Dosjė Marija Čepulytė, 19 metų, studijuoja Lancaster University, D.Britanija, siekia Marketing Management diplomo.
Kaip sugalvojo studijuoti užsienyje
„Dar kai buvau antroje gimnazijos klasėje, žinojau, kad būtinai noriu pamėginti įstoti į kokį nors užsienio universitetą, todėl klausinėjau vyresnių draugų apie visą procesą, ieškojau informacijos internete, „Kur stoti“ žurnaluose, įvairiausiuose kitų šalių universitetų interneto portaluose. Pačioje pradžioje neturėjau žalio supratimo, ką man daryti, kaip išsirinkti iš tokios gausybės universitetų ir nepasimesti tokiuose dideliuose informacijos kiekiuose... Lietuviškuose forumuose neradau nieko gero, nes ten dauguma žmonių rašydavo tik savo nuomonę, bet sunku buvo atsirinkti, kas ten tiesa, o kas tik gandai. Iš tiesų pasirinkau, mano nuomone, patį praktiškiausią variantą. Išsirinkusi tai, ką noriu studijuoti, per įvairius oficialių laikraščių reitingus („Guardian“, The times“) išsirinkau geriausius universitetus mano norimoje srityje, po trečios klasės pradėjau su jais susirašinėti ir bandyti atsirinkti. Tiesa, iš pradžių jau buvau gerai įsisavinusi UCAS sistemą, padedama draugų.
Užsienis buvo vienas iš mano galimų pasirinkimų, bet kai pamačiau, kad geriausias Lietuvos universitetas pagal pasaulinius reitingus yra tik devintame šimtuke, supratau, kad norėčiau pasirinkti geresnį universitetą. Be to, Lietuvoje tiesiog nebūtų įmanoma gauti BSc Marketing Management diplomo, kokį gausiu Anglijoje. Lietuvoje marketingo turėčiau galbūt šešis modulius per visus keturis metus, nebūtų tiek gilinamasi į patį marketingą, be to, manau, kad būtų privaloma studijuoti ekonomiką, finansus ir kitokius dalykus, kurių tikrai studijuoti nenorėčiau. Tiesą pasakius, Lietuvos sistema tam tikra prasme yra gera, nes net ir baigus vieną dalyką, įmanoma dirbti visai kitoje srityje, bet būtent mano atveju, tiksliai žinant, ko noriu, man Lietuvos sistema netiko. Be to, norėtųsi grįžus į Lietuvą parsivežti su savimi daug šviežių idėjų, galbūt tuo netgi galėčiau būti naudinga Lietuvai.“
Pasirinko Angliją, nes
„Anglija nebuvo vienintelis mano svarstytas variantas. Ieškojau universitetų Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, bet galiausiai pamačiau, kad mano norimas marketingas su galimybe metus praleisti dirbant kompanijoje yra įmanomas tik Anglijoje, kad stojimo sistema pati paprasčiausia yra būtent ten, o ir įstoti atrodė gan nesunku.
Nuo ko pradėti
„Geriausia pradėti ruoštis iš anksto, ir kuo anksčiau, tuo geriau. Pabaigus vienuoliktą klasę jau reiktų tiksliai žinoti visą UCAS sistemą, būti išsirinkus universitetus, ir, svarbiausia, bent maždaug žinoti, ko nori, ir realiai įvertinti savo galimybes. Žinodama, kad stosiu į užsienį, IELTS‘ą išsilaikiau dar dvyliktos klasės pradžioje. Prieš testo laikymą buvau pasprendusi keletą senesnių versijų, bet šiaip IELTS man pasirodė nesunkus. Kitus reikalingus popierius (rekomendacinį ir motyvacinį laiškus) susitvarkiau irgi be problemų. Mano universitetui užteko nuskanuotos Brandos Atestato ir IELTS kopijos. Įvairūs Anglijos universitetai turi įvairią patirtį su Lietuvos studentais, todėl ir reikalavimai skiriasi tiek tarp universitetų, tiek tarp specialybių. Tiksliai atsimenu, kad University of Leeds prašo konkrečiai valstybinių egzaminų rezultatų, kiti prašo tiesiog egzaminų arba viso brandos atestato vidurkio. Manasis Lancaster University manęs prašė gan daug – 95% atestato vidurkio, bet, mano žiniomis, tiek prašoma tik į tas Business School specialybes, kurių programoje yra mainai su užsieniu arba metų įdarbinimas tarptautinėje kompanijoje. Labiausiai už viską turiu dėkoti KTU gimnazijai - dėl skatinimo būti geriausiais, dėl mokytojų palaikymo ir visokeriopos pagalbos, dėl požiūrio į pačias studijas pakeitimą. Dabar atrodo, kad stojant jokio vargo ir nebuvo, bet iš tiesų nemanau, kad dabar studijuočiau Lancasteryje, jei ne KTU gimnazija.“
Kokie studijų dokumentų pateikimo terminai
„Anketą išsiuntus gruodį, visus universitetų pasiūlymus ir reikalavimus buvau gavusi kovo – balandžio mėnesiais. Galutinį patvirtinimą gavau praėjus dviems dienoms po to, kai aš nusiunčiau savo Brandos Atestato kopiją universitetui. Visko pažodžiui neverčiau – bet išaiškinau esminius vertinimo skirtumus tarp metinių pažymių, mokyklinių ir valstybinių egzaminų. Draugų ir tėvų reakcija buvo tokia, kokios ir tikėjausi, t.y., gera... Kadangi iš mano laidos trečdalis KTU gimnazijos abiturientų išvažiavo studijuoti į užsienį, tai nebuvo kažkoks siurprizas ar netikėtumas. Žinoma, pati labai džiaugiausi, kad pavyko pasiekti pačią aukščiausią kartelę, kurią buvau sau užsikėlusi. Mano žiniomis, marketingą taip gerai kaip Lancaster University dėsto tik London School of Economics. Taip pat turėjau ir „atsarginį“ variantą – University of Newcastle, kuris prašė tik 80%, todėl tiksliai žinojau, kad jei būčiau nekaip išlaikiusi egzaminus, tikrai patekčiau į antrąjį pasirinktą universitetą.“
Stojimo procedūrų kaina
„Aš stojau 2007 metais, tai UCAS anketa kainavo 15 svarų sterlingų.“
Pirmieji įspūdžiai
„Paskaitos prasideda nuo antros savaitės. Pirmoji savaitė yra taip vadinama „Freshers‘ week“, kada dienos metu vyskta įvairiausi supažindinimai su universitetu, pasirinktais kursais, saugumu ir t.t.., o vakarais – įvairiausi karnavalai, šokiai, susipažinimai su barais ir klubais... Paskaitų, bent jau mano atveju, pirmais metais buvo neitin daug. Marketingas man buvo privalomas, o kiti du dalykai – pasirenkamieji, svarbu, kad bent vienas būtų susijęs su pagrindine disciplina, todėl pasirinkau psichologiją ir prancūzų kalbą. Tiesą pasakius, nepažįstu nei vieno kito žmogaus, kuris būtų studijavęs šiuos du dalykus. Manau, jog tai kad mano universiteto programos yra labai lanksčios, yra didelis privalumas. Pavyzdžiui, man nusprendusi, kad nebepatinka mano „major“ (pagrindinė disciplina), aš galėčiau kitais metais pasikeisti savo „minor“ (šalutinę discipliną) į „major“. O kalbant apie maistą, kurį jie valgo- man yra neskanu, nesveika, o neretai ir nevirškinama. Be to, per tuos pirmus metus susidarė įspūdis, kad maistas nebus geresnis net ir brangesnėse kavinėse. „
Mokslo krūvis
„Kadangi pirmųjų metų rezultatai neįsiskaičiuoja į galutinį diplomo pažymį, dauguma anglų renkasi studentavimą, o ne studijavimą. Kitais žodžiais, krūvis priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai. Marketinge mus spaudė gan smarkiai, psichologija iš esmės nepatiko, bet dabar, antrais metais, matau, kad visa, ką išmokau, plačiai pritaikoma. O prancūzų kalbos šiaip nenorėjau pamiršti, ir nors kalbos iš esmės atima daug laiko betkokiame universitete, sunku
nebuvo.
Paskaitose dažniausiai yra dėstoma ir teorija ir praktika, bet seminaruose/tutorial‘uose teorija yra praktiškai taikoma. Mano dalyke ypač svarbu suvokti, nes vien tik iškalus teoriją gero pažymio nebus. Kodėl? Marketinge visi atsiskaitymai yra prezentacijų arba esių forma, o tai reiškia, kad tai ne testas, kur reikia sužymėti a, b, c ar išvardinti teoriją stulpeliu. Viską reikia pagrįsti praktiniais pavyzdžiais, lyginti įvairias teorijas, neretai vieno teisingo atsakymo net ir nėra.“
Bičiuliai ir veikla po paskaitų
„Lancaster‘io Universitetas, taip pat kaip Cambridge, Oxford ir York, turi savo koledžus, t.y., ne tuos koledžus, kuriuose mokomasi, bet tuos, kuriuose gyvenama. Koledžus studentai renkasi patys, juose gyvena, su jais švenčia, su jais ir baigia universitetą, nepriklausomai nuo to, kokias disciplinas jie studijuoja. Būtent todėl dauguma pirmųjų sutiktų žmonių ir draugų yra būtent iš koledžo, o ne iš kurso. O per visus metus vyksta gausybė renginių, dauguma iš jų koledžo baruose, bet fiziškai neįmanoma visuose sudalyvauti. Žinoma, su laiku smarkiai atsisijoja tie visi draugai, su kuriais neturima jokių bendrų interesų, bet už tai daugiau draugų atsiranda iš paskaitų, seminarų ar sąjungų. Aš aktyviai dalyvavau debatuose, buvau keliuose turnyruose. Taip pat lankiau salsos šokių užsiėmimus, priklausiau verslininkų sąjungai. Kartu su vienu lietuviu ir keliais užsieniečiais įkūrėm marketingo sąjungą. Ne paslaptis, kad Anglijoje maistas, švelniai tariant, klaikus, todėl kartais darydavom įvairius „international dinner“, t.y, susirenka įvairiausių tautybių žmonės ir kokį nors šeštadienio vakarą visi atsineša kokį nors nacionalinį patiekalą. Iš mano gamintų patiekalų užsieniečiams labiausiai patikdavo lietuviškas baltas sūris ir lietiniai su varške.
Kadangi Lancasterio miestelis mažas, o universitetai yra bent du, tai ir visas miesto centras pritaikytas būtent studentams – pilna barų ir klubų, iš kurių kiekvienas turi skirtingas programas skirtingomis savaitės dienomis. Todėl nėra tokios dienos, kad nieko nevyktų ir nebūtų ką veikti. Taip kad, nepaisant to, kad pro bendrabučio langus matosi slėniai, kalvos ir besiganančios avys, pats miestelis yra gyvas.“
Broliai lietuviai ir ne-broliai anglai
„Lietuvių čia nėra nei daug nei mažai, pernai buvo apie 24, bet su kai kuriais taip ir neteko susipažinti. Draugų susirasti tikrai nėra sunku, jei nesėdi užsidaręs kambaryje. Šiek tiek kitoks bendravimas yra su kai kuriais anglais, nes dauguma jų labai įtarūs viskam, kas ne angliška. Vieną merginą įtikinėjau gal 5 minutes, kad mano parvežtas glaistytas grybukas tėra sausainis ir kad ten nėra jokių haliucinogeninių medžiagų... Be to, geografija tikrai nėra jų stiprioji pusė, todėl nors ir bus garantuotai girdėję apie Lietuvą, greičiausiai apie ją nežinos absoliučiai nieko. Vienai mano klasiokei anglai labai nuosekliai aiškino, kaip pereiti per gatvę naudojantis šviesoforu, kas yra limuzinas, ir labai stebėjosi, kad mes su lenkais šnekamės angliškai... Žinoma, pasitaiko ir išimčių, kartais manęs paklausia, ar aš iš Vilniaus ar iš Kauno. O vieną kartą netgi sulaukiau klausimo, ar mano šeima dalyvavo Baltijos Kelyje.“
Kai įspūdžių norisi dar daugiau
„Šiuo metu esu metams išvažiavusi su mainų programa iš Anglijos į Singapūrą, kitus metus planuoju praleisti dirbdama kompanijoje („internship“), tada grįžti į Angliją pabaigti bakalauro. O ką tiksliai veiksiu po to, dar nenusprendžiau, bet manau, kad studijuosiu magistrą.“
Tikisi būti „paklausi“
„Nėra jokių abejonių, kad užsienyje studijuoti verta – dėl studijų kokybės, dėl naujos kultūros, akiračio praplėtimo. Kiekvienam pagal save, žinoma, bet mano atveju likimas Lietuvoje būtų reiškęs studijavimą visai kito dalyko, kurio aš nenorėjau. Bet koks išvažiavimas į užsienį yra labai didelė patirtis, vertinama visų darbdavių, tiek Anglijoje, tiek, manau, ir Lietuvoje. Konkrečiai mano universiteto ir specialybės atveju, žinau, kad baigusi, turėčiau būti gan „paklausi“.“
Justina Stučinskaitė
Žurnalas "Kur Stoti Užsienyje"
