Švedijoje turėjau keletą pažįstamų ir ne kartą buvau ten buvusi, todėl jaučiausi saugiai, bet vis dėlto nežinojau ką darysiu nuvykusi. Išvykau turėdama tikslą studijuoti. Prieš išvažiuodama pateikiau dokumentus studijuoti švedų kalbą. Tai vienerių metų kursas Lundo universitete.
Įstojau. Gruodį išlaikiau švedų kalbos egzaminą ir gavau kalbos kvalifikaciją studijuoti bakalaurą švediškai. Dabar esu psichologijos studentė – dar beveik 5 studijų metai prieš akis. Tad galiu pasidalinti naudinga informacija, sunkumais ir kodėl nesigailiu savo pasirinkimu.
Stojimų datos
Švedų kalbos ir psichologijos studijas pradėjau pavasario semestre sausio pabaigoje.
Stojimas Švedijoje vyksta du kartus per metus – į rudens ir pavasario semestrus. Pavasarį studijų programų pasirinkimas gerokai mažesnis nei rudens semestrą. Norint pradėti studijuoti rudenį, prašymą reikėtų užpildyti nuo gruodžio 1 iki sausio 15 d., o dokumentus pristatyti suteikiamas kiek ilgesnis laikas. Kovo mėnesį gaunamas atsakymas.
Pavasario semestrui prašymas pildomas nuo liepos 1 iki rugpjūčio 15 d., atsakymas gaunamas spalio mėnesį. Susidomėjusiems daugiau informacijos: www.universityadmissions.se. Tai taip pat puslapis, kuriame pildomas prašymas studijuoti.
Norėčiau pridurti, kad anglų kalbos lygis nuolat keliamas. Dabar, norint nors studijuoti švedų kalba, reikalingas anglų kalbos C1 lygis. Jį galima įrodyti IELTS testu.
Įstojimas ir gyvenamosios vietos paieškos
Kai įstojau pamažu kūriau planą – pirma kalba, tada profesija. Kol laukiau universiteto atsakymo, teko padirbėti ir nors buvau daug kartų perspėta, kad pajutusi pinigų skonį, mano mokslo intencija su kuria atvažiavau dings, tačiau nieko panašaus nenutiko.
Priešingai, buvau dar labiau motyvuota mokytis. Spalio mėnesį pagaliau gavau atsakymą, jog aš jau būsima studentė. Teko pradėti ruoštis.
Rasti gyvenamą vietą turbūt Švedijoje sunkiausia. Lunde gyventojų yra apie 82 tūkst., iš kurių – 42 tūkst. Lundo universiteto studentai. Nors Lundo universitetas turi daugybe jam priklausančių bendrabučių, yra begalę žmonių, laukiančių net keletą metų savo eilės norėdami gauti bendrabutį. Sužinojau, jog tarptautiniai studentai vis dėlto turi šiokią tokią pirmenybę.
Kai įstojau, gavau pakankamai anksti laišką kaip pateikti prašymą bendrabučiui su išsamiomis instrukcijomis. Įstojusiems mano patarimas būtų – visada sekti siunčiamą informaciją. Pats universitetas bando pasirūpinti, kad studentas būtų kuo daugiau informuotas.
Kontraktas pasirašomas internetu. Jog gavau bendrabutį, sužinojau prieš beveik pusantro mėnesio iki mokslų pradžios. Didžiausia kompanija, kuri yra atsakinga už bendrabučius Lunde, vadinasi AF Bostader, todėl jei norėtumėte dar išsamesnės informacijos, galima ją rasti jų tinklapyje www.afb.se.
Nuoma, pragyvenimas, pašalpa
Nors Švedijoje aukštasis mokslas Europos Sąjungos piliečiams nemokamas, pragyvenimas gana brangus. Švedijos mokesčių ofisas Skatteverket yra apskaičiavęs, jog studentui pragyventi mėnesiui maždaug reikėtų 730 eurų, nors manau, kad suma gerokai padauginta.
Pigiausia nuoma už vieną privatų kambarį su privačia vonia svyruoja apie 300 eurų. Norint turėti kambarį su virtuve – kaina gerokai kyla. Bendrabučiai visi labai aukštos kokybės, todėl kai pirmą kartą pamačiau savo gyvenamąją vietą, buvau tikrai nustebusi.
Viename koridoriuje gyvename 13 žmonių ir dalinamės didele virtuve, kurioje kiekvienas turime savo šaldytuvo, šaldiklio, maisto lentyną. Kad dingtų maistas, nėra dar to pasitaikę.
Bendrabučio kambarys
Visi Švedijos studentai gauna mėnesinę studento pašalpą, kuri siekia 280 eurų. Kad Europos Sąjungos pilietis gautų pašalpą, tam reikalinga atitikti tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, europietis turi teisę į studento pašalpą, jei studentas turi vaiką su švedu arba jei europietis dvejus metus pragyveno užsiregistravę kaip sugyventiniai su švedu.
Kodėl būtent Lund?
Žinojau, jog Lund universitetas net tik labai gerai vertinamas Švedijoje, bet ir yra gana žinomas pasaulyje, išrinktas tarp šimto geriausių universitetų. Universitetas siūlo apie 2000 įvairių kursų, vienas iš jų ir buvo Study Abroad, kurį aš studijavau.
Po jo seka kalbos egzaminas, suteikiantis kvalifikaciją studijuoti švedų kalba. Egzaminas vadinasi TISUS, panašus kaip IELTS, tik švedų kalba. Jis ganėtinai brangus, bet studijuojant švedų kalbą Lund universitete suteikiama galimybė laikyti jį nemokamai.
Jei atvirai, niekada netikėjau kad kalbą per metus galima išmokti nuo 0 iki C1 lygio, bet tai įmanoma. Nežmoniškas tempas, daug savarankiško darbo, žaismingos, praktiškos paskaitos. Be abejo, motyvacija ir noras yra didžiausi faktoriai, kurie nulemia kalbos išmokimo laiką.
Be kursų, Lundas taip pat siūlo 276 studijų programas, iš kurių tik 5 bakalauro programos angliškai. Magistro programų anglų kalba yra labai daug. Jei vis dėlto yra planai po studijų pasilikti Švedijoje, rekomenduočiau pirma išmokti kalbą, o tada studijuoti švediškai. Tai gerokai, padidina galimybes iš karto po studijų įsidarbinti.
Nepaisant to, vis daugiau studentų bando ieškotis vasaros darbo, kuris vertintų studijuojamą dalyką. Medicinos studentai gauna vasaros darbą ligoninėje kaip slaugytojai. Inžinierių studentai dirba įvairiose kompanijose. Todėl mokant kalbą, galimybės susirasti vasaros darbą, susijusį su specialybe, yra gerokai didesnės.
Sunkiausia įstoti į architektūrą, mediciną, teisę, psichologiją, ekonomiką
Kaip jau rašiau, dabar aš jau pirmo kurso psichologijos studentė. Esu viena užsienietė tarp 41 švedų. Taip, mūsų ganėtinai mažai, todėl, kad penkerių metų programa, kainuoja nežmoniškai daug pinigų, todėl ir konkursas yra beprotiškai didelis.
Norint patekti į psichologijos, architekto, teisės, ekonomisto studijų programas, reikalingas beveik maksimalus stojimo balas. Egzaminai, laikyti Lietuvoje, jokios reikšmės čia neturėjo.
Mano stojimo balas buvo skaičiuojamas iš pažymių atestate. Iš Lietuvos atsivežtas vidurkis buvo 9,7 kuris vos man leido patekti į programą. Į inžinieriaus programą patekti yra lengviau, bet įstoti į Lund universitetą – metinis pažymių vidurkis turėtų būti gana aukštokas.
Studijų metodai, literatūra ir dėstytojai, atsidavę savo darbui
Švedijoje labai didelis dėmesys skiriamas grupės darbui. Tiek studijuodama kalbą, tiek psichologiją, turėjau labai daug grupinių darbų. Taip pat labai populiaru, kad po prezentacijos suteikiama tiek teigiama, tiek neigiama feedback, todėl nuolat žinoma, kur galima dar labiau patobulėti. Be to, dar nė karto per tuos metus nebuvau nuobodžioje paskaitoje, dėstytojai tikrai atsidavę savo darbui.
Visi egzaminai ir darbai yra anonimiški, kad būtų išvengiama simpatijų, antipatijų. Universitete taip pat galima gauti kiekvienam asmeniškai skirtą mentorių, jei sekasi truputį sunkiau. Mentorius dažniausiai būna geras studentas, studijuojantis tą pačią programą.
Taip pat universitete nuolat dirba studijų patarėjai, į kuriuos bet kada galima kreiptis ir rasti gerą sprendimo būdą, jei kažkas sunkiau. Pati buvau vieną kartą užsisakius studijų patarėją, kai dar nebuvau studentė. Tai profesionalai, kurie atsako į visus galimus klausimus, pataria. Su jais pokalbį galima turėti ir su Skype programos pagalba. Daugiau informacijos apie tai www.lu.se.
Vertinimo sistema skiriasi, priklausomai nuo fakulteto. Pavyzdžiui, inžinierių fakultetas turi vertinimo skalę nuo 1 iki 5. Kai mokiausi švedų kalbą vertinimo sistema buvo nuo A iki F. Gydytojai, psichologai turi vertinimo sistemą tik išlaikyta arba ne.
Pasiteiravus, kodėl tokia sistema, atsakoma, jog pažymys nepasako, koks geras gydytojas ar psichologas tapsi. Taip pat daug mokinantis, ir gaunant ne maksimumą, prarandama motyvacija.
Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas. Taip pat yra galimybė, atsiskaityti visus neišlaikytus egzaminus rugpjūčio gale. Egzaminai, priklausomai nuo fakulteto, būna skirtingai, dažniausiai beveik kiekvieną mėnesį, kad būtų išvengta panikos semestro gale.
Didžioji dalis literatūros yra angliškai, ypač būsimiems gydytojams. Taip pat psichologijos programoje knygų yra daugiau angliškai nei švediškai. Kurso knygą galima pasiskolinti bibliotekoje dviems savaitėms, jų skaičių ribotas, bet galima knygas pirkti ir iš ankstesnių studentų. Pirkti naujas knygas labai brangu.
Linksmos ištraukos iš paskaitų gyvenimo
Vieną kartą atėjome į dviejų valandų paskaitą, kurią turėjo vesti ką tik naujai „iškeptas“ psichologas. Paskaita buvo apie terapiją, kuri skiriama žmonėms, kurie per daug naivūs ir nemoka pasakyti ne. Po dviejų valandų klausymosi ir karts nuo karto užsirašymo, pasirodė, kad viskas buvo išgalvota, tariamas psichologas dar tik studentas, terapija neegzistuoja, o paskaitos tikslas parodyti, kad turėtumėme likti kritiški į visą informaciją, kurią gauname, nesvarbu ar tai žurnalas, ar universitetas.
Kita paskaita. Dėstytojas kiekvienam išalino po saldainių pakelį, paprašė susiporuoti, išsižioti ir vienas kitam bandyti įmesti saldainį į atvirą burną. Buvo nežmoniškai linksma. Paskaitos tikslas parodyti, jog negalime sukurti protingų dalykų, nekvailiodami.
Kartą dviem dienomis išvažiavome su vienu mokytoju į universitetui priklausančią sodybą, kurioje mokėmės praktiškai dirbti grupėje. Kiekviena grupė turėjo po užduotį: viena pagaminti pusryčius, kita buvo atsakinga už apgyvendinimą. Taip pat buvo labai linksma.
Pirmasis praktinis momentas psichologijos programoje buvo po pirmojo mėnesio ir vadinosi pokalbio treniruotė. Buvome filmuojami ir įrašomi, vėliau patys stebėjome, gavome komentarų, kur galėjome įsiklausyti labiau. Dirbome mažose grupėse apie 8 žmonės. Juokėmės nežmoniškai daug, pamatę, kiek daug informacijos negirdime. Taigi, iš tikrųjų universitetas stengiasi, kad būtų kuo daugiau naudingų, linksmų ir tuo pačiu praktinių momentų.
Naktinis gyvenimas
Lundas žinomas studentų miestas ir pilnas tradicijų. Taip pat turi daug Tautų, turbūt lietuviškai pavadinčiau studentų organizacijos. Jos yra visiškai studentų valdžioje, tautos turi savo naktinius klubus, taip pat tautose galima pavalgyti, organizuojami įvairus renginiai.
Čia labai populiari tradicija |sittning| – ten visi studentai dažniausiai kažkurioje tautoje, užsisako vakarienę, dažniausiai nusistato ir specialų aprangos kodą. Atėjusiųjų laukia prabangiai paruoštas stalas, pirma laukia pirmas patiekalas, beje, viskas gaminama studentų, barmenai taip pat studentai, savanoriai.
Maistas pagamintas labai profesionaliai, aptarnavimas taip pat profesionalus. Valgant dainuojamos su profesija susijusios dainos, kiekviena studijų programa turi savo dainas. Dainynu būna pasirūpinta iš karto. Trumpai sakant, priklausysi kokiai tautai niekada nesijausi vienišas.
Pagrindinė transporto priemonė tiek į vakarėlį, tiek į paskaitas – dviratis.
Sunkumai
Studijuojant tenka nuolat grumtis su baimės jausmu. Karts nuo karto pažiūriu motyvacinių įrašų, kartais paskaitau ir Biblijos ištraukas, kad nepritrūkti jėgų susiduriant su sunkumais.
Pristatant ką nors švediškai, ar norit paklausti klausimo, vis dar yra sunkoka, bet ne dėl žodžių nežinojimo, bet dėl gėdijimosi, kad paklausiu su klaidomis. Taip pat diskutuoti ypač sunku, kai mokytojas, kuris klausosi, nežino, jog švedų kalba, vis dėlto, ne mano gimtoji. Jaučiuosi žymiai geriau, informuodama juos iš anksto, apie tai ir atsakydama į jiems kylančius klausimus. Dažniausiai susilaukiu pagyrimų ir paskatinimų.
Kaip jau minėjau, labai daug literatūros yra anglų kalba, o egzamino klausimai būna parašyti švediškai, todėl kartais sunku šokinėti nuo vienos kalbos prie kitos – juk nė viena iš jų nėra mano gimtoji. Kartais juokauju sakydama, kad penkeri metai psichologijos studijų programoje, greičiau mane padarys vertėja nei psichologe.
Ar beveik prieš dvejus metus pasirinkau teisingą kelią?
Manau, jog taip. Nors kelias ganėtinai sunkus – džiaugiuosi savo sprendimu.
Jau gavau nežmoniškai daug dalykų: mano požiūris gerokai pasikeitė, išmokau dar vieną kalbą, pradėjau labiau vertinti savo gyvenimą nuo tada, kai susitikau studentų iš gana vargingų šalių, ar šalių, kuriuose vyksta konfliktai, pavyzdžiui Palestina.
Taip pat Švedija turbūt viena iš plačias pažiūras turinti valstybė, taip, kad nieko kito nelieka, kaip plačiai į viską žiūrėti.
Baigdama straipsnį, norėčiau palinkėti būsimiems studentams kovoti su savo baimėmis ir protingai klausyti širdies.
Patarimais dalijosi Rūta Girdvainytė
