Globalių išteklių ekspertus ruošiančio ASU rektorius Antanas Maziliauskas studijas baigė 1977 m. Nepraėjus nė dešimtmečiui jis apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją ir karjeros ėmė siekti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kai rektorius baigė universitetą, su užterštumu pasaulis dar nekovojo, bet ištekliai rūpėjo. Tikslui pasiekti – profesija ir kalbos A. Maziliauskas dėstė naują mokslo sritį – hidrotechninės statybos technologiją ir jau 1985–1988 m. išvyko dirbti į Alžyro LDR Hidrotechnikos aukštąją nacionalinę mokyklą. Su studentais jis vykdavo pasižiūrėti šalyje statomų didžiulių užtvankų. Su žmona ir vaikais čia praleido trejus metus, o per atostogas keliaudavo į kaimyninius kraštus. ASU rektorius kartais pajuokauja, kad išėjęs į pensiją mielai senatvę praleistų kur nors Afrikoje. Kodėl? Darbas universitetuose, valstybės tarnyboje, stažuotės užsienyje, prancūzų ir anglų kalbų mokėjimas nulėmė jo veiklą Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Šefų kraštuose – savos taisyklės
1993 m. A. Maziliauskas dirbo Pasaulio banko ekspertu, konsultavo Nigerijos specialistus drėkinimo sistemų statybos klausimais. 1999–2000 m. dalyvavo Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konsultacinėse misijose Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, Kazachstane ir Ugandoje. Daugelyje Afrikos kaimų yra vos po vieną šulinį, kurių valdovės – moterys pirmininkės. Kaime moterys atsakingos už vaikų auginimą, malkas ir namų šildymą, maisto ruošimą ir darbą laukuose, o vyrai tuo metu mėnesiais gano karves. Šulinių daugėja, tačiau daugelyje miestelių nėra centralizuoto vandentiekio ir nuotėkų. „Dirbdamas Afrikoje įsitikinau – jų mąstymas ir bendravimas kiek kitoks. Atvažiavęs į kaimą ar turgų, pirmiausia turi susitinki su vietiniu šefu, su kuriuo bendrauti padeda ne tik vertėjas, bet ir šefo patarėjas. Diskusijos vyksta ratu susėdus ant žemės, o šalia verdamas valgis. Už, atrodo, paprastą darbą sulaukdavau didžiausių ovacijų, nes naujas gręžinys ir nutiestas vamzdis palengvindavo vietiniams gyventojams drėkinti laukus ir auginti daržus“, – prisiminė ASU rektorius. Nigerijoje A. Maziliauskui įstrigo ne tik pastebėti kontrastai tarp turtingųjų ir vargšų, bet ir vietinės valdžios korupcija, siekis pasipelnyti iš pigaus kuro. Pakelėse degalų kaina triskart aukštesnė, o aplinkinėse valstybėse – net 10 kartų. Rektoriaus teigimu, gerėjimo požymių taip pat yra – technologijos plinta labai greitai, visi gyventojai apsirūpinę mobiliaisiais telefonais.
Vertino, kas gero nuveikta
2001–2002 m. ASU rektorius vadovavo FAO projektų vertinimo misijoms Malyje ir Jemene, taip pat viešėjo Čilėje, Bolivijoje, Ekvadore, Haityje, Nigeryje, Senegale, Mauritanijoje ir Ganoje. Jis buvo Pasaulinės specialiosios aprūpinimo maistu programos įvertinimo ekspertas. Pagrindinis tokių vertinimų tikslas – pasižiūrėti, ar projektas pasiekė rezultatų ir pritraukė reikiamas tikslines grupes įgytoms žinioms skleisti. Pietų Amerikoje žmonės mokyti užauginti kuo daugiau derliaus ir tausoti vandenį, kurio net 70 proc. išeikvojama maistui gaminti, Afrikoje – kaip pažaboti dykumas. „Jemene mėginta pažaboti dykumos plitimą į derlingas žemes. Sodinti medžiai, stabdantys vėjo keliamą eroziją. Jų drėkinimui naudoti nutekamieji vandenys. Šis pilotinis projektas buvo skirtas naujakuriams. Jiems duota trąšų, sėklų, apmokyti technologijų ir demonstracinių veiklų alternatyvioms pajamoms gauti. Žiūrėta, ar žmonės iš tiesų patenkinti, ar suprato, ką jie gavo. Dabar Žemės gyventojų daugėja tose šalyse, kur jau trūksta vandens“, – teigė A. Maziliauskas.
Sugebėsi padėti?
Abiejuose žemynuose rektorius pastebėjo tas pačias problemas: gyventojų aprūpinimas maistu ir vanduo. „ASU specialistai savo kompetenciją ir žinias gali pritaikyti šioms problemoms spręsti. Mums svarbu ir vanduo, ir žemė, ir oras, ir maistas, ir miškai, ir visi kiti ištekliai, naujos technologijos“, – teigė A. Maziliauskas. Jei dirbi gamtoje su ištekliais, turi būti romantinio tipo asmenybė. Tai susiję ir su kelionėmis, ir su aktyviu gyvenimo būdu, noru pažinti, kurti, keisti ir keistis. „Turėtume atsikratyti lietuviško sindromo, kad esame blogesni nei švedai ar olandai. Jie tik šneka daug, bet mes esame gabesni. Kai prireikia ieškoti galimybių, alternatyvų problemai išspręsti, pasitarnauja mūsų jaunimo pasiryžimas“, – optimistiškai apie naująją kartą kalbėjo rektorius.
