„Šiandien esame viena pirmųjų grandžių kovoje su koronavirusu  Aprūpinti visomis būtinomis asmens apsaugos priemonėmis bei reikiama medicinos įranga,  vykstame pas pacientus. Teikiame skubią pagalbą ne tik traumas patyrusiems, ūmiai susirgusiems pacientams, bet ir įtariamiems, kad užsikrėtę koronavirusu, pacientams.

Esant dabartinei epidemiologinei situacijai sunkiausia nežinomybė – viskas keičiasi taip greitai, kad vos spėjame skaityti – ką, kaip, kada daryti. Rizika užsikrėsti koronavirusu didelė, į kiekvieną kvietimą važiuojame  pasirengę, bet su nerimu.

Liūdna, kad dalis visuomenės situacijos nevertina rimtai, nesilaiko karantino, o ir kviesdami greitąją pagalbą nenurodo, kad buvo išvykę iš šalies ar turėjo tokių kontaktų. Bet bijoti neturime kada, toks mūsų darbas, tad tiesioglabiau neibet kada saugome save.

Šiuo metu kaip niekad jaučiasi palaikymas iš gyventojų, smagu matyti daug savanorių Koronos karštojoje linijoje 1808, pagalbą iš įvairių įmonių, kurios tiekia maistą, užkandžius ir vaisvandenius“, – pasakoja paramedikė, LSMU medicinos studentė Viktorija Mačiulytė.

Karjerą pradeda paramedikais

Kad dalis būsimųjų medikų savo profesinę karjerą pradeda laisvu laiku darbuodamiesi greitosios medicinos pagalbos stotyse – ilgametė Universiteto studentų tradicija.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė galėtų išvardinti ne vieną dešimtį Kauno ir Lietuvos ligoninių gydytojų, kurie studijų metais tuometėje greitojoje medicinos pagalbos sistemoje dirbo sanitarais.

Pertvarkius skubiosios medicinos pagalbos sistemą, atsiradus paramediko specialybei, I. Dabulskienė pastaraisiais metais ne vieną būsimąjį mediką yra paraginusi papildomai baigti paramediko mokymų programą. Šiandien greitojoje pagalboje besidarbuojantys LSMU studentai dėkingi I. Dabulskienei už patogiai, atsižvelgiant į studijas, sudėliotus budėjimų tvarkaraščius.

Nors kartais po budėjimo tenka paskubomis pavalgyti naktipiečius, o į paskaitas eiti nemiegojus, kai kurie studentai dar randa laiko savanorystei Karštojoje koronos 1808 linijoje.

Iki šiol prisimena pirmuosius iškvietimus

Paramedikas, LSMU medicinos studentas Emilis Atie pasakojo, jog dėl koronaviruso grėsmės kiekvienam išvykimui kruopščiai pasiruošiama, apsirengiama atsižvelgiant į paciento būklės pobūdį. Įgudimo reikia ir apsivilkus apsaugine apranga: su ja karšta, dėvint respiratorių nepratusiam stinga deguonies, tenka stabčioti palipus keletą aukštų, nesandariai prisitvirtinus respiratorių – aprasoja akiniai.

Pasitaiko įtemptų dienų, kai iš vieno įvykio tenka lėkti į kitą – tačiau pašnekovas pastebi, jog pandemijos metu rečiau tenka vykti dėl nebūtinų, ne itin skubios pagalbos reikalaujančių atvejų – bet padaugėjo iškvietimų sukarščiavus, vis dažniau važiuojama įtarus koronavirusinę infekciją.

O štai savo pirmąjį iškvietimą E. Atie itin gerai prisimena iki šiol – kai teikė pagalbą karščiuojančiai mažametei. Regis, viskas paprasta, gerai išmokta – bet pakeliui įtemptai perkratė galimus ligų variantus ir veiksmus.  Be to, jau pirmąją budėjimo naktį jam teko išvykti ir su reanimobilio komanda. Atvejis apibūdintas kaip insultas – bet paaiškėjo, jog būta hipoglikemijos.

„Vadovėliuose viskas aiškiau ir paprasčiau, nei tikrovėje“, – šyptelėjo studentas. LSMU ketvirtakursiui Kauno greitosios pagalbos stotyje dažniausiai tenka dirbti brigados vadovu, į iškvietimus vyksta dviese su vairuotoju: tai – vadinamoji pradinio gaivinimo brigada.

„Iškvietimų pasitaiko įvairiausių: nuo per aukšto kraujospūdžio – iki eismo įvykio, pagalbos netekusiam sąmonės, gaivinimo veiksmų. Niekada nežinai, kada atsidursi arčiausiai tokio įvykio vietos, tad reikia gebėti greitai veikti įvairiose situacijose. Iš pradžių buvo tikrai sunku“, – prisipažįsta studentas.

Tenka spręsti ir socialines problemas

LSMU studentas Domantas Varnas pasakojo, kad studentai Kauno miesto greitojoje pagalboje dažniausiai dirba paromis (24 val.) arba pusparėmis (12 val.), juos dažnai „sukelia“ dirbti visą parą savaitgaliais arba pusparę naktį darbo dienomis, kad nesidubliuotų su studijomis.

„Sunkiausi – pirmieji budėjimai. Dar dabar prisimenu savo pirmąją budėjimo parą: maniau, kad mane patį teks išvežti į ligoninę. Medicininių žinių turiu – bet visas „popierizmas“, administraciniai reikalai – tikras galvos skausmas. O sprendimus kaip brigados vadovui tenka priimti pačiam. Pirmosiomis dienomis daug pagelbėjo stoties personalas, kolegos: visi supranta, kad esi naujokas, stengiasi paaiškinti, padėti“, – nuotaikingai pasakojo D. Varnas.

D. Varną darbas greitojoje medicinos pagalboje žavi tuo, jog kiekviena diena – vis kitokia, vykstant į kvietimą, niekada negali žinoti, su kokiu išbandymu teks susidurti. Net esant tam pačiam simptomui ar nusiskundimui, kiekvienu atveju situacija gali būti visiškai skirtinga.

Neretai žmonės kreipiasi dėl ligų, kurias spręsti turėtų šeimos gydytojas. Kartais tenka spręsti ir socialines problemas, buitinius konfliktus. Prireikus apsaugos, ypač jei asmuo gali būti pavojingas, prašoma ir policijos pagalbos.

Vadovėlinių situacijų nebūna

Keletą mėnesių greitojoje pagalboje paramedike dirba ir LSMU studentė Viktorija Mačiulytė. 

Dažniausiai ji brigados vadovė, tad turi apžiūrėti pacientą – surinkti anamnezę, įvertinti gyvybines funkcijas ir pan., ir, pasitarus supamainos vyriausiąja gydytoja, teikti skubią medicininę pagalbą, saugiai transportuoti pacientą į gydymo įstaigą.

Kvietimai, į kuriuos tenka vykti, įvairiausi: nuo lėtinių problemų, neblaivių, benamių asmenų transportavimo įsaugios nakvynės namus – iki traumų, infarktų, autoįvykių bei gaivinimų. Studentė džiaugiasi, kad Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas draugiškas, visi dirba kaip vieninga komanda, vieni kitiems padeda.  

Pasak V. Mačiulytės, darbas greitojoje medicinos pagalboje sunkus psichologiškai.

Tenka bendrauti su daugybe skirtingų žmonių, kurių kiekvienas turi savų bėdų ir nusiskundimų. Kartais apima beviltiškumo jausmas, kai tą patį išgėrusį žmogų tenka vežti ne pirmą kartą, kartais būna pikta, kad visuomenė dar menkai supranta, kas yra skubioji medicinos pagalba, ir į greitąją kreipiasi be reikalo.

„Tačiau nuotaika visada pakyla, kai matai, kad iš tiesų padėjai pacientui, o ir kiekviena padėka, geras žodis paskatina, primena, kodėl dirbi tokį darbą. Labiausiai šis darbas patinka, nes niekada nebūna tokios pat dienos, tokio pat atvejo, dar labiau auga suvokimas, kad realiame gyvenime vadovėlinių situacijų nebūna.

Darbas Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje – puiki praktika, kurios metu lavinu anamnezės rinkimo, bendravimo, darbo komandoje, sprendimų priėmimo įgūdžius, sužinau daug naudingų praktinių dalykų, kurie tikrai bus naudingi jau baigus universitetą ir dirbant gydytoja“, – įvertino studentė.

Didžiausias dėmesys – saugumui

D. Varnas pasakojo, kaip pasikeitė darbo ypatumai koronaviruso pandemijos metu: „Dispečeriai stengiasi kiek įmanoma labiau išrūšiuoti pacientus, kad vyktume pas tuos, kuriems tikrai reikia skubios pagalbos. Didžiulį darbą atlieka ir linijos 1808 savanoriai. Teko porą kartų savanoriauti ir pačiam – skambučių kiekiai yra milžiniški.

Vis tik, dabar sunkiausias uždavinys yra mūsų pačių – pacientų ir gydymo įstaigų darbuotojų saugumo užtikrinimas. Šiuo metu labiau nei bet kada turime būti budrūs, įdėmiai vertinti paciento būklę ir susirinkti epidemiologinę anamnezę, kad nuspręstume, ar pacientui galime įtarti COVID-19. Tai labai svarbu ne tik mūsų saugumui, bet ir ligoninėse dirbančių gydytojų saugumui, kadangi atvežę įtariamai infekuotą pacientą į skyrių, kuris nėra pritaikytas tokiems atvejams, rizikuojame užkrėsti ligoninės darbuotojus.

Gaila, bet pasitaiko pacientų, pateikiančių melagingus epidemiologinius duomenis arba neatskleidžiančių visos informacijos. Dėl šios priežasties ne vienam stoties darbuotojui teko saviizoliuotis saugant kolegas.

Darbas iš tiesų nelengvas ir reikalaujantis daug atsakingumo, fizinės bei ypač moralinės stiprybės, tačiau padėti žmogui ir gauti nuoširdžią padėką visuomet motyvuoja ir skatina dirbti toliau“, – kalbėjo Daumantas Varnas.

LSMU studentams – pagyrimo žodžiai

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė LSMU studentus mini tik gražiausiais žodžiais.

„Visuomet džiaugiamės jaunų, atsakingų, motyvuotų, žmonių atėjimu į mūsų įstaigą, o ypač šiuo sunkiu ir atsakingu laikotarpiu, kai kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas yra neįkainojama vertybė.

Įgiję paramediko kvalifikaciją būsimieji gydytojai turi puikias galimybes kaupti praktinę medicinos patirtį, kuri labai praverčia tolesnėje veikloje. Džiugina jų geranoriškumas ir entuziazmas, neturiu jokių sunkumų. Man labai smagu bendrauti ir dirbti su jaunimu.

Dažnas studentas paramedikas, įgijęs medicinos gydytojo licenciją, dar 2–3 metus dirba gydytoju greitosios medicinos pagalbos stotyje. Galiu drąsiai teigti, kad studentai, kurie dirbo greitosios pagalbos stotyje, tampa puikiais praktikais, jie įgyja neįkainojamos patirties.“