Gausiai susirinkusius klausytojus ir svečius bei lektorius pasveikino Kauno klinikų Generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius. Pasak direktoriaus, jei istorinės aplinkybės būtų susidėlioję kitaip, pasaulis galėjo pradėti šią dieną švęsti ir anksčiau.
„Bet žiūrėkime ne į praeitį, o į ateitį, į šiandieną. Kauno klinikose dirba beveik 2400 slaugytojų – didžiausia Kauno klinikų darbuotojų dalis“, – sakė prof. R. Jurkevičius.
Generalinis direktorius pasidžiaugė, kad praėjusių metų pabaigoje Kauno klinikose buvo įteisinta išmaniosios slaugytojos pareigybė, taip pat ir kai kurie vadybos pokyčiai. Kauno klinikose atsirado pareigybė „klinikos slaugos vadovas“ ir jis bus pavaldus tiesiogiai klinikos vadovui. Klinikos slaugos vadovas jau dirba Kardiologijos klinikoje, artimiausiu metu, tikimasi, ši pareigybė pasitarnaus ir Vaikų chirurgijos klinikoje.
Linkėdamas prasmingos konferencijos, Generalinis direktorius prof. R. Jurkevičius juokavo, kad konferencijos programa tokia plati ir įdomi, kad bus sunku pasirinkti, kam paskirti savo laiką bei dėmesį.
LR Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos departamento vadovė Odeta Vitkūnienė perdavė LR SAM padėkos raštus 10-čiai Lietuvos slaugytojų. Tarp jų – LSMU ir Kauno klinikų darbuotojos: doc. Aurelija Blaževičienė, prof. Olga Riklikienė, Elena Ona Stanislovaitienė, Regina Klimenkienė, dr. Daiva Zagurskienė bei kt.
O. Vitkūnienė pristatė Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 m. gairių įgyvendinimo eigą. Konferencijos auditoriją nudžiugino gera žinia: nuo liepos 1 d. slaugytojų ir gydytojų atlyginimai turėtų didėti 8 proc.
Kauno miesto savivaldybės gydytoja Asta Garmienė supažindino su slauga ir palaikomuoju gydymu bei slaugytojų kompetencijų plėtra pirminėje sveikatos priežiūros grandyje Kauno mieste. Pasak A. Garmienės, per pastaruosius 5 m. Kaune gyventojų sumažėjo 8 proc. Tai ne tik Kauno miesto opi problema.
Darbinę konferencijos dalį tęsė Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė dr. Vilma Raškelienė ir šios tarnybos vadovo pavaduotoja dr. Daiva Zagurskienė bei kalbėjo apie slaugytojų vaidmens stiprinimą, pasakojo apie Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) strategijos įgyvendinimo patirtis Kauno klinikose.
Pasak kalbėjusiųjų, Europos regiono politikos strateginėje veiksmų programoje „Sveikata 2020“ pabrėžiama, kad slaugytojai ir akušeriai vaidina pagrindinį bei vis svarbesnį vaidmenį sveikatos politikoje. Vienas iš strateginių slaugytojų ir akušerių vaidmens stiprinimo Europos regione „Sveikata 2020“ tikslų – stiprinti akušerių bei slaugytojų įtraukimą į sprendimų priėmimą dėl sveikatos politikos ir paslaugų teikimo vietiniame, vyriausybiniame ir tarptautiniame lygmenyse.
„Kintant paslaugų paklausai ir gyventojų sveikatos poreikiams, būtina, kad atitinkamai kistų ir slaugytojų žinios, įgūdžiai bei paslaugų teikimo modeliai. Pagerėjo specialistų rengimas, slaugytojai gauna išsimokslinimą, mokslinius laipsnius ir tai įgalina tęsti profesinį tobulėjimą, kaupti žinias, lavinti įgūdžius, kurie užtikrina jų gebėjimą eiti pareigas“, – kalbėjo Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos administracijos atstovės ir apibendrino:
„Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) – ir ne tik ji – slaugytojų kompetencijų bei funkcijų plėtrai skiria didelį dėmesį.“
Garbinga viešnia iš užsienio Gabriela Štefkova (Slovakija) supažindino su tarptautiniais slaugytojų rengimo skirtumais ir, žinoma, panašumais. Skirtumus viešnia nurodė šiuos: Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK) yra galimybė įgyti specializaciją ikidiplominėse studijose. Panašumų G. Štefkova rado daugiau: dauguma slaugytojų rengimo programų trunka 3-4 m., klinikinė praktika mokymo programoje sudaro mažiausiai 2300 val. ir kt.
„Panašumai slaugytojų rengimo programose padėtų vienodinti slaugytojų rengimą Europoje ir tai galėtų būti sprendimas, lengvinantis slaugytojų judrumą tarp Europos šalių“, – sakė viešnia.
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas Martynas Gedminas aptarė slaugytojo darbo ypatumus jaunųjų gydytojų požiūriu. Jaunatviškai atviras ir emocionalus pranešimas neša žinią, kad slaugytojas yra nepamainomas komandos narys.
Pranešimą „Mobilosios technologijos sveikatos priežiūroje: iššūkiai ir perspektyvos. Mobiliosios technologijos sveikatos priežiūroje“ skaitė B2B vadovas (CEO, „Telia Lietuva“) Mindaugas Ubartas.
„Informacinių ir komunikacinių technologijų (ICT) panaudojimas sveikatos priežiūros sistemoje gali turėti milžiniškos teigiamos įtakos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei bei kainai“, – sakė M. Ubartas.
Konferencijos organizatoriai buvo maloniai nustebinti, kai visos paralelinės sesijos susilaukė beveik vienodo dėmesio. Stresas darbe ir jo valdymas, vaikų ir naujagimių slauga, paciento sauga, elektroninė dokumentacija – visas sesijas jų dalyviai apibudino kaip iš tiesų vertas dėmesio, ne tik įdomiai pateiktas, bet ir naudingas.
Konferencijai baigiantis, jos organizatoriai nori padėkoti visiems dalyviams – lektoriams ir klausytojams, paralelinių sesijų vadovams, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų administracijai.
„Visų, susirinkusių iš įvairiausių Lietuvos vietovių, organizacijų ir įstaigų, geranoriškas dėmesys, žinių mainų troškimas bei noras tobulėti, rūpinantis savimi, šalia eančiu kolega ir pacientu – įprasmino bei pateisino mūsų, kaip organizatorių, pastangas. Jūsų dėka žinome, jog dirbome ne veltui“, – sakė Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė dr. V. Raškelienė.
Džiuljeta Kulvietienė,
Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba
Kęstučio Šimatonio nuotr.
