Likus kelioms dienoms iki baigiamųjų darbų gynimo Edita Alūzienė juokaudama sakė, kad šis tyrimas jai – lyg kūdikis… Juk tuo, kas sugulė baigiamojo darbo puslapiuose, Edita gyveno nuo 2015-ųjų… Stažuotės ir praktikos Argentinoje, darbas su garsiais profesoriais ir tyrimas, kokio Lietuvoje lig šiol nebuvo. Įdomu? Kviečiame skaityti toliau.

Nuo ko viskas prasidėjo?

„Fizinių pratimų, atliekamų hemodializės metu, poveikis gyvenimo kokybei bei funkciniam pajėgumui“ –  taip vadinasi baigiamasis studentės darbas, kuriam ji skyrė pastaruosius metus.

Studentė 2015 metais susidomėjo kineziterapijos metodikomis, skirtomis pacientams, turintiems sunkių nefrologinių sutrikimų (lėtinis inkstų nepakankamumas), dėl kurių taikoma pakaitinė terapija (dializė), išgyvenantiems būseną po inkstų transplantacijų. Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta jokių tyrimų, išskyrus keletą klinikinių-praktinių apžvalgų.

Išanalizavusi užsienio mokslininkų atliktus tyrimus ir susidomėjusi jų rezultatais, studentė nuvyko į Londono Kings College ir susitiko su Dullwich Comunity Hospital tyrimą atliekančia nefrologinių ligų kineziterapijos padalinio vadove Sharlene Greenwood, kuri suteikė visokeriopą informaciją ir paskatino Šiaulių valstybinės kolegijos studentę atlikti tyrimą pačiai.

Tyrimo rezultatai ir programos poreikio suvokimas paskatino gilintis į šią temą dar labiau. Studentė susipažino su fizinio aktyvumo programą dializės metu taikančiu prof. Ezequeliu Correasu Espeche iš Argentinos. Po ilgo bendravimo laiškais ir šiuolaikinėmis technologijomis profesorius priėmė Editą Alūzienę į praktiką Buenos Airėse.

Tyrimo esmė

Kaip pasakojo E. Alūzienė, 2016 metų vasario–balandžio mėnesiais Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriuje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokį poveikį funkciniam pajėgumui ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei turi fiziniai pratimai, atliekami hemodializės metu. Taip pat buvo analizuojamos tokių pratimų integracijos į hemodializės procedūrą galimybės kasdieniame pacientų gydymo procese. Tyrime dalyvavo trys hemodializuojami asmenys.

„Tiriamieji 12 savaičių kiekvienos dializės metu mynė prie lovos galo pritvirtintą danų firmos „Lemco“ tyrimui suteiktą stacionarų dviratį ir atliko pasipriešinimo pratimus apatinėms galūnėms, naudodami pagalbines priemones – kamuolį, elastines gumas, kulkšnių svarelius, volelius. Nors tiriamųjų gretutinės ligos, bendra sveikatos būklė ir amžius buvo skirtingi, po tyrimo visų jų be išimties funkcinis pajėgumas reikšmingai padidėjo, ureminių simptomų dažnumas ir įkyrumas sumažėjo, pagerėjo su sveikata susijusios gyvenimo kokybės suvokimas kasdienėje veikloje. Tikrai svarbių teigiamų pokyčių fiksuota vyresniems ir pasyvesniems pacientams – pagerėjo ir maksimalus deguonies suvartojimas, kuris yra svarbus rodiklis siekiant didinti pacientų išgyvenamumo tikimybę. Taip pat stabilizavosi tiriamųjų arterinis kraujo spaudimas. Pacientas, kuris turėjo problemų dėl širdies ir kraujagyslių sistemos darbo ir kuriam anksčiau buvo atliktos kelios kraujagyslių stentavimo procedūros, pabrėžė, kad rečiau patiria krūtinės „spaudimo“ simptomus, jaučia didesnį tonusą, ne taip greit uždūsta“, – tyrimo detales atskleidė netrukus studijas baigsianti Edita.

Pašnekovė patikslina, kad moksliniais tyrimais nustatyta, jog fiziškai pasyvių hemodializuojamų pacientų mirtingumo rizika pirmais dializės metais yra 62 proc. didesnė, palyginti su aktyviais pacientais, o bent 1 kartą per savaitę sportuojantys pacientai turėjo 27 proc. mažesnę mirtingumo riziką. Fizinis pasyvumas taip pat gali būti siejamas ir su gretutinių ligų atsiradimu, tarp kurių pagrindinės yra hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos bei cukrinis diabetas. Nustatyta, kad progresuojant lėtiniam inkstų nepakankamumui labiausiai paveikiami apatinių galūnių raumenys. Raumenų masės sumažėjimas gali siekti iki 50–70 proc.

Rezultatai – neabejotinai naudingi

„Apibendrinant RŠL Nefrologijos-toksikologijos skyriuje atlikto tyrimo duomenis ir remiantis įrodymais grįstomis užsienio mokslininkų publikacijų išvadomis, galima tvirtai teigti, kad individualiai pagal paciento būklę pritaikyti aerobiniai ir pasipriešinimo pratimai hemodializės procedūros metu yra saugūs, gerina pacientų funkcinį pajėgumą, didina fizinio krūvio toleravimą, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, mažina depresiją, retina ureminių simptomų dažnį, silpnina įkyrumą, didina maksimalų deguonies suvartojimą, mažina aritmijų dažnumą, stiprina apatinių galūnių raumenis. Tokie pratimai yra svarbus raumenų atrofijos prevencijos būdas, kuris savo ruožtu sumažina griuvimų riziką (ypač aktualią vyresnio amžiaus pacientams)“, – tyrimo ir mokslinių publikacijų analizės rezultatais dalijasi Edita Alūzienė.

Anot pašnekovės, techniškai nėra sudėtinga įdiegti fizinius pratimus į hemodializės procedūrą. 2016 m. 5 savaičių tikslinės praktikos Buenos Airėse metu, dirbant trijuose skirtinguose hemodializės skyriuose, kur fiziniai pratimai integruojami į hemodializės procedūrą, buvo įgyta daug patirties. Išsiaiškinta, kaip, pasinaudojant nebrangiomis priemonėmis (elastinės gumos, kulkšnių svareliai, kamuoliai, voleliai), galima integruoti kineziterapiją į hemodializės procesą. Taip pat viena lengvai pritaikomų ir rekomenduojamų priemonių yra stacionarūs dviračiai, tvirtinami prie lovos galo arba privežami prie hemodializės kėdės, jei jos yra naudojamos hemodializės centre. Dozuoti fiziniai pratimai dializės metu – saugi fizinio aktyvumo forma, nes pacientai visą hemodializės procedūros laiką yra apsupti specialistų, nuolat stebimi, vadinasi, reakcija į bet kokius organizmo veiklos pokyčius yra greita.

Svarbiausia, pasak Editos, yra personalo ir pacientų motyvacija, profesionalūs kineziterapeutai, gebantys informuoti ir motyvuoti pacientus, pritaikyti tinkamas pratimų programas individualiai.

Studentė įsitikino, kad fizinių pratimų programa, integruota į hemodializuojamų žmonių gydymą, yra reikalinga ir naudinga. Žinoma, atliktas tyrimas E. Alūzienei suteikė galimybę visapusiškai išplėsti žinias apie galimų pritaikyti programų įvairumą. Galima tik pasidžiaugti, kad Edita savo patirtimi ir žiniomis jau spėjo pasidalyti su VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojais, taip pat įgytą patirtį E. Alūzienė pristatė kineziterapijos studentams ir dėstytojams Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Neabejojame, kad žinia apie atliktą darbą netrukus nuskambės ir kur kas plačiau.