Tuo metu kai Gerda davė interviu žurnalui „Kur stoti užsienyje“, ji gyveno Olandijos sostinėje Amsterdame, kur antrus metus studijavo ekonomikos studijas viename geriausių šios šalies universitetų.
Kai mergina rinkosi galimų studijų užsienyje vietas, didžiausią dėmesį ji skyrė Olandijai dėl prieinamų studijų kainų ir galimybių rinktis iš gausaus studijų programų anglų kalba. Apie universitetus informacijos mergina ieškojo internete, be to daug bendravo su jau Olandijoje studijuojančiais tėvynainiais.
„Tikslą studijuoti užsienyje turėjau dar besimokydama paskutinėse mokyklos klasėse. Tai nebuvo staigus sprendimas. Baigusi mokyklą iš karto norėjau būti kiek įmanoma savarankiška, pamatyti pasaulį, praturtinti gyvenimą naujais įspūdžiais ir įgyti gerai vertinamą išsilavinimą. O kadangi esu vilnietė, man grėsė studijuoti viename iš sostinės universitetų ir gyventi tėvų namuose. Kažkaip ši mintis nežavėjo“, – šypsodamasi pasakojo Gerda.
Nebuvo užtikrinta savo galimybėmis
Surinkusi visą įmanomą informaciją apie studijas Olandijoje, mergina galiausiai su savo planais supažindino ir tėvus, kurie, anot pašnekovės, iš pradžių nebuvo sužavėti jos pasirinkimu. Tačiau pradėjus diskutuoti apie perspektyvas, apie ganėtinai nedaug kainuojantį mokslą Olandijoje, greitai tėvų nuomonė pasikeitė.
„Tačiau vėliau susidūriau su vidine dilema. Bandžiau spręsti ar bandyti stoti į Olandijos koledžus, ar iš karto bandyti laimę ir pretenduoti į vietas universitetuose. Nebuvau tikra, kad su turimais pažymiais turiu galimybių įstoti. Todėl norėjau sužinoti bent apytikslius reikalavimus.
Tad vėl per pažįstamus teko ieškoti Olandijos universitetuose studijuojančių lietuvių, nes aš pažinojau tik besimokančius koledžuose.
Galiausiai suradau šioje šalyje gyvenantį vaikiną, kuris prieš dvejus metus buvo baigęs būtent Amsterdamo universitetą, todėl iš jo gavau ne tik visą reikiamą informaciją, bet ir daug naudingų patarimų. Tačiau geriausia naujiena buvo išgirsti, kad su turimais pažymiais aš turiu visas galimybes pretenduoti į geriausius Olandijos universitetus. Beliko tik baigti mokyklą“, – prisiminimais dalinosi mergina.
Pasirinko „aukso viduriuką“
Tačiau rūpintis būsimomis studijomis Olandijoje Gerda pradėjo žymiai anksčiau – vos pradėjusi mokytis dvyliktoje klasėje. Ji taip pat elektroniniais laiškais bendravo su kelių universitetų atstovais, domėjosi studijų programomis, kol galiausiai priėmė sprendimą stoti tik į Amsterdamo universitetą.
„Kadangi nuo pat pradinių klasių gerai sekėsi matematika, visada svajojau studijuoti ekonomiką. Nors tėvai mane bandė įtikinti stoti į mediciną, tačiau turėjau bėdą – vidutiniškai sekėsi gamtos mokslai. Nors tai nepavadinčiau jokia bėda, kadangi save mačiau studijuojančią būtent ekonomiką. O medicina buvo ne mano, bet tėvų noras.
Sprendimas pasirinkti vienintelį universitetą taip pat nebuvo atsitiktinis, nors ir buvo rizikingas. Akylai išstudijavusi Amsterdamo universiteto ekonomikos studijų programą supratau, kad ten rasiu viską: stiprias akademines studijas, geras galimybes atlikti praktikas tarptautinėse kompanijose ir visas galimybes išvykti tobulinti žinias į kitas šalis pagal studentų mainų programas. Savo patirtimi ir pačiais geriausiais įspūdžiais taip pat noriai dalinosi Olandijoje surastas pažįstamas, kuris ir padėjo apsispręsti“, – teigė Gerda.
TOEFL egzaminui reikia ruoštis
Anot pašnekovės, norint laiku pateikti visus reikiamus stojimo dokumentus universitetui, tuo reikėtų pradėti rūpintis iš karto po Naujųjų metų, nes dauguma Olandijos aukštųjų mokyklų priėmimą pradeda vykdyti balandžio-gegužės mėnesiais.
„Tiesa, galvojau, kad visi formalumai užtruks ilgiau, tačiau kai iš universiteto gavau reikalavimų sąrašą, paaiškėjo, kad viską padaryti suspėsiu labai greitai. Norintieji studijuoti ateityje turėtų žinoti, kad nors ir nežymiai, bet beveik kasmet stojimo reikalavimai keičiasi. Todėl nereikėtų naudotis ankstesnių metų patirtimi.
Beje, kalbant apie stojimą, sunkiausia buvo laikyti TOEFL egzaminą. Prieš jį tikrai galvojau, kad išlaikysiu nesunkiai, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, šis egzaminas buvo kelis kartus sunkesnis už anglų kalbos valstybinį egzaminą. Todėl jam būtina tikrai gerai pasiruošti“, – pasakojo mergina.
– Gerda, kokie pirmieji įspūdžiai buvo tik atvykus į Olandiją?
– Į universitetą turėjau atvykti likus porai savaičių iki studijų pradžios, tačiau vėlavau, nes su šeima buvome išvykę į kelionę. Jau vien todėl jaučiau stresą. Tačiau vos įėjus į universitetą pasitiko nežinomybė ir daug nesuprantama kalba šnekančių žmonių. Būtent tada ir pasijutau tikrame užsienyje (šypsosi).
Labai baiminausi, kad galiu nesurasti gyvenamosios vietos, tačiau viskas išsisprendė susipažinus su keliomis grupiokėmis iš Italijos ir Belgijos, kurios nuomojo butą ir kaip tik turėjo laisvą kambarį. Būstu taip pat reikėtų pasirūpinti iš anksto, nes studentų apgyvendinimas – viena opiausių Amsterdamo problemų. O man šiuo klausimu tiesiog pasisekė.
Tenka mokytis namuose
– Kaip sekėsi prisitaikyti prie Olandiškos mokymo sistemos?
– Kadangi vėlavau atvykti, adaptacijai daug laiko neturėjau. Iš karto teko eiti į paskaitas ir kibti į mokslus. Pradžioje, kiek pamenu, būdavo po dvi paskaitas per dieną, tačiau nustebino tai, kad daugiausia mokytis tekdavo namuose.
Paaiškėjo, kad anglų kalba vykstančiose paskaitose mokymosi temos tik apžvelgiamos, o gilintis tenka savarankiškai. Kol iki galo nepripratau prie tokios sistemos, namuose tekdavo mokytis po 6–7 valandas. Vėliau tapo lengviau.
Nors Lietuvoje nestudijavau, bet kiek esu girdėjusi, skirtumai tarp mūsų ir Olandijos švietimo sistemos yra didžiuliai. Čia didžiulis dėmesys skiriamas studentų savarankiškumo ugdymui, todėl per viską paskaitų ciklą dėstytojai net nesupažindina su būsimojo egzamino temomis ar reikalavimais. Viskas priklauso nuo studento žingeidumo.
– Papasakok plačiau apie paskaitų vedimo sistemą.
– Amsterdamo universitete paskaitos vyksta nedidelėse grupėse po 10–15 žmonių. Kiekvienoje auditorijoje yra po vaizdo projektorių, tad dažnai dėstytojai naudoja nešiojamą kompiuterį su paruoštais paskaitų konspektais.
Mane maloniai nustebino tai, kad buvo galima pasirinkti tam tikrų kursų programas kituose universitetuose, kurios padeda ne tik tobulėti, bet suteikia galimybes įdomiai studijuoti.
Keitimasis informacija tarp universiteto dėstytojų, administracijos ir studentų organizuojamas centralizuotai – per universiteto vidinę kompiuterinę sistemą, kuri pasiekiama naudojant studento ID ir slaptažodį. Tad studijų organizavimas ir techninė kokybė yra puikūs.
Olandai – dideli individualistai
– Daug laiko skiri studijoms. Ar lieka laiko laisvalaikiui?
– Nuo pirmadienio iki penktadienio paprastai laiką skiriu tik studijoms, o savaitgalį ilsiuosi: nueinu su studentais į barą, skiriu laiko kito pobūdžio knygoms ar galų gale aplankau vieną iš gausybės Amsterdamo muziejų.
Nors dėl bendravimo problemų neturiu, daugiausia bendrauju su kitais studentais iš užsienio, o ne su kurso draugais, tarp kurių daugiausia yra olandų. Bendravimas su vietiniais studentais nėra toks entuziastingas. Ir ne tik todėl, kad olandai yra dideli individualistai, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip pasipūtimas, tačiau ir dėl kalbos, ir vietinės kultūros subtilybių barjero.
Amsterdamo universitete vyksta daug studentų atstovybės renginių (organizuojamos kelionės, vakarėliai, įvairių žaidimų vakarai) užsienio studentams, tad mėgstantys bendrauti žmonės neturėtų likti nusivylę.
– Žinoma, kad Olandijoje viskas labai brangu. Kiek pinigų išleidi pragyvenimui per mėnesį?
– Pragyvenimo kaštai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, tačiau minimumas yra maždaug 500 eurų. Žmonės, mėgstantys kavines, kino teatrus ar aktyvų gyvenimą, gali tikėtis išleisti apie 700–800 eurų. O darbą susirasti, nemokant olandiškai, čia nėra paprasta.
– Gyvenimas ir studijos Nyderlanduose tau paliko didžiulį įspūdį. Gal planuoji pasilikti šioje šalyje ar grįši į Lietuvą?
– Kaip ir bet kur užsienyje, geriausia galimybė pažinti tos šalies žmones ir kultūrą yra kalba. Deja, dar neišmokau olandiškai, o viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, jog absoliučiai visi čia šneka angliškai, tad dar negalėčiau teigti, jog įsiliejau į gyvenimą.
Tačiau po studijų planuoju pasilikti čia vienerius metus. Norėčiau padirbėti vienoje iš daugelio čia esančių tarptautinių kompanijų, išmokti olandiškai, daugiau pakeliauti po Olandiją ir išties pažinti šią šalį. Taip pat norėčiau pamatyti ir kitus kraštus.
O požiūris į Lietuvą nepasikeitė. Tai – mano tėvynė, tad ankščiau ar vėliau grįšiu čia gyventi ir dirbti, tačiau kol jaunas, manau, turiu išnaudoti gyvenimo teikiamus šansus. Bet studijuoti užsienyje verta.
Baigtas interviu ciklas iš žurnalo „Kur stoti užsienyje“
