Projekto interneto svetainėje (http://demola.lt/) nurodoma, kad šios programos esmė – galimybė tapti naujos komandos nariu ir vystyti įmonės iškeltą produkto ar paslaugos idėją. Trumpai apibūdinama apčiuopiama projekto nauda studentui – naudingos pažintys su verslo įmonėmis, praktinė darbo su realiais projektais patirtis, įskaityta praktika ir CV papildysiantys nauji įrašai.
Kaip viskas vyksta
Pasak Vadybos ir komunikacijos katedros docentės Rasos Pocevičienės, ši programa yra orientuota į praktiką, bendrųjų kompetencijų ir gebėjimų ugdymą. Programoje dalyvaujantys studentai neimituoja darbo – jie gauna užduotį išspręsti tikros įmonės tikrą problemą. Ieškoma atsakymų į tokius klausimus, kuriems reikia kitokio ir galbūt net netradicinio požiūrio.
Pavyzdžiui, įmonė, gaminanti vaikštynes cerebriniu paralyžiumi sergantiems suaugusiems žmonėms, norėjo pradėti gaminti tokias pačias vaikštynes ir vaikams. Kokia turėtų būti vaikštynė, kad ji ne tik tenkintų vaikų poreikius, bet ir būtų įperkama vidutines pajamas gaunantiems tėvams? Pirmiausia ši ir kitos problemos buvo paskelbtos programos DEMOLA tinklalapyje. Studentai galėjo registruotis ir rinktis, kurią problemą jie imasi spręsti. Taip buvo suburtos studentų grupės, kurios ir pradėjo ieškoti atsakymo į įmonių keliamus klausimus.
Vaikštynei kurti susirinko įvairių interesų turinčių jaunų žmonių būrys: specialiosios pedagogikos studentė, inžinerinių specialybių atstovai ir informatikai. Tokie skirtingi žmonės gali daug nuveikti, jei tik jiems pavyks rasti bendrą kalbą. Vadinasi, visų programoje dalyvaujančių grupių nariai būtinai mokosi derinti nuomonių įvairovę ir ieškoti kompromisinio varianto.
Dar vienas su šia programa siejamas žodis – fasilitatorius. Fasilitatoriais vadinami tie, kurie grupei žmonių padeda suprasti jų bendrus tikslus ir nurodo, kaip tų tikslų gali būti pasiekta.
Vadybos ir komunikacijos katedros docentė Rasa Pocevičienė susidomėjo šiuo projektu, dalyvavo mokymuose ir todėl jau gali būti vadinama fasilitatore.
Per problemų sprendimą – į pažinimą
Studentai bandė, kūrė, generavo idėjas. Grupės nebuvo paliktos vienos – nuolatos palaikė ryšį su įmonių, kurių problemas sprendė, atstovais. Per visą užduoties vykdymo laikotarpį vyko keletas pristatymų, kuriuose reikėjo trumpai pristatyti tai, kas jau nuveikta, įrodyti pristatymuose dalyvaujantiems ekspertams, kad pasirinktas problemos sprendimo kelias yra geriausias. Pristatymuose ugdomi gebėjimai kalbėti kiek įmanoma labiau koncentruotai – pirmajame pristatyme nebūna jokios vizualizacijos, studentai turi kliautis tik savo iškalba.
Grupės produkto kokybę vertina ne tik ekspertai, bet ir pati įmonė. Ji per tris mėnesius turi nuspręsti, ar pirks studentų grupės parengtą produktą, ar juo tik pasinaudos. Antruoju atveju autorinės produkto teisės tenka studentams. Baigiamajame projekto renginyje ekspertai įvertina, kurios iš grupių parengtas produktas yra geriausias.
Galima apibendrinti, kad DEMOLA ugdo studentų verslumą ir kūrybiškumą. Pavyzdžiui, vaikštynes gaminančios įmonės studentai turėjo daugiau sužinoti apie cerebrinį paralyžių, vaikštynės gaminimo išlaidas, mokėsi tiesiog dirbti kartu. Po kelių darbo etapų studentai nusprendė, kad reikia kurti dviejų tipų gaminį – vienokį mažesniems, kitokį – didesniems vaikams. Be to, grupės nariai padarė išvadą, kad tai turėtų būti ne tik vaikštynė, bet ir treniruoklis. Tam, kad būtų sugalvota, kokia turi būti vaikštynė, kaip ją pagaminti kokybišką ir įperkamą kuo didesniam žmonių ratui, studentai turėjo daug sužinoti ir nuspręsti – vadinasi, jie tikrai patobulino savo verslumo ir kūrybiškumo gebėjimus.
Docentė Rasa Pocevičienė įsitikinusi, kad kaip tik tokios turėtų būti vadybinių programų praktikos Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Ji turi viziją, kad programos DEMOLA veiklos bus įgyvendinamos ir Šiauliuose.
Šiaulių valstybinė kolegija jau pasirašė penkias jungtinės veiklos sutartis su aukštosiomis mokyklomis ir asociacijomis dėl ES struktūrinių fondų projektų pagal priemonę „Studijų kokybės gerinimas“ įgyvendinimo. Šiuose projektuose numatytos veiklos orientuotos į tarpdisciplinines studentų praktikas organizacijose. Praktikų metu Šiaulių valstybinės kolegijos studentai kuruojami organizacijose ir pačioje aukštojoje mokykloje dirbančių praktikų vadovų, fasilitatorių, kad galėtų spręsti prekių kūrimo, tobulinimo, paslaugų kokybės gerinimo, kitas Šiaulių miesto ir regiono organizacijų problemas.
