Socialinį verslą gali įkurti kiekvienas
Nesavanaudiškų tikslų vedinas verslas įgauna socialinio verslo statusą. Šis verslo modelis, ypač paplitęs Vakarų Europos šalyse, laisvai kuriamas ir Lietuvoje. Vienintelę Lietuvoje Socialinio verslo studijų programą studentams teikiančios Kolpingo kolegijos direktorė dr. Algė Šuliakaitė sako, kad socialinis verslas vis dar nauja ir šiek tiek bauginanti sritis Lietuvos verslininkams, tačiau užsienio pavyzdžiai rodo, jog socialinio verslo idėjos gali sėkmingai egzistuoti ir konkuruoti verslo sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje jau turime keletą sėkmingų socialinio verslo pavyzdžių, kurie pilnai funkcionuoja iš generuojamo pelno bei reinvestuoja į plėtrą, tuo pačiu spręsdami konkrečias visuomenės problemas.
Lietuvoje veikia „Socialinis taksi“, leidžiantis judėjimo negalią turintiems žmonėms pasiekti reikiamas institucijas – darbą, biblioteką, ligoninę, kiną ir kt. Verslas suteikia neįgaliesiems galimybę jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais bei aktyviai įsitraukti į įvairias veiklas neužsidarant namuose.
Šiltas ir jaukus verslas „Draugų uogienė“ remia dideles šeimas bei sprendžia maisto išmetimo problemą. Iš surinkto derliaus pertekliaus verdamos bei parduodamos uogienės, o gautos pajamos pasiekia šeimas, kurioms reikalinga pagalba. Tokiu būdu verslas padeda žmonėms ir gamtai.
„CoolŪkio“ verslas skatina tvarumą ir bendruomeniškumą. Susibūrusios komandos augina daržoves neapsodintuose žemės plotuose. Tarp auginančių daržoves ir žemės plotų šeimininkų užsimezga tikra draugystė! Jaunos šeimos užsiaugina daržovių, o vyresni žemės plotų savininkai džiaugiasi sutvarkyta aplinka bei galimybe pabendrauti.
Socialinis verslas – ilgalaikė nauda
Vakarų Europoje jau kas ketvirtas verslas yra socialinis, Lietuvos verslininkai taip pat įgauna pagreitį kreipiant savo verslus socialine linkme. Čia svarbiausia turėti įdomių idėjų, drąsos ir įvardinti konkrečias problemas, į kurių sprendimą bus orientuotas verslas. Anot Kolpingo kolegijos direktorės dr. Algės Šuliakaitės jaunas žmogus yra kupinas naujų idėjų ir noro kurti, todėl pradėti savo verslą jam, kur kas lengviau nei vyresnio amžiaus žmonėms. Vieninteliu iššūkiu tampa žinių apie verslą trūkumas, todėl Socialinio verslo studijų programa orientuota į verslo sektoriaus pažinimą, papildant šias žinias socialinių kompetencijų ugdymu, leidžiančiu jaunam žmogui lengviau suvokti ir gebėti spręsti socialines problemas.
Socialinio verslo idėjos dažniausiai orientuotos į švietimo, sveikatos apsaugos, technologijų prieinamumo, įvairių socialinių grupių įdarbinimo, aplinkosaugos problemas. Tačiau pažvelgus kūrybiškai, neabejotinai atrastume dar galybę krypčių, kuriomis vedinas verslas atrastų savo vietą rinkoje. Svarbu prisiminti, jog socialiniame versle pirmuoju smuiku griežia žmogiškumas ir pilietinės vertybės, o tik po to asmeninė gerovė.
Socialinio verslo principas – reinvestavimas
Pagrindinis principas socialiniame versle – reinvestavimas. Sėkmingai veikiantis socialinis verslas, uždirbęs pelną, tuojau pat jį reinvestuoja į plėtrą, o ne dalinasi dividendais su verslo partneriais.
Pasak socialinio verslo modelio įkūrėjo profesoriaus M. Yunus, paaukotas piniginis vienetas turi tik vieną gyvenimą, o socialinio verslo piniginis vienetas gali būti investuotas daugybę kartų. Taigi, socialinis verslas turi nepamainomą pranašumą generuoti nuolatinę pridėtinę vertę, patenkinti įvairių socialinių grupių poreikius, pagerinti visuomenės gyvenimo sąlygas. Socialinis verslas sprendžia problemas, kurių nepajėgia išspręsti valstybės institucijos ir pelno nesiekiančios organizacijos.
Pradėkite kurti socialinį verslą, įgykite reikiamų žinių Kolpingo kolegijos studijų programoje „Socialinis verslas“: www.kolpingokolegija.lt
