Augustinas dar besimokydamas mokykloje žinojo, kad savo ateitį nori sieti su ekonomikos ir verslo studijomis. Tačiau nebuvo apsisprendęs ar rinktis studijas Lietuvos universitetuose, ar užsienyje. Interviu duodamas jaunuolis pasakojo, jis pasirinko tarpinį variantą – studijuoja užsienyje, bet arti namų.
Rinkosi atsižvelgdamas į rekomendacijas
A.Narkis įstojo į Stokholmo aukštąją mokyklą Rygoje (Stocholm School of Economics of Riga (SSE Riga)), kur studijuoja ekonomikos ir verslo specialybę (BSc in Economics and Business). Čia studijos trunka ne ketverius, kaip įprasta Lietuvoje, bet trejus metus.
„Kadangi seniai žinojau ką, bet ne kur noriu studijuoti, todėl pretendavau į vieną Lietuvos universitetą, taip pat užpildžiau paraiškas į keletą užsienio mokyklų.
Pasirinkau užsienį, šiuo atveju Latviją ir SSE Riga, nes ši mokykla yra stipriausia savo srityje Baltijos šalyse. Gerų atsiliepimų apie šią aukštąją mokyklą nepagailėjo ir jos absolventai. Ši aukštoji mokykla glaudžiai bendradarbiauja su verslo įmonėmis, todėl studentai gali atlikti praktikas ir baigę studijas ten pat įsidarbinti“, – pasakojo pašnekovas.
Studijų kokybę atspindi ir tai, kad praėjusiais metais SSE Riga tarp geriausių Europos verslo ir ekonomikos mokyklų buvo reitinguota 19 vietoje.
Augustinas teigė, kad nors ir nežino kur gyvenimas ir karjera nuves, tačiau tvirtino, jog ateityje norėtų gyventi ir dirbti tik Lietuvoje.
Gausi tarptautinė bendruomenė
Pasakodamas apie studijas, pašnekovas teigė, kad SSE Riga nėra didelė aukštoji mokykla – kiekvienais metais priima vos 120–125 naujus studentus, tarp kurių paprastai būna 30–40 lietuvių.
„Klaidinga buvo manyti, kad SSE šioje mokykloje studijuoja tik studentai iš Baltijos šalių. Atvykus teko maloniai nustebti, kadangi čia yra studentų iš Gruzijos, Rusijos, Vokietijos, Moldovos ir Baltarusijos. O pagal mainų programas į Rygą atvykstančių studentų galima sutikti iš pakankamai tolimų šalių: JAV, Turkijos, Portugalijos, Kazachstano, Ispanijos, Italijos ir kitų. Tai yra didelis pliusas ne tik mokyklai, bet ir studentams, kadangi tai leidžia formuotis plačiam jauno žmogaus požiūriui į daugelį dalykų, kurie neabejotinai pravers ateityje“, – apie SSE Riga tarptautinę bendruomenę pasakojo Augustinas.
Anot pašnekovo, SSE Riga studentai trečio kurso pirmame pusmetyje taip pat turi galimybę pagal tarptautinę ERASMUS programą išvykti mokytis į egzotiškas ir puikią aukštojo mokslo sistemą turinčias šalis. Šiais metais į užsienį įgyti naujos patirties išvažiavo 40 studentų.
Už mokslą reikia mokėti
– Augustinai, kaip vyko stojimo procedūra?
– Stojimas susidėjo iš trijų etapų. Pirmiausia, iki balandžio pradžios reikėjo užpildyti internetinę paraišką, į kurią reikėjo įkelti dvyliktos klasės pirmojo pusmečio pažymių įrašą ir paso arba identifikacinės kortelės kopiją, taip pat parašyti motyvacijos laišką. Beje, pastarąjį darbą reikia atlikti labai atsakingai, nes aukštoji mokykla nori rasti studentus, turinčius kuo didesnę motyvaciją.
Kitas etapas vyko Rygoje, kur reikėjo rašyti testą, susidedantį iš matematikos, anglų kalbos ir logikos. Dar po kelių savaičių gavau atsakymą, jog esu kviečiamas į interviu, kuris vyko Vilniuje. Praėjus dar kelioms savaitėms po pokalbio, galiausiai gavau galutinį atsakymą, kad esu kviečiamas studijuoti. Tai buvo viena laimingiausių dienų gyvenime, nes lengva įstoti tikrai nebuvo.
– Ar reikia mokėti už studijas?
– Taip, mokslas Stokholmo aukštojoje mokykloje yra mokamas, tačiau visi gali pretenduoti į stipendiją, kuri padengia vienų metų studijų kainą. Šiais metais dvi lietuvės gavo pusę finansavimo ir dvi – pilną.
Tiesa, studijos nėra pigios ir siekia 3500 eurų. Taip pat maloniai nustebino, kad studentai neturi pirkti brangiai kainuojančių vadovėlių, juos skolina pati mokykla. Egzaminų perlaikymas taip pat nemokamas.
Nėra egzaminų sesijos
– Kaip pirmaisiais mėnesiais sekėsi mokytis?
– Pirmi mėnesiai tikrai nepriminė lengvo pasivaikščiojimo. Paskaitos prasidėdavo 8 valandą ir baigdavosi 17 valandą. Mokėmės matematiką, anglų kalbą, prasidėjo Laboratory of Entrepreneurship kursas, kurio metu kūrėme trumpalaikę kompaniją, o dabar stengiamės vystyti naujas verslo idėjas. Visko buvo labai daug, bet kiekvienas dalykas labai įdomus.
Kiekvieną savaitę lankydavosi svečiai lektoriai iš įvairių verslo sričių. Išgirdome įkvepiančių ir pamokančių istorijų. Vėliau tempas truputį atlėgo. Antrakursiai sako, kad sunkiausios yra savaitės pirmais metais, lyg išbandymo periodas pirmakursiams. Dabar daugiau laiko praleidžiu mokydamasis savarankiškai.
– Ką gali papasakoti apie čia vykstančius egzaminus?
– Atskiros egzaminų sesijos, kaip įprasta Lietuvoje, čia nėra. Egzaminai laikomi išklausus kiekvieno dalyko kursą. Manau, kad tai daug patogesnė sistema studentui, nereikia vienu metu galvos apkrauti keliais dalykais.
Kalbant apie pačius egzaminus, buvome iš karto įspėti, kad universitetas netoleruoja nusirašinėjimo ir plagijavimo. Jeigu studentas pažeidžia taisykles, gali būti pašalintas iš universiteto be teisės kada nors sugrįžti.
Jei egzaminas iš pirmo karto neišlaikomas, jį galima perlaikyti galima kitu metu. Tačiau tai galima daryti tik du kartus.
Laisvalaikiui ne visada lieka laiko
– Ar studentai turi galimybes dirbti?
– Pirmo kurso studentai nedirba, tačiau antrakursiai neretai yra kviečiami dirbti į kompanijas, kuriose vasarą atlieka praktiką. Taip pat SSE Riga studentai po kiekvienų mokslo metų turi atlikti 4–6 savaičių praktiką pasirinktoje kompanijoje.
Manau puiku, jog mokykla skatina studentus vasara šiek tiek padirbėti, įgauti patirties, praplėsti pažinčių ratą, galbūt net susipažinti su būsimais darbdaviais. Juk daugelis jų pageidauja studentų, turinčių bent keleto mėnesių darbo patirtį.
– Ar daug pinigų reikia skirti pragyvenimui Latvijoje?
– Daugiausia išlaidų tenka skirti būsto nuomai ir maistui. Dar kažkiek lėšų tenka skirti telefono sąskaitos papildymams, viešajam transportui ir smulkioms pramogoms. Nors daugeliu atžvilgių kainos Latvijoje tokios pat kaip ir Lietuvoje, tad iš esmės didelio skirtumo nėra.
– Ar universitetas siūlo kokių laisvalaikio pramogų, užsiėmimų?
– Kiekvienais metais pirmakursiai yra kviečiami dalyvauti dešimties organizacijų veikloje, prisidėti rengiant verslo varžybas, konkursus „Junior Peak Time“, „Peak Time“. Jie yra rengiami pačių mokyklos studentų.
Taip pat organizuojame karjeros dienas „Days of Oportunities“, kuriose studentai gali rasti vietas vasaros praktikai. Taigi, veiklos ir galimybių daugiau, nei valandų paroje: galima dainuoti chore, dalyvauti debatuose, mokytis kalbų ir t.t. Dar su draugais einame žaisti futbolą ir tinklinį į netoliese esantį Rygos olimpinį sporto kompleksą.
– Kokiu keliu planuoji pasukti po studijų?
– Dar tiksliai nežinau, bet mąstau apie keletą variantų. Jei nuspręsiu likti Rygoje, čia sieksiu magistro diplomo. Tačiau idealiausias variantas būtų po studijų rasti darbą Lietuvoje ir per keletą metų suprasti, kuria linkme norėčiau tobulėti.
