Pagrindinė šventės idėja – skatinti žmones įvertinti laisvės, vienybės ir patriotiškumo reikšmę ne tik asmeniniame, bet ir valstybės, šiemet švenčiančios 30-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, gyvenime. Siekiantys įgyvendinti šią idėją kariūnai prieš vienuolika metų uždegė pirmąjį Kovo 11-osios laužą ir ją tęsia kiekvienais metais, sukviesdami vis daugiau visuomenės ant istorinio kalno švęsti Lietuvos laisvės.
„Stengėmės užtikrinti, kad kiekvienas dalyvis pasijustų glaudžios visuomenės dalimi, ugdytų savo meilę Tėvynei ir kartu su bendraminčiais prasmingai praleistų šventinį vakarą“, – sakė kariūnai, surengę šį įsimintiną renginį.
Šiais metais, uždegus net tris Nepriklausomybės laužus, skambėjo muzika, vyko pokalbiai apie šalies gynybą ir visuomenės dalyvavimą joje. Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, sveikindamas visus susirinkusius, sakė, kad kiekvieno žmogaus net ir maži darbai, kad ir dalyvaujant šventėse, pagerbiant savo šalies vėliavą ar kitus nepriklausomybės simbolius, ugdo patriotiškumą ir kartu įkvepia jaunimą, kuris įsiliedamas į visuomenę dėl savo valstybės gali ir kalnus nuversti. „Labai smagu matyti tokią didelę minią žmonių, atėjusių praleisti laiko kartu ir vėl pajusti mūsų visų vienybę, būti šios visuomenės dalimi“, – kalbėjo Lietuvos karo akademijos viršininkas.
Šventėje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karbolis taip pat pabrėžė visuomenės ir jos įsitraukimo į valstybės gynybą svarbą: „Mūsų Nepriklausomybės kovos geriausiai parodo, kad kariuomenė be visuomenės nebūtų iškovojusi tų pergalių, kurias nuolat prisimename ir kuriomis dabar didžiuojamės. O mūsų žmonių ryšys su kariuomene gali būti stiprinamas įvairiomis formomis – Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų organizacijų aktyvi veikla, taip pat visuomenės parama kariuomenei rodo jos brandą, kurią turime ugdyti jau nuo mokyklos suolo.“
„Džiugu būti tokioje šventėje, tad noriu padėkoti Karo akademijai ir jos kariūnams už iniciatyvą ir gražų bei labai prasmingą renginį, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. – Šis vakaras yra geriausias pavyzdys, kaip įtraukti visuomenę į krašto gynybos reikalus. Čia būdami galime pasidžiaugti – atėję jaunuoliai rodo, kad turime kartą, kuri jau pati savaime be papildomų mokymų yra pasirengusi stoti ginti valstybės. Ačiū jums visiems už dalyvavimą tokiame renginyje.“
Nepriklausomybės laužų autoriai, prieš 11 metų pirmą kartą surengę šį renginį, kpt. Daugirdas Antulis, kpt. Alminas Sinevičius ir kpt. Algirdas Navasaitis prisiminė, kaip kilo idėja, vienijanti ne tik kariūnus: „Sugalvojome budėjimą prie laužo kaip nepriklausomybės simbolį perduoti pirmakursiams kariūnams. Iš Karo akademijos tada į kalną žygiavome su dainomis. Ir vėliau pirmakursiai atžygiuodavo su vėliava, o po renginio grįždavo ir ją pirmieji pakabindavo prie Akademijos vartų, parodydami, kad ji kaip nepriklausomybės simbolis plazda Karo akademijoje. Dabar tai – visų mūsų renginys. Be galo džiugina, kad Lietuvos nepriklausomybė yra visų žmonių rūpestis.“
Šiais metais pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį visi norintys galėjo dalyvauti didžiausioje iki šiol ant Stalo kalno kariūnų surengtoje šventėje – buvo užkurti net trys dideli laužai, jų šviesoje pasirodė kariai ir kariūnai, Akademijos kariūnų grupė „Vytis“ ir šalyje gerai žinomi muzikantai, žongliravimo ugnimi meistrai, vadinamieji fakyrai, kiti atlikėjai.
Tradiciškai tarp kariūnų ir karininkų vyko virvės traukimo varžybos, savo gebėjimus demonstravo Vilniaus universiteto fizikai, visi šventės dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše ir karšta arbata. Kaip kariūnai dalyvauja renginiuose, mokosi ir žinių semiasi pratybose, visi galėjo pamatyti fotografijų parodoje, kurią taip pat apšvietė laužų šviesa, leidusi net vėlyvą vakarą pasigrožėti įsimintinomis karių gyvenimo akimirkomis.
Šventė tęsėsi iki pat vidurnakčio, kai kariai atnaujino savo priesaiką ir visi norintys prisijungę vienu metu prisiekė Tėvynei, sustoję garsiai sugiedojo Lietuvos valstybės himną. Kariūnų kurstomi laužai vakaro dalyviams tapo laukimo, budrumo ir ištikimybės šaliai simboliu, subūrusiu patriotus ir priminusiu, kokia ryžtinga ji buvo prieš 30 metų.
Eimanto Genio nuotraukos
