Tuo metu, kai Ieva davė interviu žurnalui „Kur stoti užsienyje“, ji gyveno Roskildės mieste, apie 30 kilometrų nutolusiame nuo Danijos sostinės Kopenhagos. Čia ji studijavo Zealand Institute of Business and Technology Campus Roskilde koledže. Daug negalvojusi Ieva pasirinko perspektyvią tarptautinių pardavimų ir marketingo vadybos specialybę (International Marketing and Management).
Galutinį sprendimą priėmė šeimos rate
„Visą vasarą prieš dvyliktą klasę be perstojo sukau galvą, kur ir ką studijuoti. Iš pradžių net mintis nekilo studijuoti užsienyje, todėl nusipirkau žurnalą „Kur stoti“, kuriame buvo daug naudingos informacijos, deja, neradau tokios specialybės, kurią norėčiau studijuoti.
Jei teisingai pamenu, tada mama manęs paklausė, gal aš norėčiau studijuoti užsienyje. Prisipažinsiu, tą akimirką pasimečiau ir mintyse nusijuokiau, nes iki tol net menkiausia mintis apie studijas užsienyje nebuvo aplankiusi. Tačiau vieną dieną parduotuvėje pamačiau žurnalą „Kur stoti užsienyje“, kuris ir tapo mano pirmuoju žingsniu išvykimo link.
Tiesa, pirmiausia galvojau, kad savo ateitį reikėtų sieti su Anglija, kuri buvo itin populiari tarp norinčiųjų studijuoti užsienyje. Bet mane neramino ganėtinai aukštos studijų kainos. Tačiau rankų nenuleidau ir toliau kaupiau informaciją. Kadangi studijos užsienyje domino ne tik mane, bet ir rūpestingą mamą, ji sužinojo, jog Danijoje galima studijuoti nemokamai. Šis faktas galutinai padėjo apsispręsti“, – apie sunkiai pasiektą apsisprendimą pasakojo I.Toleikytė.
Motyvacijos laiškas – prioritetas
Anot Ievos, tai buvo tik mažas pirmasis žingsnis svajonės link. Vėliau reikėjo išspręsti daug organizacinių klausimų, o pamačiusi, kad vienai viską išspręsti bus ganėtinai sunku, į pagalbą pasitelkė organizaciją, kuri padėjo sutvarkyti formalumus. Stojimui į Danijos aukštąją mokyklą reikiamus dokumentus Ieva pradėjo rinkti vos prasidėjus 12 klasės mokslo metams.
Ievai patinka aktyvus laisvalaikis: važinėtis dviračiu ir keliauti po įvairias Danijos vietas.
„Pateikiant aukštajai mokyklai dokumentus dėl galimybės studijuoti, reikėjo 10, 11 ir 12 klasės pirmojo pusmečio pažymių, taip pat kiekvieno dalyko išklausytų valandų skaičiaus. Stojant į Danijos universitetus ar koledžus labai didelę reikšmę turi motyvacijos laiškas, kuriam ir skyriau daugiausia dėmesio.
Taip pat reikėjo bent dviejų rekomendacinių laiškų iš mano mokytojų. Kai jau gavau atsakymą, jog esu sąlyginai priimta į koledžą, dar teko laukti pokalbio su aukštosios mokyklos atstove. Pokalbis taip pat labai svarbus, nes jo metu paaiškėja būsimo studento tikslai, norai ir ateities siekiai. Ir tik pokalbio pabaigoje buvau pasveikinta įstojusi į norimą specialybę. Šią akimirką pamenu iki šiol“, – pasakojo Ieva.
Tarptautinių pardavimų ir marketingo vadybos specialybę studijavusi Ieva teigė, kad vos atvykus į Daniją ją labai išgąsdino didelės kainos, taip pat buvo sunkus adaptacinis periodas svečioje šalyje.
Pradžioje – didžiulės investicijos
„Pati pradžia Danijoje sukėlė didelę įtampą dėl aplinkos pasikeitimo. Išvažiuodama jaučiausi užtikrinta savo anglų kalbos žiniomis (paskaitos vyksta tik anglų kalba), tačiau jau pirmąją savaitę supratau, kad dar turiu labai tobulinti šios kalbos įgūdžius. Ėmus bendraut su grupiokais iš kitų pasaulio šalių, mano anglų kalbos lūžis įvyko gana greitai.
Aš Lietuvoje palikau savo geriausius draugus, mylimą žmogų ir šeimą. Kadangi buvau viena kaip pirštas, tai kėlė didelį stresą. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad mano varomoji jėga tuo metu buvo nežinomybė, kuri ir skatino daug kuo domėtis, išmokti gyventi nepriklausomai. Po kurio laiko atsirado daugiau pažįstamų žmonių, pripratau prie aplinkos ir jau vis dažniau galvoje šmėsteldavo mintis, kad esu ten, kur noriu būti”, – prisiminimais dalinosi pašnekovė.
Taip pat Ieva prisimena, kad vos atvykus į Danija patyrė daug finansinių išlaidų. Pasak jos, nustebino faktas, kad didžioji dalis šios šalies universitetų ir koledžų neturi studentų bendrabučių, todėl teko nuomotis brangiai kainuojantį butą.
„Išlaidos būstui sudaro didžiąją išlaidų dalį. Laimė, kad radau draugų, kurie sutiko būstą nuomotis kartu. Pirmame kurse taip pat daug kainavo mokomoji literatūra, kurią reikia nusipirkti iš mokymo įstaigos. Visoms knygoms teko išleisti net apie 1500 litų“, – teigė Ieva.
Egzaminai vyksta du kart per metus
– Kaip sekėsi studijuoti? Papasakok apie mokslus plačiau.
– Patys mokslai sekėsi tikrai gerai. Stengiausi daug mokytis, nes suprantu, kad atvažiavau ne atostogauti. Ir nors paskaitas klausiau anglų kalba, tačiau neretai save „pagaudavau“ tikintis, kad dėstytojai kažką pasakys lietuviškai. Reikėjo išmokti ne tik kalbą, bet ir priimti informaciją ta kalba.
Kalbant apie studijas, turėjau tokias paskaitas kaip rinkodara ir vadyba, ekonomika, pardavimai, logistika, organizacija, lyderystė, metodai ir teorija, teisė ir pan. Taip pat dar turėjau pasirenkamąjį dalyką – verslininkystę. Egzaminai dažniausiai vykdavo kas pusę metų – semestrų pabaigoje. Pirmą pusmetį egzaminai vyksta raštu, o antrą pusmetį prasideda apie pusę valandos trunkantys egzaminai žodžiu (priklauso nuo specialybės). Pirmą kartą buvo tikrai baisu. Kaip ten bebūtų, danai taip pat stengias tobulinti savo švietimo sistemą, todėl kiekvienais metais būna nemažai pasikeitimų.
Šv. Kalėdas Ievai tekdavo sutikti ne su šeima Lietuvoje, bet su draugais Danijoje.
– Ar daug laiko trunka paskaitos ir visas mokymosi procesas?
– Paskaitos dažniausiai vyksta keturias dienas per savaitę. Kartais trunka iki pietų, o kai kada iki vakaro. Pasitaikydavo, kad metu mano paskaitų tvarkaraštis būdavo nepastovus, kiekvieną savaitę vis kas nors keisdavosi. Kartais būdavo ir pora laisvų dienų, deja, per jas nelabai gali ką nuveikti, nes reikia intensyviai ruoštis kitų dienų paskaitoms.
Keista, bet niekas nenusirašinėja
– Ar šioje aukštojoje mokykloje reikia perlaikyti neišlaikytus egzaminus?
– Skolų sistemos nėra. Seniau būdavo, jei studentas neišlaiko pirmo pusmečio egzaminų, jam leisdavo perlaikyt juos kartu su antro pusmečio egzaminais. Bet, kaip minėjau ankščiau, pasikeitimai vyksta. Neseniai buvo pranešta, jog neišlaikius egzaminų, juos bus galima perlaikyti tik po pusės metų.
– O ar Danijoje egzistuoja vadinamoji „šperų“ kultūra?
– Tikrai ne, nors prisiminus mokyklos laikus Lietuvoje, tai iš pradžių vertė stebėtis. Pirmais metais studentams laikant egzaminus leidžiama naudotis visais savo užrašais ir knygomis. Tačiau protingi dėstytojai žino, jog jei žmogus knygų neskaitė, nieko per paskaitas neužsirašinėjo, tai jis vargiai spės ką surast tose knygose. O kai egzaminas vyksta žodžiu, pagalbos jau niekur negali ieškoti.
– Gal studijų metu pasitaikė kokių kuriozinių situacijų, iš kurių ir dabar galėtum smagiai pasijuokti?
– Dažniausiai kuriozų pasitaikydavo su studentų vardais. Kadangi tarp mūsų buvo daug užsieniečių, kai kurių vardus dėstytojai ištardavo labai juokingai. Pati ne kartą esu buvus pavadinta Lieva, Aiva, Yva ir panašiai (juokiasi).
– Ar likai patenkinta studijų kokybe?
– Parodykite bent vieną viskuo patenkintą studentą (juokiasi). Vienais metais turėjome daug naujų studentų, kurie nebuvo gerai susipažinę su mokslų sistema. Todėl dėstytojai jų adaptacijai skyrė daug laiko, o senbuviams tai buvo gana nuobodu.
Taip pat ganėtinai erzino koledžo nauja taisyklė – dirbti grupėse, kurių sudėtį parenka dėstytojai. Kadangi pas mus labai daug studentų iš Kinijos, kiekviena grupė turėdavo bent po keletą jų. Bent jau mano koledže buvo vieša paslaptis, jog kinų anglų kalbos žinios yra ribotos, o ausį rėžia tarimas, todėl būtent tai labai apsunkindavo darbą grupėse. Bet vietoj to, kad nervinčiausi, nusprendžiau priimti tai kaip dar vieną studijų iššūkį.
Praktika vyko kaimyninėje Olandijoje
– Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Laisvalaikį leidžiu lygiai taip pat kaip ir kiti studentai, nepriklausomai ar jie studijuoja užsienyje, ar Lietuvoje. Susitinku su draugais, grupiokais, organizuojame vakarėlius, aplankome naujas ir įdomias vietas Danijoje.
Dviračiai Danijoje – neatsiejama gyvenimo dalis.
– Gal Danijoje jau teko dirbti?
– Deja, bet dirbti dar neteko. Merginoms yra ganėtinai sunku susirast darbą, kuris labai neturėtų įtakos mokymosi rezultatams. Tačiau įgavau darbo patirties, susijusios su specialybe, kai studijų programoje buvo privalomas praktikos laikotarpis. Praktiką atlikti buvau nuvykus į Olandijos sostinę Amsterdamą. Tai buvo nuostabi patirtis.
– Danija žinoma kaip šalis, kurioje labai aukštas pragyvenimo lygis, taip pat ir kainos. Kiek lėšų reikia mėnesiui, kad būtų galima pragyventi?
– Lėšų reikia daug, daugiausia būsto nuomai, kuri yra apie 3000 DKK (apie 1500 litų) per mėnesį. Žinoma, gyvenant keliems studentams suma sumažėja. Maistas taip pat brangesnis nei Lietuvoje, tad kartas nuo karto gaunu siuntinuką iš Lietuvos su maistu, kuris Danijoje yra žymiai brangesnis (pavyzdžiui mėsa, sūris ir t.t.).
– Ar po praleisto laiko Danijoje jau gali pasakyti, kad tai tavo svajonių šalis?
– Danija man patinka, tačiau savo ateities čia dar nematau. Labai sunku be danų kalbos kur nors įsitvirtinti, tiesa, kurį laiką ją mokiausi. Deja, sunkoka. Tačiau po studijų ieškosiu darbo. Kad ir kaip žiauriai nuskambėtų, bet po mokslų į Lietuvą grįžti nenorėčiau, nors niekada nesakau niekada.
Planuoju ateitį kurti kurioje nors angliakalbėje šalyje arba kažkodėl paskutiniu metu pradėjo žavėti mintis apie išvykimą į Vokietiją.
