Igor Spacenko, studijuojantis JAV, tikina, kad nebūtina būti genijumi, jei nori studijuoti užsienyje. Vaikinui stojant padėjo ne tik begalinis ryžtas, tačiau ir tai, kad jo muzikiniai pasiekimai yra susilaukę pripažinimo.
Ką daro stiprus noras tapti nepriklausomu nuo tėvų
„Šiaip nebuvo taip, kad vieną gražią dieną atsisėdau ir nusprendžiau, kad labai noriu studijuoti užsienyje. Viskas gavosi kažkaip savaime. Dar prieš 3-4 metus apie jokį užsienį net negalvojau. Iki 10 klasės iš viso buvau įsitikinęs, jog stosiu į LMA ( Lietuvos Muzikos Akademiją, dabartinė Lietuvos Muzikos ir teatro akademija) mokytis klasikinės gitaros. Dešimt metų, mokydamasis „Ateities“ vidurinėje ( rusų mokykla), lankiau B. Dvariono muzikos mokyklą. Iš tikrųjų, mokslai tuo metu buvo visada antri po muzikos.
Buvo ir šiokių tokių pasiekimų– pora pirmų vietų Lietuvoje – kurie, beje, paskui padėjo ir stojant į JAV. Atsigręždamas atgal, manau, kad grojimas man davė labai daug: išmokė dirbti, atkakliai siekti savo tikslų ir pasitikėti savimi. Likimo ironija: gitara netiesiogiai ir nukreipė mane į užsienį. Per vieną gitaros koncertą aš susipažinau su vieno iš mano kolegų draugu. Jis mokėsi Vilniaus licėjuje ir, išgirdęs, kad be gitaros as dar mėgstu anglų kalbą, papasakojo man apie licėjaus TB ( Tarptautinio Bakalaureato) klasę, kur viskas dėstoma angliškai, be to, mokymosi programa ir, suprantama, egzaminai stipriai skiriasi nuo Lietuvos valstybinių. Mane tai sudomino ir, kai atėjo stojamieji į TB ( 10 klasės pabaigoje), aš pagalvojau: „kodėl nepabandžius?“. Žodžiu, nuėjau per daug nesiruošęs ir visiškai netikėtai įstojau vienu iš paskutiniųjų“, - apie savo „karjeros“ pradžią pasakojo vilnietis Igoris.
Pakalbėjęs su vyresniais kolegomis I.Spacenko sužinojo, jog galima išvažiuoti į užsienį nebūnant genijumi ir neturint daug pinigų, jeigu įdedi pakankamai pastangų. Jis pasakojo, jog, kaip ir daugeliui jaunuolių, norėjosi būti nepriklausomu, gyventi „on my own“ ir finansiškai nepriklausyti nuo tėvų. „Be to, aš iki studijų kažkaip neturėjau galimybės daug pakeliauti, todėl labai viliojo tai, kad įstojęs visiškai pakeisiu aplinką, pamatysiu daug naujų žmonių, susipažinsiu su kitomis kultūromis“,- sakė vaikinas.
„Šiaip nebuvo taip, kad vieną gražią dieną atsisėdau ir nusprendžiau, kad labai noriu studijuoti užsienyje. Viskas gavosi kažkaip savaime. Dar prieš 3-4 metus apie jokį užsienį net negalvojau. Iki 10 klasės iš viso buvau įsitikinęs, jog stosiu į LMA ( Lietuvos Muzikos Akademiją, dabartinė Lietuvos Muzikos ir teatro akademija) mokytis klasikinės gitaros. Dešimt metų, mokydamasis „Ateities“ vidurinėje ( rusų mokykla), lankiau B. Dvariono muzikos mokyklą. Iš tikrųjų, mokslai tuo metu buvo visada antri po muzikos.
Buvo ir šiokių tokių pasiekimų– pora pirmų vietų Lietuvoje – kurie, beje, paskui padėjo ir stojant į JAV. Atsigręždamas atgal, manau, kad grojimas man davė labai daug: išmokė dirbti, atkakliai siekti savo tikslų ir pasitikėti savimi. Likimo ironija: gitara netiesiogiai ir nukreipė mane į užsienį. Per vieną gitaros koncertą aš susipažinau su vieno iš mano kolegų draugu. Jis mokėsi Vilniaus licėjuje ir, išgirdęs, kad be gitaros as dar mėgstu anglų kalbą, papasakojo man apie licėjaus TB ( Tarptautinio Bakalaureato) klasę, kur viskas dėstoma angliškai, be to, mokymosi programa ir, suprantama, egzaminai stipriai skiriasi nuo Lietuvos valstybinių. Mane tai sudomino ir, kai atėjo stojamieji į TB ( 10 klasės pabaigoje), aš pagalvojau: „kodėl nepabandžius?“. Žodžiu, nuėjau per daug nesiruošęs ir visiškai netikėtai įstojau vienu iš paskutiniųjų“, - apie savo „karjeros“ pradžią pasakojo vilnietis Igoris. Pakalbėjęs su vyresniais kolegomis I.Spacenko sužinojo, jog galima išvažiuoti į užsienį nebūnant genijumi ir neturint daug pinigų, jeigu įdedi pakankamai pastangų. Jis pasakojo, jog, kaip ir daugeliui jaunuolių, norėjosi būti nepriklausomu, gyventi „on my own“ ir finansiškai nepriklausyti nuo tėvų. „Be to, aš iki studijų kažkaip neturėjau galimybės daug pakeliauti, todėl labai viliojo tai, kad įstojęs visiškai pakeisiu aplinką, pamatysiu daug naujų žmonių, susipažinsiu su kitomis kultūromis“,- sakė vaikinas.
JAV skiria dideles stipendijas
Iš pradžių galvojęs stoti į Didžiosios Britanijos aukštąsias Igor greitai suprato, jog ten praktiškai nebūna vadinamųjų „pilnų stipendijų“, be kurios studijos užsienyje būtų apsunkinusios šeimos finansinį gyvenimą. Taigi, Anglija greitai buvo išmesta iš pasirenkamų valstybių. Skirtingai nuo Anglijos, Šiaurės Amerikoje yra įmanoma gauti labai dideles stipendijas, dengiančias praktiškai viską, kas susiję su studijomis, būstu ir t.t. Taip yra todėl, kad JAV dauguma prestižinių aukštųjų mokyklų yra privačios, todėl universitetai gali patys spręsti, kam jie ir kaip skirs lėšų, o Anglijos universitetų politika, ypač finansai, yra kontroliuojami valstybės.
Iš pradžių galvojęs stoti į Didžiosios Britanijos aukštąsias Igor greitai suprato, jog ten praktiškai nebūna vadinamųjų „pilnų stipendijų“, be kurios studijos užsienyje būtų apsunkinusios šeimos finansinį gyvenimą. Taigi, Anglija greitai buvo išmesta iš pasirenkamų valstybių. Skirtingai nuo Anglijos, Šiaurės Amerikoje yra įmanoma gauti labai dideles stipendijas, dengiančias praktiškai viską, kas susiję su studijomis, būstu ir t.t. Taip yra todėl, kad JAV dauguma prestižinių aukštųjų mokyklų yra privačios, todėl universitetai gali patys spręsti, kam jie ir kaip skirs lėšų, o Anglijos universitetų politika, ypač finansai, yra kontroliuojami valstybės.
Ruošėsi pusantrų metų
Ieškodamas informacijos apie JAV universitetus jaunuolis neužtruko, nes nemažai informacijos jam suteikė vyresni kolegos iš licėjaus. „Sunkiausia buvo, turbūt, pasiruošti SAT&undefined;ui (Scholastic Aptitude Test) – tai amerikiečių valstybinis egzaminas, kurio praktiškai visi universitetai reikalauja. Šis testas sukurtas tam, kad parodytų abituriento bendrus gebėjimus mokytis universitete. Testą sudaro dvi dalys: matematika ir anglų. Su matematine dalimi šiaip lietuviai dažniausiai neturi problemų, nes mūsų šalyje matematika yra labai akcentuojama, sudėtingas jos kursas. Bet su anglų kalba visi turi labai daug problemų. Sunkiausia tai, kad SAT&undefined;e yra labai daug tokių angliškų žodžių, kurių niekur šiaip skaitydamas ką nors angliškai tikriausiai nepamatysi. Dėl to anglų kalbos daliai pradėjau ruoštis po truputį nuo 11 klasės vidurio, tikrai daug dėmesio skyriau vasarą. Tai nereiškia, jog visą 11 klasės vasarą reikia sėdėti prie knygų. Tiesiog reikia suplanuoti savo dieną ir surasti bent 30 minučių kiekvieną dieną pasimokyti. Taip pat, ruošiantis SAT 1, mano manymu, labai svarbu laikas nuo laiko išspręst bandomąjį testą su visais oficialiais laiko apribojimais kaip ir tikrame egzamine. Studijų užsienyje centras Vilniuje turi nemažai pasiruošimo SAT&undefined;ui knygų ir visą reikalingą informaciją apie patį egzaminą. Be SAT 1, yra dar SAT 2, kurie jau testuoja tam tikros srities žinias. Apie SAT 2 daug negaliu pasakyti, nes aš jo nelaikiau, todėl, kad yra nemažai universitetų, kurie jo nereikalauja, o pasiruošimas užima labai daug laiko“,- apie pasiruošimą studijuoti JAV sakė Igor.
Ieškodamas informacijos apie JAV universitetus jaunuolis neužtruko, nes nemažai informacijos jam suteikė vyresni kolegos iš licėjaus. „Sunkiausia buvo, turbūt, pasiruošti SAT&undefined;ui (Scholastic Aptitude Test) – tai amerikiečių valstybinis egzaminas, kurio praktiškai visi universitetai reikalauja. Šis testas sukurtas tam, kad parodytų abituriento bendrus gebėjimus mokytis universitete. Testą sudaro dvi dalys: matematika ir anglų. Su matematine dalimi šiaip lietuviai dažniausiai neturi problemų, nes mūsų šalyje matematika yra labai akcentuojama, sudėtingas jos kursas. Bet su anglų kalba visi turi labai daug problemų. Sunkiausia tai, kad SAT&undefined;e yra labai daug tokių angliškų žodžių, kurių niekur šiaip skaitydamas ką nors angliškai tikriausiai nepamatysi. Dėl to anglų kalbos daliai pradėjau ruoštis po truputį nuo 11 klasės vidurio, tikrai daug dėmesio skyriau vasarą. Tai nereiškia, jog visą 11 klasės vasarą reikia sėdėti prie knygų. Tiesiog reikia suplanuoti savo dieną ir surasti bent 30 minučių kiekvieną dieną pasimokyti. Taip pat, ruošiantis SAT 1, mano manymu, labai svarbu laikas nuo laiko išspręst bandomąjį testą su visais oficialiais laiko apribojimais kaip ir tikrame egzamine. Studijų užsienyje centras Vilniuje turi nemažai pasiruošimo SAT&undefined;ui knygų ir visą reikalingą informaciją apie patį egzaminą. Be SAT 1, yra dar SAT 2, kurie jau testuoja tam tikros srities žinias. Apie SAT 2 daug negaliu pasakyti, nes aš jo nelaikiau, todėl, kad yra nemažai universitetų, kurie jo nereikalauja, o pasiruošimas užima labai daug laiko“,- apie pasiruošimą studijuoti JAV sakė Igor.
Dar keli patarimai, kaip ruoštis testui: SAT&undefined;ą geriausia laikyti porą kartų 12 klasės pradžioje. Pats vaikinas testą laikė tik vieną kartą ir gana anksti – spalio pradžioje – nes pasiruošimą pradėjo anksti ir sugebėjo gauti pakankamai gerų rezultatų ( 1440 iš 1600 ). Bet šiaip galima spėti išlaikyti SAT 1 net 3 kartus, tačiau nepatartina to daryti daugiau nei 2 kartus.
„Dabar SAT&undefined;as stipriai pasikeitė nuo praėjusių metų. Jį sudaro matematikos, kritinio skaitymo ir rašymo dalys. Ankščiau kainavęs apie 40$, dabar jis kainuos apie 65$. Be to, visi universitetai prašo atsiųsti „appliciation fee“, kuris dažniausiai sudaro apie 40$, tačiau galima nusiųsti vadinamą „fee waiver“ nuo, tarkim, jūsų mokyklos direktoriaus, kuriame bus pasakyta, kad jūs negalite sumokėti „application fee“ dėl finansinių sunkumų. Pašto išlaidos priklauso nuo to, į kiek universitetų stoji. Dažniausiai reikės siųsti po du vokus į kiekvieną mokyklą – vienas nuo tavo mokyklos su pažymiais ir rekomendacijomis, kitas nuo tavęs. Kiekvienas kainuos, priklausant kiek ten įdėjot informacijos, apie 5-10lt“, - svarbia informacija dalinosi vaikinas.
Datos ir malonios universitetų administracijos
Stojimo į JAV universitetus procesas baigiasi gana anksti – vėliausiai dokumentus reikia išsiųsti prieš sausio 1d. „Nors viskas keičiasi ir kai kurie koledžai turi savo skirtingus vadinamus „deadline&undefined;us“, visada reikia pasitikrinti universiteto tinklapyje arba parašyti jiems el. laišką. Beje, dėl susirašinėjimo su universitetu el. paštu, tai galit daryti tiek, kiek tik norite, praktiškai bet kokiais klausimais. Jie dažniausiai atsako labai išsamiai ir greitai.
Atsakymai iš universitetų ateina dažniausiai balandžio pabaigoje- gegužės pradžioje. Mano pirmi atsakymai buvo neigiami, paskui gegužės pradžioje gavau pirmą priėmimą su praktiškai „pilna“ stipendija, paskui dar vieną. Taigi, iš 7 koledžų įstojau į 2. Draugai iš TB, suprantama, priėmė tai labai ramiai, nes vis dėlto beveik visa mūsų klasė stojo į užsienio aukštąsias. Artimieji ilgai negalėjo patikėti tuo, kad važiuosiu mokytis „už balos“, bet galų gale irgi susiprato su ta mintimi“,-dėstė I.Spacenko.
Stojimo į JAV universitetus procesas baigiasi gana anksti – vėliausiai dokumentus reikia išsiųsti prieš sausio 1d. „Nors viskas keičiasi ir kai kurie koledžai turi savo skirtingus vadinamus „deadline&undefined;us“, visada reikia pasitikrinti universiteto tinklapyje arba parašyti jiems el. laišką. Beje, dėl susirašinėjimo su universitetu el. paštu, tai galit daryti tiek, kiek tik norite, praktiškai bet kokiais klausimais. Jie dažniausiai atsako labai išsamiai ir greitai.
Atsakymai iš universitetų ateina dažniausiai balandžio pabaigoje- gegužės pradžioje. Mano pirmi atsakymai buvo neigiami, paskui gegužės pradžioje gavau pirmą priėmimą su praktiškai „pilna“ stipendija, paskui dar vieną. Taigi, iš 7 koledžų įstojau į 2. Draugai iš TB, suprantama, priėmė tai labai ramiai, nes vis dėlto beveik visa mūsų klasė stojo į užsienio aukštąsias. Artimieji ilgai negalėjo patikėti tuo, kad važiuosiu mokytis „už balos“, bet galų gale irgi susiprato su ta mintimi“,-dėstė I.Spacenko.
Užsieniečiais rūpinamasi
„Vos tik atvykęs jau ėmiau džiaugtis. Mokausi mažame Colgate University, kuriame yra mažiau negu 3000 studentų. Visi labai draugiški. Nuo pat pradžių mumis užsieniečiais rūpinosi tokia International Student Coordinator. Naujiems studentams iš užsienio padaro specialią susipažinimo dieną, per kurią stengiasi suteikti informacijos, atsakyti į klausimus. Šiaip, tie žmonės yra labai patyrę, todėl jie gerai dirba savo darbą ir jokių problemų aš neturėjau“,- stebėjosi Igor. Apie kolegas jis pasakojo taip: „susibičiuliauti buvo labai lengva. Nors užsieniečiai bendrauja daugiausiai tarpusavyje, o ne su amerikiečiais. Be abejo, turiu ir amerikiečių draugų, bet kažkaip geriausi draugai yra bulgarai, rumunai, indai, nepaliečiai. Daugiausia laiko su draugais praleidžiame valgykloje. Kartais mūsų vakarienės užsitęsia 2 valandas. Įdomu tai, kas yra tradicija - „Torchlight Procession“, kai visi naujokai apeina universitetą apsirengę akademiniais chalatais nešdami fakelus“.
„Gyvendamas JAV jaučiuosi visai gerai, nėra jokio diskomforto. Aišku, pasiilgstu Lietuvos, draugų, šeimos, tačiau, kai šią vasarą grįžau namo mėnesiui, paskutinę savaitę jau norėjosi sugrįžti atgal. Pasiilgau savo universiteto draugų, šiaip to smagaus studentų gyvenimo,“- sakė I.Spacenko.
„Vos tik atvykęs jau ėmiau džiaugtis. Mokausi mažame Colgate University, kuriame yra mažiau negu 3000 studentų. Visi labai draugiški. Nuo pat pradžių mumis užsieniečiais rūpinosi tokia International Student Coordinator. Naujiems studentams iš užsienio padaro specialią susipažinimo dieną, per kurią stengiasi suteikti informacijos, atsakyti į klausimus. Šiaip, tie žmonės yra labai patyrę, todėl jie gerai dirba savo darbą ir jokių problemų aš neturėjau“,- stebėjosi Igor. Apie kolegas jis pasakojo taip: „susibičiuliauti buvo labai lengva. Nors užsieniečiai bendrauja daugiausiai tarpusavyje, o ne su amerikiečiais. Be abejo, turiu ir amerikiečių draugų, bet kažkaip geriausi draugai yra bulgarai, rumunai, indai, nepaliečiai. Daugiausia laiko su draugais praleidžiame valgykloje. Kartais mūsų vakarienės užsitęsia 2 valandas. Įdomu tai, kas yra tradicija - „Torchlight Procession“, kai visi naujokai apeina universitetą apsirengę akademiniais chalatais nešdami fakelus“.
„Gyvendamas JAV jaučiuosi visai gerai, nėra jokio diskomforto. Aišku, pasiilgstu Lietuvos, draugų, šeimos, tačiau, kai šią vasarą grįžau namo mėnesiui, paskutinę savaitę jau norėjosi sugrįžti atgal. Pasiilgau savo universiteto draugų, šiaip to smagaus studentų gyvenimo,“- sakė I.Spacenko.
Laukia didelis krūvis
Paskaitos prasideda rugpjūčio paskutinę savaitę arba rugsėjo pirmą dieną. Paskaitų skaičius priklauso nuo to, kokius dalykus pasirinkai, bet krūvis labai didelis. „Aišku, galima išsilaikyti universitete ir be didelių pastangų, bet tada ir pažymiai bus atitinkami. Jeigu nori gerų rezultatų, tai dirbti reikia tikrai daug. Lyginant su licėjum, sakyčiau, kad dabar mokausi kiek mažiau, bet taip yra todėl, jog sportuoju, užsiimu užklasine veikla. Šiaip labai daug savarankiško darbo,“- kalbėjo vaikinas.
Dauguma paskaitų vyksta nedidelėse auditorijose. Didžiausiose klasėse telpa apie 25-30 žmonių. Standartinė paskaita trunka 50 min., tačiau būna ir ilgesnių.
Visos paskaitos vyksta greta esančiuose pastatuose yra labai arti. Colgate&undefined;o Universitetas yra mažame miestelyje (su studentais nesiekia 10,000). Labai patogu, jog studentams netenka gaišti laiko nei maisto ruošimui, nei pirkimui, nes visi turi vadinamus „meal plan“ ir valgo valgykloje, taip pat apsieinama be transporto, mat visur galima nukeliauti pėsčiomis.
„Mokymo lygis labai aukštas. Paskaitoje būna labai mažai žmonių, todėl visada galima paklausti, jei neaišku. Be to, profesoriai turi vadinamus „office hours“ - tai yra tam tikras laikas, kai profesorius tiesiog būna savo kabinete, pas jį galima ateiti su klausimais ar šiaip pašnekėti. Šiaip mani universitete galioja „liberal arts“ sistema, kai griežtai pasirinkti, ką studijuosi, tik antrųjų metų pabaigoje. Manau, kad rinksiuos arba ekonomiką, arba tarptautinius santykius, tačiau labai traukia ir kalbos, bet JAV galima gauti „sudėtinį“ diplomą, kai kelis dalykus studijuoji vienu metu“,- su amerikietiška studijų sistema pažindino lietuvis.
Laisvalaikis, brolijos, darbas ir ateitis
„Praktiškai visada esu laisvas nuo trečios valandos. Po paskaitų pavalgau ir einu į darbą. Dirbu kompiuterių centre. Praėjusiais metais dar dirbau bibliotekoje, tačiau tai buvo toks visiškai mechaninis darbas, labai nusibodo, tad šiais metais visą laiką skirsiu pirmam darbui. Savaitgaliais vyksta labai daug visokių vakarėlių. Ypač daug jų tokiuose „frathouses“ - brolybių namuose. Į jas galima įstoti tik 3 ar 4 metų studentams. Dažniausiai ten būna visokie sportininkai, pvz., iš plaukimo komandos ar ledo ritulio ir t.t.
Paskaitos prasideda rugpjūčio paskutinę savaitę arba rugsėjo pirmą dieną. Paskaitų skaičius priklauso nuo to, kokius dalykus pasirinkai, bet krūvis labai didelis. „Aišku, galima išsilaikyti universitete ir be didelių pastangų, bet tada ir pažymiai bus atitinkami. Jeigu nori gerų rezultatų, tai dirbti reikia tikrai daug. Lyginant su licėjum, sakyčiau, kad dabar mokausi kiek mažiau, bet taip yra todėl, jog sportuoju, užsiimu užklasine veikla. Šiaip labai daug savarankiško darbo,“- kalbėjo vaikinas.
Dauguma paskaitų vyksta nedidelėse auditorijose. Didžiausiose klasėse telpa apie 25-30 žmonių. Standartinė paskaita trunka 50 min., tačiau būna ir ilgesnių.
Visos paskaitos vyksta greta esančiuose pastatuose yra labai arti. Colgate&undefined;o Universitetas yra mažame miestelyje (su studentais nesiekia 10,000). Labai patogu, jog studentams netenka gaišti laiko nei maisto ruošimui, nei pirkimui, nes visi turi vadinamus „meal plan“ ir valgo valgykloje, taip pat apsieinama be transporto, mat visur galima nukeliauti pėsčiomis.
„Mokymo lygis labai aukštas. Paskaitoje būna labai mažai žmonių, todėl visada galima paklausti, jei neaišku. Be to, profesoriai turi vadinamus „office hours“ - tai yra tam tikras laikas, kai profesorius tiesiog būna savo kabinete, pas jį galima ateiti su klausimais ar šiaip pašnekėti. Šiaip mani universitete galioja „liberal arts“ sistema, kai griežtai pasirinkti, ką studijuosi, tik antrųjų metų pabaigoje. Manau, kad rinksiuos arba ekonomiką, arba tarptautinius santykius, tačiau labai traukia ir kalbos, bet JAV galima gauti „sudėtinį“ diplomą, kai kelis dalykus studijuoji vienu metu“,- su amerikietiška studijų sistema pažindino lietuvis.
Laisvalaikis, brolijos, darbas ir ateitis
„Praktiškai visada esu laisvas nuo trečios valandos. Po paskaitų pavalgau ir einu į darbą. Dirbu kompiuterių centre. Praėjusiais metais dar dirbau bibliotekoje, tačiau tai buvo toks visiškai mechaninis darbas, labai nusibodo, tad šiais metais visą laiką skirsiu pirmam darbui. Savaitgaliais vyksta labai daug visokių vakarėlių. Ypač daug jų tokiuose „frathouses“ - brolybių namuose. Į jas galima įstoti tik 3 ar 4 metų studentams. Dažniausiai ten būna visokie sportininkai, pvz., iš plaukimo komandos ar ledo ritulio ir t.t.
Gyvenu Cutten Complex – turime tokį mažą butuką su dviem vienviečiais ir vienu dviviečiu kambariu.
Pragyvenimas praktiškai nieko nekainuoja, nes yra „mealplan&undefined;as“. Tai būna taip: ateini į valgyklą ir valgai ką nori ir kiek nori. Už kambarį nereikia mokėti. Jie viską įskaičiuoja į bendrą biudžetą, o paskui nusprendžia, kiek mokėsi pagal šeimos pajamas. Su tuo nustatymu būna įvairiai. Tai priklauso nuo universiteto, nuo tavo šeimos situacijos ir nuo to, kiek universitetas nori tavęsJ. Aš gavau stipendiją, todėl pačiam mokėti už nieką nereikia, tik už savas pramogas.
Nemanau, kad grįšiu į Lietuvą ilgam, bent jau tikrai ne iš karto po studijų. Galbūt mokysiuos toliau Amerikoje ar Anglijoje, ar, kas yra labiau tikėtina, ieškosiu darbo JAV ar kažkur Europoje – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Vėliau galbūt dirbsiu ir Lietuvoje“,- planavo Igor.
Justina Stučinskaitė
