Gabūs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai turi galimybių savo idėjas įgyvendinti pačioje aukštojoje mokykloje. Jaunieji talentai kuria sudėtingas technologijas, kurias bus galima panaudoti ir buityje, ir medicinoje, ir pramonėje.

KTU stebi darbo rinkos pokyčius, keičia studijų programas, atnaujina, modernizuoja ir suteikia galimybių studentams atskleisti savo talentus. Tą patvirtina ir patys studentai, kurie laiko veltui nešvaisto.

Naujausi ir inovatyviausi šio universiteto studentų darbai, galintys pastūmėti technologijų plėtotę į priekį, buvo pristatyti konkurse „Technorama 2012”.

Aparatas skraido ir filmuoja

Neįprastai lyg didelis voras atrodantį sraigtasparnį su keturiais sraigtais be jokių judančių valdymo dalių sukūręs aviacijos inžinerijos pirmakursis Egidijus Mykolaitis savo darbą pavadino „Kvadrokopteriu”.

Vadovaujamas Transporto inžinerijos katedros lektoriaus Nerijaus Baublio, gabus studentas sukonstravo radijo bangomis valdomą skraidantį aparatą, kuris ore saugiai gali kabėti net septynias minutes ir pasiekti 180 kilometrų per valandą greitį.

„Šio aparato paskirtis – nuo meniško plytų dėliojimo iki grojimo tam tikrais instrumentais. Be to, jis  gali fotografuoti ir filmuoti objektus, stebėti teritorijas ir transporto srautus”, – pasakojo E.Mykolaitis.

Aparatas unikalus ir tuo, kad jame įrengtas kameros stabilizavimo mechanizmas, vaizdo perdavimo sistema, užtikrinanti galimybę matyti iš aparato perduodamus vaizdus realiu laiku.

Aviacija – gyvenimo būdas

KTU aviacijos inžinerijos studijas abiturientams pradėjo siūlyti tik prieš metus. E.Mykolaitis save laiko tikru aviacijos mokslo gerbėju.

Vasaromis jaunuolis ne  kamuolį kieme spardo, o galvoje ir popieriuje dėlioja naujų aparatų kontūrus. Kvadrokopterį jis sukūrė per kelis mėnesius.

„Šis aparatas – tarsi mano žaislas, kurį galėjau kurti jau studijuodamas aviaciją”, – kalbėjo E.Mykolaitis.

Pristatęs sraigtasparnį su keturiais sraigtais, talentingas studentas ir toliau kuria skraidančius aparatus. Tik šįkart – dar sudėtingesnius ir pažangesnius.

Padės operuojant žandikaulį

Ne mažiau įdomus kitų dviejų KTU studentų darbas, pavadintas kaulo audinio formavimu celiuliozės hidroksiapatito karkase.  Šia chemikų Monikos Jaraminaitės ir Vyto Vitkausko sukurta technologija galės pasinaudoti medikai, atliekantys sudėtingas žandikaulio transplantacijos operacijas.

„Jau mokykloje patiko chemija, mokiausi gerai, o įstojusi į universitetą, galiu pasinaudoti ir laboratorijomis, ir įranga. Eksperimentams sudarytos visos sąlygos”, – pasakojo taikomosios chemijos ketvirtakursė M.Jaraminaitė.

Kurti naujas technologijas ją paskatino kolegos, kurie jau buvo įkėlę koją į žandikaulio audinio tyrinėjimo sritį.

Kaului augti – celiuliozė

Kaulo audinio implantai audinių inžinerijoje dažniausiai formuojami sintetinių polimerų karkasuose. Tačiau jie dažnai sukelia uždegimą, todėl audinių inžinerijoje vis labiau siekiama panaudoti gamtinius polimerus. Daug dėmesio skiriama celiuliozei. Ji biologiškai geriau derinama su  vairiomis biologinėmis sistemomis, yra biologiškai skaidi ir turi kitų puikių mechaninių savybių.

Pagrindinis kaulų mineralas yra kristalinis hidroksiapatitas. Kadangi jo yra kauluose, tai jis biologiškai dera su kietaisiais audiniais ir taip pat skatina implantų jungimąsi su natūraliu kaulu.

Šio KTU studentų darbo tikslas buvo pagaminti celiuliozės hidroksiapatito  kompozitą, tinkamą kaulo audinio formavimuisi pažeistoje srityje.

Tikimasi, kad šis kompozitas galės pakeisti autogeninio, alogeninio kaulo pakaitalus ir taip išvengti papildomų operacijų arba užkrato donoro sirgtomis ligomis.

Ingrida Žirlienė, „Laikinoji sostinė“ 2012 05 19