Milda nusprendė studijuoti užsienyje, nes norėjo tapti savarankiška, įgyti gerą išsilavinimą, pasitikrinti save ar gali gyventi kitoje šalyje ilgesnį laiką. Kaip ir didelė dalis išvykstančių studijuoti svetur, pradžioje ji planavo keliauti į Didžiąją Britaniją. Bet vėliau suabejojo šiuo pasirinkimu ir ėmė ieškoti informacijos apie kitas patrauklias šalis, tokias kaip Olandija, Belgija, Austrija ar Šveicarija. Skaitydama diskusijas internete, rinkdama informaciją iš vyresnių pažįstamų apie studijų kokybę, Milda galiausiai pasirinko Olandijoje esantį Utrechto universitetą, apie kurį išgirdo daug gerų atsiliepimų. Vėliau sekė įvairiausių formalumų tvarkymas.
„Universitetas prašė motyvacinio laiško, rekomendacijų, gyvenimo aprašymo, diplomų kopijų, nuspėjamų pažymių ir egzaminų rezultatų bei užpildyti jų paruoštą stojimo formą. Motyvacinio laiško rašymas, asmeniškai man, užtruko gana ilgai - apie mėnesį. Nors pažįstu studentus, kurie tai padarė vos per keletą dienų. Paruošti rekomendacijas reikėjo maždaug savaitės. Gyvenimo aprašymo (CV) rašymas taip pat neužėmė daug laiko, o daugiausia pastangų reikalavo diplomų iš įvairių konkursų ar užsiėmimų vertimas, kopijavimas. Beveik kiekvieną CV punktą reikėjo pagrįsti atitinkamu pažymėjimu/dokumentu, todėl teko kopijuoti daugybę dokumentų. Galutinis paketas, kurį turėjau nusiųsti, buvo sudarytas iš keliasdešimties lapų. Kai pagaliau gavau brandos atestatą, Utrechto universitetas prašė atsiųsti jo kopiją ir vertimą, abu patvirtintus notaro, ir tuomet buvau oficialiai priimta į universitetą. Beje, ir diplomų kopijos bei vertimai turėjo būti patvirtinti notaro ar kitos įgaliotos įstaigos, bet daug paprasčiau yra pačiam viską išversti ir paprašyti mokyklos raštinėje uždėti antspaudus. Taip susitaupo daug pinigų. Universitetas dėl to problemų nekėlė, vienintelį brandos atestatą reikėjo patikėti sutvarkyti notarui“, – pasakojo Milda.
Keisti olandų įpročiai
„Įsivaizdavau, kad Olandija yra pakankamai jauki, vakarietiška šalis, klimatas panašus į Lietuvos. Atvykus viskas taip ir buvo: mieste pilna kavinių, kanalų, dviračių, keli labai gražūs parkai, o oras truputį šiltesnis. Žiemą čia sniego dažniausiai nebūna, tik lietus. Tai vienintelis minusas, nes žiema be sniego – keistoka. Taip pat sunku apsiprasti su tuo, kad nesuprantu, ką kalba vietiniai. Tačiau Utrechte nemažai lietuvių, atvykusių per „Erasmus“ programą pusmečiui. Šiuo metu yra maždaug dvidešimt, kuriuos pažįstu. Bendrauju tiek su jais, tiek su olandais, tiek su studentais iš kitų šalių. Nesam uždara lietuvių grupė, nes patiems įdomiau bendrauti su įvairiais žmonėmis. Galima sakyti, todėl čia ir atvykom. Patys olandai mėgsta leisti laiką kartu pietaudami ir vakarieniaudami“.
Paskaitos neužima daug laiko
„Mokslo metai yra suskirstyti į keturis periodus. Kiekvieną periodą sudaro du kursai, o, periodo viduryje ir jam pasibaigus, reikia laikyti egzaminus. Pirmą savaitę paskaitų nebuvo, viskas prasidėjo nuo antrosios. Dabar vyksta dvi paskaitos per savaitę, trunkančios po dvi valandas. Dėstytojas nieko neklausinėja, o tiesiog pristato temą, naudojasi powerpointu. Auditorijos puikiai pritaikytos paskaitoms, naudojami mikrofonai, slankiojančios lentos. Dar būna keturi užsiėmimai per savaitę. Jų metu dirbam mažesnėse grupėse ir atsakinėjam į klausimus, sprendžiam uždavinius. Per savaitę universitete reikia praleisti apie 12 valandų. Namuose, priklausomai nuo užduočių sudėtingumo, kas dieną darbo turiu porai valandų, taigi, laisvo laiko nemažai. Visa informacija, kurios reikia studijavimui yra internete ir kiekvienas studentas turi prie jos priėjimą, tad iš principo, galėtum mokytis ir nuotoliniu būdu. Langų dažniausiai nebūna, nes reikia eiti į vieną paskaitą per dieną. Jei dvi, tuomet atsiranda laiko tarpas, bet problemų, kaip jį praleisti, nėra, nes visuomet galima eiti į skaityklą ar pasėdėti su draugais“.
Buto nuoma geriau pasirūpinti iš anksto
„Būsto paieška yra opiausia studentų problema. Rugpjūtį ieškančių, kur gyventi, yra daugiau nei pasiūlymų. Todėl geriausia pradėti ieškoti gyvenamosios vietos vos tik sužinojus, kad esi priimtas į universitetą. Studentiškų bendrabučių Olandijoje nėra, bet universitetas pateikia kelias nuorodas internete, kur geriausia ieškotis kambarių. Jomis aš ir naudojausi. O gyvenu kaip ir dauguma: turiu savo kambarį, bet dalinuosi virtuve ir vonios kambariu su kitais. Kaip ir su universiteto paieškomis, taip ir su kambario – viską galima padaryti internetu. Jeigu nepavyks susirasti gyvenamosios vietos Utrechte, galima gyventi šalia miestelio ir atvažiuoti traukiniu. Taip daro nemaža dalis studentų, kol susiranda nuomuojamą kambarį Utrechte“.
Brangu, bet gyventi įmanoma
„Olandija nėra pigi šalis. Buto nuoma kainuoja nuo 250 iki 500 eurų. Viešasis transportas irgi brangus – vienkartinis važiavimas autobusu kainuoja apie 2 eurus, todėl geriau turėti dviratį, kurio kaina nuo 10 eurų. Svarbu įsigyti gerą spyną, nes dviračius dažnai vagia. Darbą susirasti padėjo pažįstamas. Prekybos centre dėlioju prekes į lentynas. Manau, kad darbdaviai mieliau priima olandiškai kalbantį studentą, todėl užsieniečiams turėtų būti sunkiau. Dirbu 8 valandas per savaitę. Nors prekių dėliojimas nėra labai kūrybiškas užsiėmimas, bet ir nėra sunkus. Dirbant tiek valandų galima gauti stipendiją iš valstybės, priklausomai nuo tėvų pajamų, nuo 200 iki 500 eurų. Taip pat išduodama kortelė, leidžianti nemokamai važinėti visais autobusais, tramvajais ir traukiniais. Pridėjus šias nuolaidas prie atlyginimo gaunasi nemaža pinigų suma, iš kurios galima pragyventi savarankiškai“.
Monika Kauliūtė
KUR STOTI
