Didžiausiais motyvas, paskatinęs studijuoti užsienyje - noras pamatyti pasaulio ir pažinti naujas kultūras. Kuo daugiau šalių pamatai, tuo pasaulis netoks didelis atrodo. Taip pat norėjau išbandyti savo jėgas, išmokti gyventi viena ir nuo nieko nepriklausoma. Studijuodama Vilniuje, gyvenau su tėvais, todėl taip ir neteko pažinti to „tikrojo“ studentiško gyvenimo.
Vardas: Ingrida
Pavardė: Lukošiūtė
Universitetas: Helsinki University of Technology
Šalis: Suomija
Pagrindinės studijos (major): Statybos Vadyba ir Ekonomika (Construction Economics and Management)
Papildomos studijos (minor): Tarptautinis Statybos Verslas (International Construction Business)
Kur studijuoti, iš esmės nesirinkau. Nebuvo labai svarbu, svarbiausia man tada buvo pabėgti iš Lietuvos. Ką tik buvau grįžusi iš Olandijos, ten šešis mėnesius buvau pagal studentų mainų programą.
Apie būsimą universitetą sužinojau iš savo brolio, jis ten mokėsi. Studijų programą pasirinkau pagal savo bakalauro laipsnį. Visą informaciją susiradau universiteto interneto svetainėje, ten viskas kuo puikiausiai išaiškinta. Prieš pasirenkant studijas, konsultavausi su būsimos katedros vedėju, visiems stojantiems tą ir rekomenduočiau padaryti.
Svarbiausia ieškoti kontaktų iš anksto
Stojamųjų nelaikiau, nes stojau kaip “guest” student. Guest student - studentas, mokęsis kitame universitete, norintis papildyti savo studijas kito universiteto kursais. Guest student gali būti nuo vieno iki dviejų semestrų ir kursai turi būti susijusiję su ankstesnėmis studijomis.
Svarbiausiais darbas - išversti mano bakalauro diplomą ir patvirtinti užsienio ministerijoje (jeigu tiksliai pamenu). TOEFL (taškai 580/237 ir daugiau), Cambridge Language Certificate (Proficiency arba Advanced) (balas „C” arba daugiau) arba IELTS (taškai 5.5 ir daugiau) yra privalomas, bet man jo laikyti nereikėjo, nes Lietuvoje bakalauro studijas baigiau anglų kalba. Visus reikiamus dokumentus prieš pateikdama parodžiau savo būsimam profesoriui ir pridaviau.
Sunku nebuvo, tik truputėlį pavėlavau bakalaurą ministerijai patvirtinti priduoti – už skubą reikėjo brangiau mokėti. Jei kas ruošiasi studijuoti, patariu jau prieš metus pradėti domėtis, kur nori stoti ir ką studijuot, bandyti užmegzti kontaktus su reikiamais asmenimis - tada ir problemų stojant beveik nelieka.
Valstybinių egzaminų čia nėra, tik universiteto stojamieji, kurių man nereikėjo laikyti, bet paprastai visi laiko matematikos egzaminą ir vieną pasirinktinai (fizikos arba chemijos). Gali būti ir papildomų egzaminų, priklauso nuo fakulteto, į kurį nori patekti.
Apibendrinant - įstoti lengva. Minčių, kad nepasiseks - nebuvo.
Dokumentus buvau pridavusi kovo mėnesį, o pakvietimą studijuoti gavau birželio pabaigoje. Tėvai labai apsidžiaugė, taip pat ir draugai. Tik ir laukiau tos minutės, kai išvyksiu studijuot.
Mokslas nemokamas
Tiksliai nepamenu, kiek teoriškai kainuoja vieno semestro studijos – kaip minėjau, stojau kaip guest student ir man reikėjo susimokėti už 1 metus. Semestro kaina apie 420,47 eurų, kuri svyruoja priklausomai nuo fakulteto. O šiaip, tai mokslas Suomijoje nemokamas.
Naujai atvykusiais rūpinasi suomių studentai
Tik atvykus, manimi pradėjo rūpintis užsieniečiams skirti suomių studentai (tutors). Jie supažindina su universiteto reikalavimais, studijų programoms, laisvalaikiu ir pan. Taip pat vyksta įvadiniai kursai (1 savaitė), kur supažindina su universitetu, studentų gyvenimu, kultūrų skirtumu ir pačia šalimi.
Paskaitos prasideda nuo rugsėjo 12 d.. Prieš tai vyksta visokie renginiai pirmakursiams.
Paskaitas pasirenki pats
Suomijoje, kitaip nei Lietuvoje, paskaitas pasirenki pats, ką ir kaip nori studijuot. Aišku, yra privalomi dalykai, kuriuos būtinai turi išlaikyt: fizika, matematika, chemija. Man fakultetas įskaitė 100 kreditų už „lietuvišką“ bakalaurą, o 80 reikėjo susirinkti. Dalykus rinkausi pagal savo specialybę ir tuos, kurie mane sudomino.
Daug paskaitų yra suomių kalba, bet galimos individualios studijos, t.y. profesorius duoda krūvą knygų, o tu jas perskaitai ir eini į egzaminą. Labai gerai, kad egzaminus gali laikyti kiek nori kartų ir už papildomos bandymus mokėti nereikia. Visi suomiai puikiai šneka angliškai. Net nėra būtinybės mokytis suomių kalbos. Suomių kalba - tikra paukščių kalba.
Krūvis labai priklauso nuo dalyko, kurį pasirenki, bet šiaip Lietuvoje būdavo sunkiau. Čia visi daugiau atsipalaidavę. Labai daug paskaitų, kurių metu pratimai vyksta grupėse. Profesorius arba patys studentai pasiskirsto į grupes ir daro bendrą projektą.
Išmoko mąstyti
Paskaitų yra įvairių, ir teorinių, ir praktinių. Juk pirma turi mokėti teoriją, kad suprastum praktiką. Mano studijose labai dažai per paskaitas ateina kompanijos vadovai ir pasakoja apie savo patirtį ir padarytus projektus.
Kalti čia nereikia. Suomijoje tave išmoko išmoktas žinias pritaikyti praktikoje.
Paskaitos vyksta auditorijose ir klasėse, priklauso nuo žmonių kiekio. Dėstytojai pristato naujausią informaciją apie dėstomą dalyką. Dažniausias – „slide show“ pagalba. Vadovėlių nėra, dažniausiai profesoriai duoda atsišviesti ar pateikia elektroniniu paštu jau paruoštą paskaitoms medžiagą. Aišku, būna ir knygų, bet jos labai brangios, nors galima savaitgaliui pasiimti iš bibliotekos ir atsišviesti. Paskaitos prasideda nuo 8.00 iki 20.00. Trunka 2 akademines valandas. Pertrauka nuo 12 iki 13 valandos.
Langų gali būti daug, bet gali būti taip, kad 2 paskaitos vienu metu. Tai ir lakstai po visą universitetą kas 45 min. Tiesa, lankomumas neprivalomas. Studijuoti patinka
Man labai patinka studijuoti Suomijoje. Lietuvoje to nebuvo. Čia yra kitaip. Mokaisi sau, o ne kitam. Dėstytojai objektyvūs ir tau už gražias akis tikrai balų nepridės.
Man trūko 1 taško, kad gaučiau 4 balus (čia 5 balų sistema). Tai bandžiau susitart, bet pasakė, kad jei nori aukštesnio balo, reikia visą egzaminą perlaikyti..
Didžiausi skirtumai:
1. Čia žinai, kad mokaisi sau ir tau nesvarbu, kokį pažymį gausi. O Lietuvoje tu mokydavaisi dėl didesnės stipendijos.
2. Santykiai tarp studentų ir dėstytojų. Nėra tokio dalyko kaip „kvailas klausimas“. Dėstytojai visada pasiruošę padėt. Jie dirba tam, kad išmokytų studentus, o ne kad algą gautų.
3. Paskaitos. Renkiesi dalykus, kokius nori mokytis, o Lietuvoje tai jau sudarytas tvarkaraštis.
4. Internetas, biblioteka. Pas mus yra vienas pastatas, kur kompiuterius gali naudoti 24h per parą ir be išeiginių. Taip pat su knygoms, visos naujos.
Studentavimas – religija
Su kursiokais bendrauju tik mokslo metu ir viskas, kas susiję su mokslais.
Vakarėlių čia pilna. Studentavimas labiau išvystytas ne Lietuvoje. Yra savos tradicijos, vos ne kaip religija.
Viena iš taisyklių: nors ir kaip tau trukdytų bendrabutyje vykstantis vakarėlis, jokiu būdu negali kviestis policijos, kad nuramintų triukšmaujančius.
„Fuksų“ išnaudojimo nėra, bet vyksta labai daug jiems skirtų renginių: supažindina su studentišku gyvenimu.
Svarbiausios šventės
Prieš prasidedant naujiems mokslo metams, „funksams“ vyksta orientacijos dienos. Pirma diena – „otasuunnistus“, kai pirmakursiams vyksta orientacija universiteto miestelio teritorijoje. Jie suskirstomi į grupes, paskiriamas prižiūrėtojas vyresnio kurso studentas, duodami žemėlapiai su nurodytais punktais. Naudojantis planu, turi juos surasti.
Tuose punktuose vyresni studentai pristato universitete veikiančius būrelius. „Fuksams“ reikia įvykdyti tam tikrą užduotį ir gauti taškų. Antra orientacinė diena – „kaupunki suunnistus“. Viskas tas pats, tik studentai gauna miesto žemėlapį ir turi taip pat surast punktus ir rinkti taškus.
Kita iš švenčių yra „phuxiaiset“, vykstanti tik fakultetuose. Mūsų fakultete tai vyksta rugsėjo 2 d. Esmė, ta kad vyksta jau fakulteto „fuksų“ susipažinimas. Visokie žaidimai, o vakare visi vyksta į restoraną vakarieniauti.
Kita šventė yra „lakinlaskiaiset“, kuri vyksta rugsėjo paskutinį penktadienį. Šventės idėja - studentai 12 valandą nakties nusiima savo kepures žiemai, kurias vėl užsidės tik pavasarį.
Artėjant Kalėdoms, šurmulys studentų miestelyje didėja. Prasideda „pikkujoulu“ (mažosios Kalėdos). Tuo metu vyksta daug vakarėlių, kurių metu keičiamasi dovanomis ir yra dėvimos Kalėdų Senelio kepurėlės ir kalėdinė atributika.
Paskutinė didžiausių švenčių yra gegužės 1d – „Vappu“ arba tarptautinė darbininkų diena. Kai studentai 6 val. vakaro užsideda kepures, kurias visą žiemą slėpė spintoje, šventimas vyksta iki pat paryčių. Švenčia visa Suomija. Sekančią dieną visi studentai ir nestudentai renkasi Helsinkyje, tokiame parkelyje ir daro pikniką.
Barai per brangūs
Po paskaitų dažniausiai sportuoju, leidžiu laiką su draugais, žiūriu filmus. Į barus nevaikštau, nes „žiauriai“ brangu. Alus 4.50 euro, gera kava 3.90 euro. Gyvenu bendrabutyje, nes čia pigiausia. Aišku, jie ne tokie kaip Lietuvoje, kur kas geresni. Dalyvauju savo fakulteto klube. Ten vyksta visokie vakarėliai, kurių metu yra supažindinama su kompanijomis ir tt.
Aišku, dar reikia paminėti sauną. Labai populiaru vakarėlius švęsti saunoje. Kiekvienas bendrabutis turi savo nuosavą sauną, dažniausiai rūsyje.
Suomiai – draugai visam gyvenimui
Turiu daug užsieniečių draugų, palaikau ryšį ir su pora gerų draugų lietuvių, bet su lietuviais juk Lietuvoje prisibendrauji. Lietuviu čia nemažai, daug atvažiuoja su pasikeitimo programa, daug yra dirbančių. Su draugais Suomijoje - problema. Jei esi uždaro būdo, tai tada nekas. Nes suomiai nepuola bičiuliautis. Bet jei susirandi suomį draugą, tai tada jis tau draugas visam gyvenimui.
Pragyvenimas apie 500 eurų
Pragyvenimas su bendrabučiu kainuoja apie 500 eurų per mėnesį. Darbą galima susirast, jei labai nori. Teko man padirbėt visur. Pradžioje valiau parduotuvę, tada vairavau mašinas, o po to gavau vienam projekte darbą. Šiuo metu ieškau pastovaus darbo.
Dažniausiai studentai dirba tokius darbus kaip ir Lietuvoje: padavėjai, valytojai. Dar galima bandyt įsidarabinti laivų ar lėktuvų valyme. Jei pasiseks, tai ir universitete „įsitrint“ įmanoma.
Studentai gali dirbti tik 80 val. per mėnesį mokslo metu. Vasarą jie gali dirbti visą darbo dieną.
Bulvės brangios
Suomijoje studentų sąjungai reikia mokėti 82 eurų metinį mokestį. Kai susimoki, gauni nuolaidas transportui, medicininei apžiūrai ir maistui. Yra tokios studentiškos valgyklos, kur už 2-2.35 eurų gali prisikimšti kiek nori. O dažniausias maistas tai makaronai, nes bulvės čia brangios.
Diplomą pripažįsta visa Europa
Baigus studijas, perspektyvų daug. Viena iš jų - mano diplomą pripažįsta visa Europa ir galimybės susirasti darbą tikrai didesnes nei su lietuvišku. Ar vertėjo? Manau, kad taip. Tai yra mano gyvenimo patys nuostabiausi metai.
Devynis naujus straipsnius rasi naujame žurnalo
KUR STOTI Europoje ir JAV numeryje
Čia pateiktas straipsnis yra UAB "Leidybos studijos" nuosavybė. Šio straipsnio ar jo dalių negalima dauginti, atgaminti, perspausdinti ir platinti jokiomis formomis (elektroninėmis ir kt.) be raštiško UAB „Leidybos studija“ leidimo