Danija – viena populiariausių šalių, kurias studijoms renkasi lietuviai. Gal todėl, kad Danijoje mokslas Europos Sąjungos nariams yra nemokamas, o Skandinavija garsėja gera mokslo kokybe ir tarptautiniu pripažinimu. Šioje šalyje studijavo ir lietuvis Kęstutis Rušas.
„Prieš pradėdamas studijas Danijoje, dvejus metus studijavau KTU, vėliau pusantrų metų Didžiojoje Britanijoje, bet norėjau keisti mokyklą ir šalį – norėjau išvykti mokytis kur kitur. Jei būtų nepavykę Danijoje, bučiau tęsęs studijas Didžiojoje Britanijoje.
Ieškodamas galimų variantų rinkausi iš įvairių šalių: Prancūzija, Ispanija, galiausiai Skandinavijos šalys. Apie Daniją buvau girdėjęs tiek, kad ten 96 proc. gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, o aukštasis mokslas yra tikrai aukšto lygio ir visą reikiamą informaciją rasti beprotiškai lengva“, – savo kelią iki Danijos pasakoja K.Rušas.
Danijoje labai aiški stojimo procedūra
„Taip ir buvo – ieškant studijų Danijoje visur pilna nuorodų ir paaiškinimų, o galiausiai mokslas pagal Danijos įstatymus visiems Europos sąjungos piliečiams yra nemokamas. Pradėjau bendrauti su keliais Danijos universitetais ir visi suteikė labai daug informacijos, į visus klausimus atsakydavo žaibišku greičiu, universitete yra keletas žmonių, kurie nuolat budi prie kompiuterio ir rašo elektroninius laiškus būsimiems studentams. Vienas jų net davė Skype adresą, susiskambinom, bendraudavom pastoviai, viską lengvai ir aiškiai paaiškindavo.
Paraiškų teikimas ir stojimas vyko per bendrojo stojimo sistemą. Įstojau į visus 3 universitetus, į kuriuos pateikiau paraiškas. Reikėjo pasirinkti vieną, išsirinkau „The Danish Business Academy Minerva“, dabar jie pakeitė pavadinimą į „The Danish Academy of Business and Technology“. Studijavau „The International Hospitality and Tourism Management“, – pasakojo Kęstutis.
Alus su profesoriais 
Pradėjus studijuoti Kęstutį ypač nustebino tai, jog studentai į dėstytojus kreipiasi vardu, tarpusavyje bendrauja neformaliai, draugiškai, tad riba tarp dėstytojo ir studento tarsi neegzistuoja. Kuratoriai, darbų vadovai ne tik moko, egzaminuoja, tačiau tuo pačiu yra tarsi geri draugai. Visi akademijos darbuotojai irgi yra pasiruošę bet kada padėti iškilus keblumams.
Kęstutį labai sužavėjo mokymo sistema Danijoje. Kaip jis pats sako, mokytojas ten pirmiausia tavo draugas, vyresnis, bet draugas, kuris tau padės, patars ir šiaip palaikys kompaniją, kad ir rūkant, tai labai padeda pralaužti ledus ir priartina paskaitose studentus prie dėstytojų.
„Danijoje priimta, kad kartu su studentais linksminasi ir atsipalaiduoja mokytojai, profesoriai ir pan. Todėl teko prie vieno stalo gurkšnoti alų kartu su busimais mokytojais, neformalioje aplinkoje klausti ir pasakoti. Manau tai labai padėjo pralaužti bendravimo ledus, jei iš jų dar kas buvo likę po komandinių žaidimų“, – pasakoja K.Rušas.
Ypač svarbios diskusijos
„Kalbant apie paskaitas svarbu paminėti tai, jog čia labai svarbi kiekvieno nuomonė, todėl atviros ir aktyvios diskusijos grupėse yra neatskiriama mokymo dalis. Vienintelio atsakymo nėra – todėl studentai yra skatinami pasidalinti savo pažiūromis ir pateikti galimus sprendimo būdus. Akademijoje dėstomos šiuolaikinės teorijos, įvairūs praktiniai užsiėmimai, realūs pavyzdžiai iš gyvenimo skatina studentus geriau susipažinti su ateities verslu. Labai daug darbo grupėse, įvairių simuliacinių žaidimų, kurie skatina bendravimą ir bendradarbiavimą“, – sakė Kęstutis.
Keliaudavo po visą Europą
Danija, kurioje klesti demokratija, socialinė lygybė ir taikinga atmosfera K.Rušui labai patiko. Vaikiną sužavėjo Danijos žmonės,kurie yra jaukūs ir vaišingi, priima, paaiškina, pamoko: „Šalis Nuostabi. Labai viskas teisingai sudėliota. Neteko matyti sukčių, išsilavinimas nemokamas ir jis geras, novatoriškas. Puiki socialinė apsauga ir sistema taip pat puikiai veikia“.
„Keliaudavau bent kartą į mėnesį savaitgaliui ar savaitei, dažniausiai į Lietuvą, taip pat ir po Europą, mažiausiai po Daniją. Šią šalį iš tiesų mažiausiai ir pažįstu. Labai čia jau viskas brangu“, – sakė Kęstutis, paklaustas apie keliones.
Daryk ką nori
Paklaustas ar studijuoti užsienyje verta labiau nei Lietuvoje K.Rušas atsakė, jog jo nuomone verta daryti tai, ką nori, tai, ką jauti.
„Jei nori, būk Lietuvoje, jei nori – Didžiojoje Britanijoje, jei nori, keliauk į Ganą, o svarbiausia: jei nežinai ko nori – nieko nedaryk. Pailsėk, padirbk kur nors slidinėjimo kurorte, pamatyk pasaulį, kitus žmones ir tas noras ateis – suprasi ko nori. Tada suplanuosi, susikoncentruosi ir pradėsi siekti. O kai turėsi planą, bus žymiai lengviau gyventi, užuot darant tai, ką tėvai, draugai ar visi kiti daro. Ir negalvokite, kad nežinoti ko nori – lietuvių problema. Jaunuoliai iš Ispanijos ar Prancūzijos nežino ko nori ir jaučiasi lygiai taip pat. Skirtumas tik tas, kad mūsų visuomenė tai neigiamai vertina ir didina stresą. Visi turi nustatytus rėmus – reikia studijuoti, tada dirbti ir patapti turtingu, o pakeliui lizingu pirkti kompiuterį, automobilį, namą ir t.t. Bent aš manau, kad turėtų būti kitaip. Svarbiausia daryti tai, ko pats tikrai nori. O tokiai filosofijai susiformuoti tikrai labai padeda studijos užsienyje“, – sakė Kęstutis.
Milena Puchova
Kur stoti
