Šiandien Europa, o ir visas pasaulis dabar čia pat, todėl išvažiuoti studijuoti, o baigus studijas gauti kvalifikuotą darbą yra „juokų reikalas“ – tikina šio straipsnio herojė. Kada reikėtų pradėti ruoštis studijoms užsienyje, kokie sunkumai ir iššūkiai laukia išvykus, kalbamės su Anglijos Lankasterio universitete antrus metus tarptautinius santykius studijuojančia dvidešimt vienerių Ieva Šarkauskyte.
– Ieva, kada pradėjai galvoti apie studijas užsienyje?
– Apie studijas užsienyje galvojau dar lankydama pradinę mokyklą, tik tuomet man tai atrodė labai tolimas ir neįgyvendinamas tikslas. Mano tėvai vis užsimindavo, kad norėtų mane „išmokslinti“ užsienyje.
Rimtai apie galimybę studijuoti ne Lietuvoje pradėjau galvoti būdama dvyliktoje klasėje. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje tais metais vyko susitikimas su užsienyje studijuojančiais lietuviais. Aš tame susitikime nebuvau, apie jį man papasakojo klasės draugai.
Užsiminiau tėvams, kad studijoms Didžiojoje Britanijoje galima registruotis internetu. Jie mane labai palaikė ir skatino. Iš pradžių tvarkytis dokumentų neskubėjau, atrodė, dar turiu marias laiko. Registruotis suskubau tik prieš Kalėdas, sužinojusi, kad paskutinė diena, kada galima tai padaryti, – sausio 15-oji.
– Kas dar prieš išvykstant studijuoti tau atrodė sudėtingiausia, su kuo buvo sunkiausia susitaikyti, priprasti?
– Reikiamus dokumentus susitvarkiau laiku, tačiau norai ir nuotaikos iki studijų pradžios keitėsi kelis kartus. Sunkiai įsivaizdavau savo gyvenimą be šeimos, draugų, vaikino.
Iš pradžių baugino ir tai, kad visą laiką reikės bendrauti anglų kalba: kad lengvai pritaptum prie žmonių, naujos aplinkos, vien vadovėlinių žinių neužtenka.
Išvykti buvo labai sunku. Bet Anglijoje pripratau gana greitai. Lengviau atsikvėpiau jau po poros savaičių: dėstytojai kalbėjo gana aiškiai, tik bendraujant su kambariokais būdavo nesusipratimų – visų akcentai skirtingi.
– Anglijos Lankasterio universitete antrus metus studijuoji tarptautinius santykius. Ką planuoji veikti baigusi studijas: toliau gilintis į tave dominančią sritį ar ieškoti tavo specialybę atitinkančio darbo?
– Tarptautinių santykių bakalauro studijos Lankasterio universitete trunka trejus metus. Baigusi šiuos mokslus norėčiau įgyti ir magistro laipsnį, tačiau šiuo metu dar nežinau, ar studijas norėčiau tęsti tame pačiame universitete.
Galbūt išvyksiu mokytis į kitą šalį. Norėčiau gauti darbą kurioje nors kitoje Europos šalyje ir ten gyventi, galbūt Italijoje ar Ispanijoje – praėjusiais metais pradėjau mokytis italų kalbą.
Prieš išvažiuodama mokytis į Angliją maniau, kad vos tik gausiu į rankas diplomą visom keturiom šuoliuosiu į Lietuvą, į savo mylimą gimtinę. Bėgant laikui mano požiūris pasikeitė, beribis noras būtinai grįžti į Lietuvą beveik išblėso. Nors pasilikti Anglijoje taip pat nenorėčiau: man nepatinka šitos šalies klimatas – be žiemos, vasaros, pavasario, tik nesibaigiantis lietus ir ruduo.
– Lietuvoje baigei vidurinę mokyklą, o su studijų sistema susipažinti neturėjai galimybės. Visgi, kaip tau atrodo, kokie pagrindiniai Lietuvos ir Anglijos universitetų skirtumai?
– Man atrodo, kad pagrindinis Lietuvos ir Anglijos universitetų skirtumas – valstybės ir žmonių požiūris į švietimo sistemą bei jos svarbą. Anglijoje universitetų programoms tobulinti daug lėšų ir dėmesio skiriama nuo senų laikų, todėl ir pasiekimai akivaizdūs.
– Ką apie savo universitetą papasakotum tiems, kas Lietuvoje dega noru jame studijuoti?
– Lankasterio universitete mokosi per 16 000 studentų iš 120 šalių. Daugiausia yra anglų, kinų, nemažai italų, graikų, indų, prancūzų; lietuvių – beveik 40.
Mano universitetas – tai lyg mažas miestelis, kuriame yra viskas, ko reikia: paskaitų ir seminarų patalpos, didžiulė biblioteka, kurioje dauguma studentų ir praleidžia dieną, bendrabučiai, parduotuvės, barai, kavinės, kompiuterių taisykla, sporto ir karjeros centrai.
Paskaitų nėra daug, todėl daug tenka mokytis savarankiškai – trijų aukštų bibliotekoje su daugybe knygų, kompiuterių ir, aišku, vietos, kad tilptų visi mokslo ištroškusieji, tam sudarytos puikios sąlygos.
Jeigu ko nors nesupranti, visada gali kreiptis į dėstytojus, yra nustatytos ir viešai paskelbtos visų dėstytojų „atvirų durų“ valandos.
Lankasterio universitete gausu ir papildomos veiklos – nuo sporto iki menų, šokių, veikia mokslo, religinės, politinės organizacijos. Įvairūs renginiai vyksta kiekvieną savaitę, eidamas universiteto koridoriais negali nepastebėti skelbimais apklijuotų sienų ir stulpų.
Pirmoji mokslo savaitė universitete tradiciškai skiriama pirmakursiams ir vadinama „Fresher‘s week“ (liet. Fuksų savaitė – aut. past.). Per ją naujokai supažindinami su universiteto tvarka ir linksmybėmis.
– Ieva, o ką tu veiki laisvu nuo studijų laiku?
– Laisvalaikiu sportuoju, lankau baseiną, dalyvauju Anglijos ir viso pasaulio ekonomine padėtimi besidominčių studentų bendruomenės „Economic Society“ veikloje.
– Kaip bendrauji su Lietuvoje likusiais tėvais, draugais? Ar tokio bendravimo tau pakanka?
– Su Utenoje gyvenančiais savo tėvais ir draugais bendrauju internetu, taip pat naudodamasi interneto komunikacijos programa „Skype“. To užtenka, kad pasipasakotume naujienas, sužinočiau, kaip jiems sekasi, o jie paklausinėtų manęs apie pažymius ir sveikatą.
Toma Jonuškaitė
Kur stoti
