Norint spręsti globalias klimato kaitos keliamas problemas būtina žinoti ir suprasti, kaip ir kodėl žmonės priima aplinkai draugiškus sprendimus ir skatinti juos taip elgtis. Mykolo Romerio universiteto aplinkos psichologijos tyrimų centro tyrėjai (Audra Balundė, Lina Jovarauskaitė, Mykolas Simas Poškus, Oksana Malinauskienė, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, dr. Goda Kaniušonytė), vadovaujami profesorės Ritos Žukauskienės, atliko Lietuvos paauglių tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti jų požiūrį į draugišką aplinkai elgesį, atskleisti, kas formuotų ir skatintų jų aplinkai draugišką elgesį.
Lietuvos paaugliai žino apie klimato kaitą ir linkę tausoti aplinką
Kodėl svarbu tyrinėti ne tik suaugusius asmenis, bet ir paauglius? Pasak profesorės Ritos Žukauskienės, būtent paaugliai kaip tik šiuo gyvenimo tarpsniu ieško tapatumo, dėlioja ir grynina savo moralines vertybes, susidaro asmeninio elgesio normas, formuoja savo įsitikinimus. „Nuo dabartinių paauglių priklausys, kokie sprendimai dėl klimato kaitos bus priimami jau netolimoje ateityje“, – įsitikinusi R. Žukauskienė. Tyrėjai apklausti paauglius pasirinko darydami prielaidą, kad būtent paauglystė yra tas amžiaus tarpsnis, kuriame ne tik išryškėja gamtai draugiškas sąmoningas elgesys, bet jis gali būti formuojamas, kadangi paaugliai patys gali pasirinkti (arba nepasirinkti) įvairias aplinkai draugiškas elgesio formas.
Tyrimo metu apklausti daugiau kaip pusė tūkstančio 13-17 metų amžiaus paauglių. Apklausos duomenys atskleidė, kad net 97,6 proc. paauglių sutinka, kad vyksta klimato kaita. Iš jų 7,7 proc. mano, kad klimato kaita vyksta tik dėl natūralių procesų, 12,2 proc. – kad tik dėl žmonių veiklos. Trečdalis paauglių (29,3 proc.) galvoja, kad klimato kaita vyksta daugiausiai dėl žmonių veiklos, nors prisideda ir gamtos procesai, beveik trečdalis – kad klimato kaitą vienodai lemia gamtos ir žmonių veikla (26,4 proc.), kiek mažiau – kad klimato kaita daugiausiai vyksta dėl gamtos procesų, bet prisideda ir žmonių veikla (22 proc.). Tik nedidelė paauglių dalis (vos 0,6 proc.) galvoja, kad klimato kaita nevyksta. Taip pat 1,8 proc. apklaustųjų nurodo neturintys žinių, kodėl vyksta klimato kaita. „Ši apklausa atskleidė, kad Lietuvos paaugliai turi žinių apie pasaulyje vykstančią klimato kaitą, supranta, kad tai žmogaus žalingos veiklos pasekmė, o ne natūralūs procesai“, – sako R. Žukauskienė.
Kitas svarbus aspektas – kiek pats paauglys mano, kad yra gamtai draugiškas žmogus. Beveik pusė (48,1 proc.) paauglių sutinka, kad nekenkti aplinkai yra viena esminių jų gyvenimo nuostatų, daugiau nei pusė paauglių mano, kad jie yra aplinkai nekenkiantys (61,8 proc.) bei aplinką tausojantys asmenys (60,3 proc.).
Tyrėjai taip pat siekė išsiaiškinti, ar žinios apie klimato kaitą atsispindi ir paauglių elgesyje. Pasak tyrėjų, apklausos rezultatai nuteikia optimistiškai: pavyzdžiui, paaugliai teigia, kad domisi, kaip gali išsaugoti gamtą (54,9 proc.) ir atitinkamai elgiasi: priduoda plastiko butelius į supirkimo punktą (79,1 proc.), apsipirkimo metu naudoja daugkartinius maišelius sveriamiems produktams (37,8 proc.) bei savo daugkartinį pirkinių krepšį (51,8 proc.), o 63,1 proc. paauglių rūšiuoja nesuperkamą plastiką. Tad ir jų nuostatos į minėto elgesio formas yra teigiamos, t. y. dauguma paauglių (84,7 proc.) mano, kad daugkartinių pirkinių krepšių naudojimas saugo aplinką, kad nepridavus plastiko butelių į supirkimo punktą (85,2 proc.) aplinkos problemos didėja, o nesuperkamo plastiko rūšiavimas (83,6 proc.) mažina aplinkos problemas.
Dažniausiai vienkartinėse pakuose perka karštus gėrimus ir vandenį
Tyrimas atskleidė, kad tarp dažniausiai paplitusių gamtai žalingų elgesių patenka karštų gėrimų pirkimas vienkartiniuose puodeliuose (50 proc.) bei geriamo vandens pirkimas buteliuose (69,4 proc.). Tokio elgesio priežastis galima sieti su mada, priimtinu tarp bendraamžių elgesiu. Tiesa, naudoti geriamą vandenį plastikiniuose buteliuose, o ne iš daugkartinių gertuvių, paaugliai gali nuspręsti ir dėl prieinamo geriamo vandens kokybės. Vis dėlto apklausos rezultatai rodo, kad daugumai paauglių (76,6 proc.) kokybiškas geriamas vanduo yra lengvai prieinamas, vadinasi, didesnė tikimybė, kad paaugliai tiesiog neturi susiformavusio įpročio, tarkim, mokykloje ar namuose gerti vandenį iš čiaupo ir naudoti gertuves. Vis dėlto nors net 66,3 proc. paauglių žino, kad geriamo vandens pirkimas buteliuose didina aplinkos problemas, tai neatsispindi jų elgesyje. Kita vertus, paaugliai gana aktyviai priduoda plastiko butelius į supirkimo punktą, nors tokį elgesį galima sieti su pinigų už tarą grąžinimu, o ne noru tausoti aplinką. „Atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai suvokia žmogaus poveikį aplinkai, patys kasdieniame gyvenime dažnai naudoja įvairias aplinkai draugiško elgesio formas, tačiau kai kurias aplinkai žalingo elgesio formas reikėtų mažinti, o dar geriau – skatinti tinkamą elgesį“, – rezultatus apibendrina R. Žukauskienė.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-01-0017) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslų taryba (LMTLT). Daugiau informacijos apie projektą, naujienas bei sklaidą galima rasti http://gogreen.mruni.eu/ puslapyje.
