Pasak jos, archeologija – tai kur kas daugiau nei pajamų šaltinis, tyrėją jaudina darbo procesas. „Mane džiugina kiekvienas radinys. Tai ne tik amatas, bet ir galimybė pabūti tame laike, kurį tiri. Tu turi šią unikalią galimybę čia ir dabar, rytoj jos jau nebebus“, – patirtimi dalijasi R. Nabažaitė.
O vis dėl to – kuo šis mokslas toks žavus ir neatsiejamas nuo kasdienybės? Archeologija lipdo miesto istorijos mozaiką, padeda suvokti pastarojo struktūrą, o svarbiausia – laikotarpį: „Kartais tai yra vienintelis istorinis šaltinis siekiant pažinti miesto gyvenimą“, – sako tyrėja. Archeologija reikalauja akylo kruopštumo: „Kiekvienas archeologijos paminklas yra unikalus, tad ir tyrimų procesas individualus, neaprašytas jokiuose vadovėliuose; archeologas prapjauna žemės pilvą ir tuomet akis į akį susiduria su iššūkiais, todėl svarbu jausti atsakomybę darbui“, – tvirtina R. Nabažaitė.
Mergina kartu su jos pačios suburta studentų ir savanorių komanda neseniai uždarė tyrimų sezoną Klaipėdos senamiestyje, Turgaus g. 37. Trijų mėnesių darbą archeologė prisimena kaip veiksmo filmą, kuriame netrūko ekstremalių pojūčių kovojant su lietingais orais, griūvančiais žemių šlaitais, neretai – su archeologams priešiškais žmonių veidais. Vis dėlto didžiausias priešas – lietingas Klaipėdos oras, trukdęs darbų spartumui ir kokybei. „Nuolat kylantis vandens lygis daro nestabilias sienutes, o archeologijai labai svarbus profilis, kuriame atsispindėtų susiformavę kultūriniai sluoksniai. Pagal tai mes atkuriame mokslinį šaltinį“, – aiškina archeologė. Tačiau nuolatinė kova su stichija nesutrukdė darniam, pozityviai nusiteikusiam jaunųjų mokslininkų kolektyvui pasiekti tikslą – darbai buvo sėkmingai užbaigti. Jaunoji specialistė nepamiršta padėkoti tyrimus užsakiusiai bendrovei, kurios projektiniai darbai leido suburti daug skirtingų specialistų.
Verslininkui archeologija – našta?
Šiandien taikomieji archeologijos tyrimai glaudžiai sąveikauja su verslu. Dažnai verslininkui ar privačiam asmeniui, norinčiam vykdyti žemės judinimo darbus kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, reikia užsakyti archeologinius tyrimus. Kadangi valstybė tyrimų nefinansuoja, neretai veiklą senamiestyje norinčiam vykdyti asmeniui archeologija tampa kaip keiksmažodis. „Reikia sutikti, kad užsakovui archeologai – papildoma finansinė našta. Dažnai archeologinius tyrimus užsakę asmenys nori, kad darbai būtų atlikti itin sparčiai. Jiems svarbu ne tyrimo, o kasimo procesas. Atradus pastatų liekanas, grindinius, kitas uždaras struktūras, laikas tyrimų metu ypač tirpsta. Archeologui tenka parengti visą struktūros dokumentaciją, perpiešti kiekvieną akmenėlį jo radimo vietoje. Neretai kartu su kultūros paveldo specialistais turime spręsti jų išlikimo klausimą, jei tyrimų eigoje paaiškėja, kad tai trukdo šių dienų statybos darbams“, – pasakojo archeologė.
Pasak R. Nabažaitės, yra dviejų kategorijų užsakovai: vieni į darbą žiūri formaliai, o kiti iš archeologinių tyrimų netgi stengiasi išpešti naudos – iškasenas ar dokumentaciją panaudoja reprezentaciniams tikslams. Tačiau tokių, archeologės teigimu, tėra vienetai: „Jei užsakovas sugebėtų į visa tai pažiūrėti kūrybiškai, galėtų turėti nemažai naudos. Bandau prijaukinti idėją, kad visa, ką mes tiriam, gali būti panaudota veiklai ar sklypui populiarinti, patrauklumui didinti.“
Geodeziniai prietaisai ir darbiniai žemėlapiai – archeologo kasdienybė
Archeologija – labai plati ir daug žinių reikalaujanti specialybė, kurioje privalu mokėti dirbti su geodeziniais prietaisais, gebėti braižyti brėžinius, turėti žinių apie archeologinius radinius, taip pat mokėti skaityti darbinius žemėlapius, susirinkti informaciją apie tiriamą vietą ir numatyti, ko joje galima tikėtis. Taip pat reikia turėti organizacinių gebėjimų. Pasak jaunosios tyrėjos, motyvacija, patirties kaupimas studijų metu, neakcentuojant finansinės naudos, yra visų svarbiausi. Būtent todėl archeologė praktikų metu stengiasi perteikti visas savo sukauptas ir įgytas žinias studentams. O galiausiai priduria, kad mėgstamas darbas – tarsi šventė, subrandinęs ją kaip asmenybę, tačiau svarbu nestovėti vietoje: „Su kiekvienu objektu tobulėjam, augam, bręstam. Jaučiu būtinybę atsakingai žiūrėti į savo profesinę aplinką, kuriamą mokslinį produktą ir galiausiai savo atradimais pradžiuginti net tuos, kuriems prieš minutę tai atrodė visai neįdomu“, – apie savo profesijos privalumus sako R. Nabažaitė.
Kalbino Ieva Liškevičiūtė
