Puikus pavyzdys – Biologijos katedros asistentė, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslo darbuotoja Diana Vaičiūtė. Prieš pat žiemos šventes mergina sėkmingai apsigynė ekologijos ir aplinkotyros studijų krypties daktaro disertaciją. Jaunoji mokslininkė mielai sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir patirtimi.

Koks Jūsų išsilavinimas, sritys, kuriose dirbate?

Neseniai įgijau biomedicinos mokslų daktaro laipsnį. Pagrindiniai moksliniai interesai yra šie: fitoplanktono ekologija, eutrofikacijos mechanizmai, biooptinių parametrų ir saulės radiacijos intensyvumo bei jos pasiskirstymo vandens ekosistemose tyrimai, estuarinės kilmės vandens masių Baltijos jūroje tyrimai, nuotoliniai tyrimų metodai ir jų taikymas. Domiuosi erdvine ir biostatistika bei šių metodų taikymu.

Papasakokite savo karjeros istoriją.

Gimnazijoje biologiją mokiausi sustiprintu lygiu ir man šis dalykas labai patiko. Taigi rinkausi biologinės pakraipos studijų programą. Mąsčiau ne tik apie medicinos studijas, bet ir apie ekologinę bei molekulinę biologiją. Didelės pirmenybės vienai ar kitai sričiai neteikiau, todėl taip susiklostė, kad įstojau į ekologinės biologijos studijas Vilniaus universitete. Kitas etapas buvo kursinio darbo temos pasirinkimas. Taip atsidūriau tuometiniame Botanikos institute, dabar Gamtos tyrimų centro Botanikos institute.

Studijuodama bakalauro ketvirtame kurse gavau pasiūlymą dirbti laborante Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedroje. Tvarkiausi katedroje, pradėjau dėstyti algologijos laboratorinius darbus ir vadovavau pirmo kurso studentų praktikai. Baigiau magistro studijas Vilniaus universitete ir buvau tiek įnikusi į mokslus, kad ėmiau ieškoti galimybės studijuoti doktorantūroje. Pradėjau domėtis Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute vykdomomis doktorantūros studijomis. Šios studijos asmeniškai man suteikė labai daug galimybių keliauti, dalyvauti konferencijose, kursuose. Doktorantūros studijų metu toliau teko vadovauti algologijos pagrindų laboratoriniams darbams, okeanografijos praktikai. Ėmiau domėtis nuotoliniais tyrimais, metodais, kurie paremti dirbtinių Žemės palydovų informacija. Taip prie pagrindinės krypties, t. y. fitoplanktono ekologijos, pradėjo „lipti“ dar viena – vandens ekosistemų optinės savybės ir jų analizė nuotoliniais tyrimų metodais.

Su kokiais sunkumais susidūrėte?

Buvo žmonių, kurie padėjo ir konsultavo, tačiau komandinio darbo labai trūko. Ekologiniai tyrimai yra itin specifiniai. Daugumos uždavinių praktiškai neįmanoma įgyvendinti be pagalbos. Tai buvo juntama ne tik ekspedicijų metu, bet ir kituose darbuose, t. y. nuo darbo laboratorijoje iki straipsnių rengimo. Per penkerius metus aiškiai supratau, kas yra komanda, kokie jos privalumai. Svarbiausia yra pagarba ir pasitikėjimas, darbas iš visos širdies, pagalba vieni kitiems, stiprus atsakomybės jausmas ir draugiškų santykių palaikymas. Patikėkit, mokslininkas – tai ne profesija, o gyvenimo būdas.

Kokie žymiausi Jūsų laimėjimai?

Mano laimėjimai yra paprasti, tačiau aš jais labai džiaugiuosi. Visų pirma tai yra draugų, kolegų būrys iš visų Baltijos ir kai kurių Europos šalių (Čekijos, Italijos, Olandijos), taip pat iš Amerikos, Meksikos. Konferencijas ar kursus labai paprasta tiesiog „atbūti“, tačiau jaunasis mokslininkas turi pasistengti susirasti draugų, kurie jo nepamirštų, kuriuos toliau vienytų bendri interesai, bendros idėjos ar net projektai.

Kiti pasiekimai – tai įgytos žinios ir patirtis, gebėjimai, domėjimasis tuo, ką darau, ir, be abejo, – mokslinės publikacijos.

Kokia Jūsų dabartinė mokslinė veikla?

Neseniai apsigyniau disertacinį darbą, todėl stengiuosi susidėlioti tolesnę savo mokslinę ir pedagoginę veiklą, stengiuosi rasti laiko mokslinėms publikacijoms rašyti. Galima sakyti, kad gyvenu pereinamajame etape su paprastu, bet kartu ir labai sudėtingu klausimu: „O kas dabar?“ Nesakau, kad nežinau, ką daryti. Anaiptol. Turiu labai aiškią viziją, gal kiek ir perfekcionistinę, ir ieškau būdų, kaip ir kur ją įgyvendinti. Kelias į šią viziją susideda iš daugybės etapų, apie kuriuos ir mąstau. Aišku, noriu tobulėti srityse, kurias atradau studijuodama doktorantūroje ir anksčiau. Juk tiek daug yra nepadaryta. O kaip seksis, parodys laikas.

Kokie Jūsų ateities planai, siekiai, galbūt – projektai?

Kol kas pagrindinis mano tikslas yra tęsti tai, ką pradėjau, mokytis ir tobulėti, turėti galimybę ir vietą įgyvendinti tai, apie ką svajoju; galbūt sukurti komandą, kuri darbuotųsi išvien mokslinėse srityse. Taip pat siekiu palaikyti ryšius su draugais iš kitų šalių, drauge kurti įvairiausius projektus, rengti mokslinius straipsnius. Su kolegomis, kitais universiteto jaunaisiais mokslininkais mėginsime įgyvendinti jau sukurtus tyrimų planus ir kursime naujus. Labai džiaugiuosi, kad jie yra!

Ko palinkėtumėte Klaipėdos universiteto akademinei bendruomenei?

Savo darbui jaučiu neapsakomą aistrą. Tai galima palyginti su jausmu šokių aikštelėje, kai groja kvapą gniaužianti daina. Nuoširdžiai visiems linkiu patirti šį nepakartojamą jausmą, kai gyveni tuo, ką darai. Juk tiesa, kad „gyvename kartą, bet kiekvieną dieną“. Išgyvenkime kiekvieną dieną taip, kad apie ją galėtume parašyti istoriją. Žinau, tai nėra lengva, nes kartais norisi tiesiog sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką, bet kas sakė, kad apie tą tašką mes negalime sukurti istorijos? Taip pat nepamirškime, kad mūsų vertę ir pasiekimus turi rodyti ne tik žodžiai, bet ir darbai.

Kalbino Aistė Noreikaitė