Kokią naudą žmogui suteikia piešimas?
Pasaulį mes pažįstame loginiu, racionaliu būdu, tačiau šalia to egzistuoja ne mažiau svarbus intuityvus, emocinis pasaulio pažinimas. Šiai sferai priklauso muzika, šokis ir dailė. Meną mes suvokiame intuicijos pagalba, reaguojame į jį emociškai. Čia mes nieko negalime pasverti, išmatuoti, racionaliai paaiškinti – menas yra arba ne. Ar tai gyvas kūrinys, ar tai tik kažkas netikro pasako mums mūsų intuicija, skonis, estetinė nuovoka – mūsų gebėjimai, kurie yra daugiau intuityvūs, kylantys iš mūsų asmenybės gelmių.
VTDK lektorė Virginija Kalinauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas iš būdų, norint suvokti pasaulį, pamatyti jo grožį, formų ir spalvų įvairovę, yra gebėjimas piešti. Piešimas praplečia mūsų sąmonės ribas, tai nėra vien pagalbinis mechaniškas įgūdžių lavinimas. Piešimo sąvoka apima labai platų kūrybinių įgūdžių lavinimo lauką. Piešiant lavėja ne tik ranka, bet ir pastabumas, proporcijų pajauta, estetinis skonis.
Nuo ko reikėtų pradėti piešimo procesą?
Pirmas patarimas – niekada nesakyti, kad „nemoku, negaliu, piešiau tik būdamas vaikas“. Taip mumyse kalba racionalus, viską apskaičiuojantis protas. Tegu jis dabar pailsi, nes piešime reikia įjunkti intuityviąją, emocinę savo asmenybės pusę. Tarp kitko, vaikams iki 10-ies metų to daryti nereikia. Jie dar nieko savyje nespėjo nuslopinti, tad drąsiai gali imti pieštuką į rankas.
Manau, kad kiekvienas mokame rašyti. Rašydami juk negalvojame, rašome ir tiek. Šis įgūdis ir yra tikrasis piešimo pagrindas, atskleidžiantis, kad puikiausiai valdome liniją. Kausto tik baimė: „piešti juk aš tai nemoku“.
VTDK lektorės Virginijos Kalinauskaitės piešinys / Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo ko pradėti piešimo procesą? Imame popieriaus lapą, pieštuką ir užsimerkę užpildome lapą vingiuotomis apvaliomis linijomis, kitą lapą užpildom aštriomis, laužytomis linijomis. Kai pajuntame, kad jau ne taip baisu, tą patį pakartoti galima atsimerkus ir bandant pieštuką tai atleisti, tai paspaust. Kodėl? Piešiantysis turi pamatyti ne tik ką gali jis, bet ką gali ir priemonė, kokia jos raiškos įvairovė. Tą patį išbandymą reikėtų padarykite su visomis priemonėmis, kurias ketiname naudoti piešime. Reikėtų išmėginti, kokį pėdsaką palieka minkštas ir kietas teptukai, kokią jie turi tekstūrą bei liniją, kaip liejasi tušas ar kaip per tekstūruotą popierių braukia plunksna ir panašiai. Piešimo kokybei labai svarbu pažinti savo piešimo priemones.
Kaip piešinyje reikia „žaisti“ su erdve: kuo ji svarbi?
Piešiant labai svarbu atsiminti, kad tuščia lapo erdvė lygiai tiek pat reikšminga kaip ir užpildyta. Ji lygiavertė jūsų kompozicijos dalis, o gal kartais ir svarbesnė. Norint tai pajausti, reikia tą patį objektą nupiešti keletą kartų, keičiant jo dydį ir padėtį popieriaus lape.
Kaip piešinyje reikia „žaisti“ su spalvomis ir ar jos visada reikalingos?
Ar piešinys bus spalvotas, priklausys nuo meninio sumanymo. Pavyzdžiui, spalvota gali būti tik viena papildoma spalva, tuomet ji taps piešinio akcentu. Įdomų vaizdą duoda ir piešimas ant spalvoto lapo.
Kas yra piešinio charakteris ir kaip jį atskleisti?
Piešinio charakteris, visų pirma, atskleis žmogų, jo asmenybę. Būtent per piešinį labiausiai atsiskleidžia tikroji ir autentiškoji menininko pusė. Tai mes matome per visą dailės istoriją, ne veltui garsių menininkų piešiniai taip mėgstami, spausdinami atskiri jų albumai. Kuo labiau įgudęs piešėjas, tuo įdomesni, originalesni jo piešiniai. Pradedančiajam labai svarbu atrasti savo stilių, pajausti, kokios piešimo priemonės jį traukia labiausiai, kokie natūros motyvai jam artimi.
VTDK lektorės Virginijos Kalinauskaitės piešinys / Asmeninio archyvo nuotr.
Kokias piešimo priemones kokioje situacijoje reikia naudoti?
Piešimo priemonės gali būti pačios įvairiausios. Pažiūrėkite į tapytojo Algimanto Švėgždos piešinius, nupieštus paprasčiausiu pieštuku, ir suprasite, koks stebuklas gali būti pieštukas. Mikelandželo ar Rafaelio piešiniai nupiešti plunksna, o Rembranto piešiniai – tušu. Mus glumina jų genialus paprastumas. Tiesiog piešimo priemonė turi jums patikti ir tikti. Tačiau iš pradžių reikėtų nebijoti išbandyti jų kuo daugiau, drąsiai eksperimentuoti, įvairiai jas jungti. Taip atrasite savo savitą ir nepakartojamą kelią, tik taip pajausite piešimo teikiamą džiaugsmą.
Kiek piešime yra svarbūs kūrybiškumas?
Dailininko kūrybinėje virtuvėje pagalbine priemone dažnai būdavo piešiniai. Piešiniai iš natūros praversdavo tuomet, kai būsimuose tapybos darbuose buvo siekta tiksliai perteikti žmogaus figūros anatomiją, judesį, peizažo ar architektūros detales. Šiais laikais piešinys turi savarankiško meno statusą, nors neprarado ir ankstesnės, pagalbinės reikšmės. Visame pasaulyje labai populiarios parodos, kur matoma begalinė piešinių įvairovė: tiek abstraktūs piešiniai, tiek realistinės natūros studijos. Populiarėjant piešinio, kaip atskiro meno, žanrui kartu didėja piešinio originalumo, išskirtinumo svarba.
