar didesniu užsidegimu Evelina pasakojo apie studijas Mastrichto universitete, kuriame studijuoja mėgstamą specialybę ir džiaugiasi dėstytojų profesionalumu. Bet, pasak Evelinos, tie, kurie tikisi, kad studijuoti užsienyje lengva – klysta. Tačiau ji taip pat pripažįsta, kad studijos sekasi geriau nei tikėjosi.
„Pradžioje bijojau, kad kalba pakiš koją. Juolab, kad studijų programa nėra lengva ir tenka susidurti su specifiniais anglų kalbos žodžiais, o aktyvus dalyvavimas paskaitose yra būtinas. Jeigu studentas galvoja, kad pavyks tiesiog „atsėdėti“ paskaitas ir išliks nepastebėtas – klysta.
Nors mano grupėje mokosi apie 80 studentų, dėstytojai jau spėjo įsiminti veidus ir įvertinti kiekvieno galimybes. Man tai patinka, nes taip studentas motyvuojamas ruoštis kiekvienai dienai, papildomai gilinti žinias ir suvokti ką būtent jis studijuoja. Šiame universitete taisyklės itin griežtos, bet tai tik dar labiau motyvuoja mokytis.
Studijuojant Europos visuomenės sveikatos specialybę tenka daug skaityti – kartais per dieną įveikiame 200 puslapių reikiamos literatūros ir taip pat dar reikia pasiruošti kitos dienos užsiėmimams. Taigi, tenka labai daug dirbti savarankiškai. Kalbant apie paskaitas, jos yra interaktyvios – dėstytojai iš studentų reikalauja aktyvaus dalyvavimo. Studentai turi užduoti klausimus, o kartais yra prašomi dėstytojo išreikšti savo nuomonę“, – apie mokymosi specifiką pasakojo Evelina.
Egzaminai – be nuolaidų
Pasak jos, paskaitos dažniausiai vyksta keturias dienas per savaitę, o mokslo procesui naudojama Problem Based Learning sistema.
„Pagal šią sistemą viena paskaita trunka 2 valandas, o tarp paskaitų vyksta ir vadinami „tutorialai“ – atskiros 9–12 studentų grupės, kuriose studentams sudaromos problemiškos situacijos iš realaus gyvenimo ir tuomet visi kartu keliame sau klausimus, į kuriuos vėliau tenka patiems atsakyti. Dalyvavimas šiose grupėse yra būtinas, nes kitaip gali būti atimta galimybė laikyti egzaminus“, – teigė studentė Lietuvos.
Kalbėdama apie egzaminus Evelina teigė, kad Mastrichto universitete juos reikia laikyti labai dažnai – net kartą per mėnesį. Taip yra todėl, kad mokymo sistema skirstoma moduliais, o jiems pasibaigus būtina gauti žinių įvertinimą.
„Neišlaikius modulio yra galimybė jį kompensuoti turimais pažymiais iš kitų modulių, bet tik tuo atveju, jei tie pažymiai yra aukšti. Jei taip nėra, kompensacija atidedama kitiems metams. Be modulių egzaminų, pusmečio pabaigoje reikia laikyti ir semestro egzaminą, kurio metu reikia pademonstruoti visas sukauptas žinias. Tačiau nei savaitės, nei dviejų jiems pasiruošti neužtenka. Jau nuo pirmos modulio būtina nuosekliai jiems ruoštis. Taip pat būna atsiskaitymai žodžiu, kurių metu reikia paruošti pranešimą tam tikra tema ir pristatyti jį auditorijai bei dėstytojams“, – pasakojo Evelina.
Už mokslą reikia mokėti
– Evelina, papasakok, kaip vyko stojimo procedūra? Kurių dalykų balų ir kokių dokumentų reikėjo?
– Stojimo procedūra buvo labai paprasta. Keista, bet stojant nereikėjo pateikti tarptautinio anglų kalbos testo, nes Lietuva – Europos Sąjungos narė, o jos piliečiams šis testas nėra privalomas. Taip pat privaloma pateikti brandos atestatą. Stojant į sveikatos krypties specialybes, žiūrimi biologijos, matematikos, užsienio kalbų įvertinimai, taip pat visų pažymių vidurkis. Labai daug reiškia kokybiškai parašytas motyvacinis laiškas.
Skirtingai nei kituose universitetuose, visų dokumentų nereikėjo versti į anglų kalbą, nes pats universitetas turi kalbų centrą, kuriame ir išverčiami dokumentai. Šiuo atveju stojantysis sutaupo pinigų, kuriuos reikėtų sumokėti notarui ir vertėjui.
– Ar daug lėšų pareikalavo studijų pradžia?
– Bent jau stojant į Mastrichto universitetą jokių mokesčių nebuvo, o mokymosi priemonių taip pat pirkti nereikėjo. Pavyzdžiui, visas studijoms reikalingas knygas galima pasiimti universiteto bibliotekoje. Tačiau už mokslą Olandijoje man mokėti reikia. Už mokslą nemoka tik olandai ir tie, kurie dirba mažiausiai 9 valandas per savaitę.
– Koks dėstytojų požiūris į vadinamus mokslo emigrantus? Ar didelė lietuvių bendruomenė šiame universitete?
– Nyderlandai – liberali, daugiakultūrė šalis, todėl diskriminacijos dėl emigranto statuso neteko patirti. Kaip tik pastebėjau, kad studentai iš kitų šalių labiau pastebimi kaip aktyvūs ir darbštūs žmonės.
Kalbant apie lietuvių bendruomenę, negaliu pasakyti kiek šiame universitete jų yra. Sveikatos mokslų fakultetas, kuriame studijuoju, yra kitoje miesto dalyje, todėl daug lietuvių dar neteko sutikti. Tačiau universitete yra Baltijos šalių studentų organizacija, kuri organizuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų susitikimus.
Nyderlandai – visapusiškos gerovės šalis
– Kaip Olandijoje leidi laisvalaikį?
– Kad to laisvalaikio daug neturiu. Tris kartus per savaitę lankau olandų kalbos kursus. Užsiėmimai kalbų mokykloje prasideda 19 valandą ir baigiasi 22 valandą. Savaitgaliai taip pat dažniausiai būna užimti mokslinių darbų ir tyrimų skaitymu.
Aišku, būna ir laisvų vakarų. Tada susitinku su kitais studentais ir kartu einame žiūrėti filmą ar tiesiog pavakarieniauti. Taip pat dažnai sėdu ant dviračio ir keliauju po netoliese esančius kaimelius, taip pat nuvažiuoju į Belgiją. Tai trunka tik 30 minučių dviračiu!!!
– Ar daug lėšų tenka skirti pragyvenimui?
– Daugiausia pinigų tenka skirti kambario išlaikymui. Per mėnesį už būstą tenka mokėti 240–350 eurų. Aišku, pirmą mėnesį tenka mokėti daugiau, nes yra skaičiuojamas registracijos mokestis. Maistui skiriamos pinigų sumos negalėčiau tiksliai įvardinti, nes dažniausiai tenka vakarieniauti kartu su kitais studentais.
– Ar Olandija visapusiškai pateisino tavo lūkesčius?
– Čia gera tiek gyventi, tiek mokytis. Žmonės be galo draugiški, supratingi ir paslaugūs. Tarp esamų mano pažįstamų yra tiek dvidešimtmečių, tiek aštuoniasdešimtmečių olandų, todėl joks amžiaus cenzas neegzistuoja. Nyderlandai – ta šalis, kur visada pirmenybė suteikiama žmogui ir jo gerovei.
– Ką planuoji veikti po studijų? Ar liksi svečioje šalyje, o gal grįši į Lietuvą?
– Sunku pasakyti. Viskas priklausys nuo paskutinių metų universitete. Nemanau, jog grįšiu į Lietuvą, bent jau ne dabar. Atidavus tiek pastangų ir įveikus nemažai kliūčių čia, Nyderlanduose, nemanau taip lengvai išvažiuoti, juolab, kad dabar gerai kalbu olandiškai ir dauguma draugų gyvena būtent Olandijoje.
